- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- eI3-9111-342/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01283-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022-03-30 raštą Nr. (14.12.E)D3-1534 ir įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją atlikti LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106(1) punkte numatytą funkciją-pateikti žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei bei 2021-04-30 įsakymu Nr. A1-515 suformuotą žemės sklypą Nr. 3 pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei.
Nurodo, kad R. P. kartu su R. P. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas) yra pretendentai į O. V. iki 1940 m. nuosavybės teise Palangos valsčiuje, Šventosios kaime valdytą žemę bei, kad Palangos miesto savivaldybės direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A1-515 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini)“, patvirtintas žemės sklypų detalusis planas (toliau – Detalusis planas), kuriuo buvusioje O. V. posesijoje Nr. 254 suformuoti trys žemės sklypai.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus (toliau – NŽT Palangos skyrius) 2021-11-16 sprendimu Nr. 16SK-319-(14.16.110 E.) pagal Atkūrimo įstatymą atkurtos nuosavybės teisės pretendento R. P. vardu į du Detaliuoju planu suformuotus žemės sklypus – (duomenys neskelbtini). Likusi minėtoje O. V. posesijoje esanti žemė atkuriant nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą pagal pretendentų susitarimą atitenka R. P..
Nurodo, kad 2022-02-18 raštu reg. Nr. 16SD-315-(14.16.136E.) R. P. kreipėsi dėl O. V. valdytos žemės posesijos Nr. 254 ribose suformuoto žemės sklypo, pagal Detaliojo plano sprendinius sklypo Nr. 3, nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) 2022-03-30 raštu Nr. (4.12.E) D3-1534 (toliau – Raštas) nurodė, kad vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais bendro naudojimo žemės sklypas Nr. 3 suformuotas kaip teritorija skirta priėjimui prie Šventosios upės ir prieinama gyventojams – visuomenės poreikiams, taigi turi valstybės išperkamos žemės statusą pagal Atkūrimo įstatymą ir natūra pretendentams nebus grąžinama.
Akcentuoja, jog šio ginčo atveju joks Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas ginčo sklypo atžvilgiu, kiek mums yra žinoma, nėra priimtas. Administracijos direktoriaus sprendimu patvirtintas TPD – Detalusis planas, jokia prasme negali būti prilygintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam savivaldybės tarybos sprendimui dėl ginčo žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei dėl jos reikalingumo tenkinant kažkokį realų ir reikšmingą, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintas poreikių kategorijas atitinkantį visuomenės poreikį.
Nurodo, kad jei toks Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas ginčo žemės sklypo atžvilgiu ir būtų priimtas, jis būtų neteisėtas, kadangi ginčo žemė nepatenka nei į vieną visuomenės poreikiams Atkūrimo įstatymu leidžiamų priskirti objektų kategoriją, ir, kaip jau pasisakyta aukščiau, tariamas visuomenės poreikis „prieiti prie Šventosios upės“ yra užtikrinamas kitų teisės aktų reikalavimais neribojant pretendento teisės į šios žemės nuosavybės teisių atkūrimą natūra.
Mano, kad Administracija savo sprendimą ginčo žemės sklypą priskirti prie valstybės išperkamos žemės bandys aiškinti tuo, jog šis objektas patenka į kurią nors iš šių Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų – bendroms gyventojų reikmėms, rekreacijai ar poilsio tikslams, skirtų objektų kategoriją.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipnio 3 punkte nurodyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta ir žemės sklypų, numatomų naudoti bendroms gyventojų reikmėms bei rekreacijai; rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui.
Akcentuoja, kad Lietuvos administracinis vyriausiasis teismas 2003-03-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-263-03 aiškindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą pažymėjo: ,,kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujami grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžinta natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; teisingumo atkūrimas, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra dvejopas: jis atkuriamas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu; okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų. Teigia, kad Konstitucinis teismas 2006-03-28 ir 2007-10-24 nutarimuose yra nurodęs: „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, nurodęs: Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia Maxima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precendentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.
Akcentuoja, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte (aiškinamojo rašto 10 psl.) įtvirtinta, kad teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai-teritorijos, kurios yra priskiriamos išperkamai žemei. Nurodo, kad teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-5836/2016, proc Nr. 3-63-3-00209-2011-0 nustatyta, kad minėta Bendrojo plano norma yra teisėta.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022-03-30 rašto Nr. (14.12.E)D3-1534 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
2022 m. gegužės 2 d. Nr. 21R2-(AG2-67/17-2022) Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius sprendimu atsisakė priimti nagrinėti skundą komisijoje, kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. rugpjūčio 29 d. Regionų apygardos administracinis teismas nutartimi atnaujino praleistą terminą skundui paduoti.
2021-11-16 Nr. 16S-29-(14.16.3.) Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P. atkūrtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusios savininkės O. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 0.8986 ha žemės. Liko neatkurta nuosavybė natūra į trečią žemės sklypą pareiškėjai.
2022-03-30 raštu Nr. Nr. (14.12.E)D3-1534 atsakovė informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais bendro naudojimo žemės sklypas Nr. suformuotas kaip teritorija priėjimui prie Šventosios upės ir prieinama miesto gyventojams-visuomenės poreikiams, todėl šis žemės sklypas negali būti natūra grąžintas pareiškėjai, nes priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra nurodęs, kad „įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra“. Taigi šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuos privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.
Skundžiamame rašte nurodyta, kad vadovaujantis minėto detaliojo plano sprendiniais bendro naudojimo žemės sklypas Nr. 3 suformuotas kaip teritorija skirta priėjimui prie Šventosios upės ir prieinama miesto gyventojams - visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnyje yra nustatyta nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d., buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Teritorijų planavimas – pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, tame tarpe – ir detalieji planai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas), keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame Teritorijų planavimo įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą (Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Teritorijų planavimo tikslai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Kompleksinio teritorijų planavimo tikslai kituose teisės aktuose nenustatomi (Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius (Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – ir planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Taigi asmenys, turintys planavimo iniciatyvos teisę ir galintys Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, turi nurodyti teritorijos, dėl kurios planavimo kreipiasi, planavimo tikslus tam, kad savivaldybės administracijos direktorius, organizuojantis teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti, galėtų, jį įvertinęs, priimti sprendimą jį tenkinti arba motyvuotai atmesti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalis, 6 straipsnio 3 dalis).
Byloje ginčo nėra, kad Palangos miesto savivaldybės direktoriaus 2021-04-30 įsakymu Nr. A1-515 Dėl šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), patvirtinimo, patvirtintas žemės sklypų detalusis planas, kuriuo buvusioje O. V. posesijoje Nr. 254 suformuoti trys žemės sklypai.
Žemesnės instancijos teismas
Pagrindinis klausimas, kylantis šioje byloje, yra tai, ar žemės sklypas, kurią turėtoje vietoje pareiškėja prašo grąžinti natūra yra laisvas žemės sklypas Atkūrimo įstatymo prasme. Šio įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui.
Pagal Teritorijų planavimo dokumentą: Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini)TPD Nr.: K-VT-25-18-16 pateiktą informaciją nurodyta, kad teritorija planuojama nagrinėjant galimybę suformuoti žemės sklypą (-us) nuosavybės teisių grąžinimui natūra turėtoje žemėje (posesijoje 254), bei teritoriją visuomenės poreikiams ir Žemės sklypai Nr.1, ir 2 formuojami posesijoje 254, planuojamos teritorijos ribose. Žemės sklypas Nr.3 formuojamas posesijoje 254 ir už jos ribų, planuojamos teritorijos ribose.-formuojama kaip teritorija skirta ir prieinama miesto gyventojam (visuomenės poreikiams). Taip pat nurodyta, jog teritorija tarp (duomenys neskelbtini). Planuojamos teritorijos plotas– apie 0.87 ha.
Atkreiptinas dėmesys, kad planuojama teritorija patenka į registruotos kultūros paveldo objekto Šventosios senovės gyvenvietės III (kodas 39190) teritoriją, kurios vertingųjų savybių pobūdis archeologinis. Vadovautis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Vadovautis PTR 2.13.01:2011 Archeologinio paveldo tvarkyba 12.3p., statybos, tvarkybos kraštotvarkos darbų projektai gali būti rengiami tik atliktų archeologinių tyrimų išvadų pagrindu. Taikytinas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (2019-06-06, Nr. XIII-2166) apribojimas 119. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos (V skyrius, pirmasis skirsnis). Registruotam kultūros paveldo objektui - Šventosios senovės gyvenvietei (KVR 39190) apskaitos dokumentuose nustatytos vertingosios savybės - 1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai - dabartinis ir senasis reljefas, kultūrinis sluoksnis. Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi - Kultūros paveldo objekto, nepaskelbto saugomu, teritorijoje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre. Taip pat pažymėta, kad į planuojamą teritoriją patenka Baltijos Šventosios upės apsaugos juosta (30m). Vadovaujantis 1996-12-13 Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 334 Dėl vandens telkinių apsaugos juostų tvirtinimo (2019-10-17 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-218 redakcija) Šventosios upės pakrantės apsaugos juosta – 30m, numatomoje užstatyti miesto dalyje pagal Palangos miesto BP, kvartaluose Š1, Š2, Š3, kai prie paviršinio vandens telkinio yra įrengta arba numatoma įrengti bendro naudojimo krantinę ir/arba kitą viešą rekreacinę įrangą (statinius), apsaugos juostos plotis – 10 m.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant analogiško ar panašaus pobūdžio bylas ir aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, kad žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodyta, kad Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, apibrėžiančiu atvejus, kuriems esant žemė išperkama valstybės, o asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises, už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais ir tvarka, valstybė išperka žemę (1 d. 3 p.), kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1476-525/2022. LVAT praktikoje taip pat pažymima, kad aiškinant šią įstatymo normą (12 straipsnį) akcentuotina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio minėtame punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (Administracinių teismų praktika, 2005, Nr. 8, p. 497, taip pat žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010).
Taigi iš Atkūrimo įstatymo, taip pat iš pateiktos LVAT teismo praktikos aiškiai matyti, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą yra negrąžinama ne tik statiniais neužstatyta žemė, bet ir tais atvejais, kai yra konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Pažymėtina, kad konkretaus visuomenės poreikio pageidaujamai grąžinti natūra žemei buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane.
Ginčo dėl to, jog teritorijoje, kurioje pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teises į žemę, Palangos miesto savivaldybės tarnybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 yra suprojektuota
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipnio 3 punkte nurodyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta ir žemės sklypų, numatomų naudoti bendroms gyventojų reikmėms bei rekreacijai;rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui.
Iš situacijos schemos matyti, kad ginčo teritorija susideda iš bendrojo naudojimo erdvių, želdynų teritorijos, mišrios gyvenamosios, statybų zonos, Žemės sklypas pažymėtas numeriu 3 patenka į bendrojo naudojimo erdvių, želdynų teritorijos zoną.
Detaliojo plano aprašomosios dalies 3.2 punkte nurodyta: BZ- Bendro naudojimo erdvių želdynų teritorija pagal Palangos m. BP (2008) teritorija patenka į Š1 kvartalo intensyviam naudojimui įrengiami želdynai. Detaliojo plano aprašomosios dalies 3.6 punkte nurodyta: šio detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja sekantiems galiojantiems (ruošiamiems) teritorinio planavimo dokumentams: bendrųjų planų: Pagal Palangos miesto bendrąjį planą (patvirtintas Palangos m. sav. tarybos 2008-12-30 spr. T2-317 planuojama teritorija patenka į Š1 kvartale (modernizavimas) pažymėtas teritorijas, kaip Vidutinio užstatymo mišrios gyvenamosios teritorijos ir intensyviam naudojimui įrengti želdynai - teritorija. Bendrojo plano sprendiniai, susieti su planuojama teritorija, neprieštarauja sekantiems galiojimams, aprašyti esamos būklės aiškinamajame rašte 1.8 p. bei byloje pateikiama ištrauka iš bendrojo plano. Remiasi išdėstytomis Palangos miesto bendrojo plano nuostatomis, rengiamu detaliuoju planu, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo privalomi reikalavimai atitinka BP sprendinių reikalavimus. Nurodo, jog detaliojo plano (TPDR Nr. T00086158) aprašomosios dalies 10 psl. aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta: „Intensyviam naudojimui įrengiami želdynai“, teritorijos pagal BP, kuri negali būti privatizuojama, ir suformuoto žemės sklypo Nr. 3 dalies-6 metrų pločio teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams ir priėmimui prie Šventosios upės. Mano, kad nustatyti detaliojo TPDR Nr, T00086158 ir bendrojo plano TPDR Nr. T00046543 sprendiniai yra tarpusavyje suderinti, nenuginčyti, galiojantys. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-583/2016, konstatuota, kad minėta bendrojo plano norma yra teisėta. Akcentuoja, kad žemė nėra grąžintina natūra.
Detaliojo plano Pagrindinio brėžinio grafinėje dalyje bei lentelėje „Privalomieji teritorijos naudojimo reglamentai“ nurodyta, kad ginčo žemės sklypo Nr. 3 dalies, kurios plotas 697 kv.m. (0.6970 ha), naudojimo tipas – mišri gyvenamoji teritorija, taip, kaip ir numatyta Palangos miesto bendrojo plano sprendiniuose. Taigi, tiek skundžiamame atsakovo „motyvuotame ir išsamiame“ rašte, tiek atsiliepime teismui nutylima aplinkybė, kad tariama kliūtis nuosavybės teisių atkūrimui į ginčo žemę – intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorija pagal Palangos miesto bendrąjį planą, apima ne visą ginčo žemės sklypą Nr. 3. Ginčo žemės sklype nėra jokių objektų (nei esamų nei planuojamų įrengti), kaip nors susijusių su savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingais komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslais. Tvarka, kuria būtina vadovautis atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, reglamentuota LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 1061 punktu. Mano, kad konstatavimas, jog egzistuoja formali kliūtis atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą Nr. 3 (ar didžiąją jo dalį) – tai Palangos miesto bendrojo plano tekstinių reglamentų 10 punktas yra formalus įstatymo normų taikymas.
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovo kartu su atsiliepimu teismui pateiktoje Detaliojo plano medžiagoje esantis grafinis dokumentas „ištrauka iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano“ (TPDR Nr. T00046543)“, patvirtina, kad dalis žemės sklypo Nr. 3 dalį, patenkanti į tarpą tarp Detaliuoju planu suformuotų sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 pagal Bendrojo plano sprendinį priskirta mišrioms gyvenamosioms teritorijoms (geltona spalva). Taip pat ir žemės sklypo Nr. 3 pietinė dalis, kuri irgi patenka į O. V. posesiją, pagal Bendrojo plano sprendinį yra priskirta mišrioms gyvenamosioms teritorijoms (geltona spalva).
Nors pareiškėja teigia, kad Palangos miesto savivaldybės administracija veikė išeidama už įstatymo jai deleguotų funkcijų ribos, viršijo savo kompetenciją, išplėtė Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kada žemė iš pretendentų yra išperkama ir natūra negrąžinama, sąrašą – papildydama jį „intensyviam ar ekstensyviam visuomeniniam naudojimui įrengtinų želdynų teritorijomis“, tačiau be abstrakčių pasvarstymų nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos teiginius. Detaliojo plano Pagrindinio brėžinio grafinėje dalyje bei lentelėje „Privalomieji teritorijos naudojimo reglamentai“ nurodyta, kad ginčo žemės sklypo Nr. 3 dalies, kurios plotas 697 kv.m. (0.6970 ha), naudojimo tipas – mišri gyvenamoji teritorija, taip, kaip ir numatyta Palangos miesto bendrojo plano sprendiniuose. Taigi, tiek skundžiamame atsakovo „motyvuotame ir išsamiame“ rašte, tiek atsiliepime teismui nutylima aplinkybė, kad tariama kliūtis nuosavybės teisių atkūrimui į ginčo žemę – intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorija pagal Palangos miesto bendrąjį planą, apima ne visą ginčo žemės sklypą Nr. 3. Ginčo žemės sklype nėra jokių objektų (nei esamų nei planuojamų įrengti), kaip nors susijusių su savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingais komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslais. Tvarka, kuria būtina vadovautis atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, reglamentuota LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 1061 punktu. Mano, kad konstatavimas, jog egzistuoja formali kliūtis atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą Nr. 3 (ar didžiąją jo dalį) – tai Palangos miesto bendrojo plano tekstinių reglamentų 10 punktas yra formalus įstatymo normų taikymas.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatos prasme, šios teritorijos yra priskiriamos Valstybės išperkamai žemei. Nes ginčijamos žemės teritorija tiek pagal detalųjį ir bendrąjį planus yra priskiriama ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėje zonoje, kuri laikoma kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022-03-30 raštas Nr. (14.12.E)D3-1534 dėl Palangos miesto savivaldybės direktoriaus 2021-04-30 įsakymu yra teisėtas ir pagrįstas, nuosavybės teisės natūra į ginčo teritoriją negali būti atkuriamos todėl į šią žemę negali būti atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams pretenduojantiems į O. V. valdytos žemės, posesijos Nr. 254, dalį.
Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją atlikti LR Vyriausybės 1997 -09-29 nutarimo Nr. 1057 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106(1) punkte numatytą funkciją-pateikti žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei yra išvestinis, kylantis iš ginčijamo sprendimo, todėl konstatavus, kad atsakovės priimtas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.