- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- I-3039-414/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02014-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 9, 17) nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. gegužės 26 d. pareigūnai padarė kratą ir, paaiškinę, jog draudžiama turėti įstaigos išduotus metalinius indus, šaukštus, puodelius, metalinius įstaigos indus išmetė. Administracijos atstovai išdavė plastikinius indus, t. y. vieną lėkštę, vieną dubenėlį, vieną puodelį, vieną šaukštą, vieną peilį ir vieną šakutę. To paties maitinimo metu dažnai duodama arbata ir pienas arba kefyras, todėl jam buvo siūloma pasirinkti, kurį gėrimą gers. Negalėjo rinktis abiejų jam priklausančių gėrimų, nes neturėjo į ką įsipilti. Jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, kuri pateiktame atsakyme nurodė, jog pareigūnai teisėtai pareikalavo indų komplektus ar jų dalis perduoti jiems, taip pat nurodė, jog pareigūnai vykdantys maitinimą yra instruktuoti ir visada, kai duodami skirtingi gėrimai, išduoda antrą puodelį. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, atsakydamas į skundą nurodė, jog įstaigos išduodami metaliniai indai nėra uždrausti, taip pat nurodė, jog tokie indai surenkami po kiekvieno maitinimo. Jis vėl kreipėsi į pataisos namų direktorių, kuris atsakyme nurodė, kad metaliniais indais naudotis galima ir, kad nuteistieji, kurie vieną kartą gavo įstaigos plastikinius indus, daugiau šiais indais neatlygintinai nebus aprūpinami. Ši problema yra uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, kuriose jis buvo kalinamas nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio. Paaiškino, jog savo indais jis nesinaudoja, o po valgio indai nėra surenkami, jo nuomone metalinių indų atsakovas neturi teisės išduoti. Dėl atsakovo atstovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais dėl jam priklausančio gėrimo stokos, todėl buvo nervuotas, jautėsi ignoruojamas. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN), su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 19-22) nurodė, kokių daiktų pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, nuteistieji negali su savimi imti, kai jie yra perkeliami į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliami į kamerų tipo patalpas pagal LR bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą). Atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose 15 ir mažiau parų, negali su savimi pasiimti į kamerą indus ir maistas jiems pateikiamas įstaigos induose. Tais atvejais, kai nuteistasis kamerų tipo patalpose gyvena nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių, jis gali kameroje turėti nuosavus plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštę, šaukštą, puoduką, šakutę, peilį). Nuteistajam pageidaujant maistas jam patiekiamas įstaigos induose. Įstaigos indus plauna VšĮ „Kretingos maistas“ valgyklos darbuotojai, nuosavus indus – patys nuteistieji. Nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti plastikinius arba medinius stalo indus, bet įstaiga neturi prievolės jais aprūpinti nuteistuosius. Įstaigos tiekiamas maistas nuteistiesiems gali būti patiektas ir metaliniuose induose. Jei valgiaraštyje numatyti du gėrimai ir kamerų tipo patalpose laikomas nuteistasis, kuriam maistas patiekiamas į nuosavus indus, turi vieną puodelį, antras gėrimas jam patiekiamas valgyklos puodelyje. Išreiškė nuomonę, jog pareiškėjo keliami argumentai dėl negalėjimo gerti abiejų jam priklausančių gėrimų, neatitinka tikrovės. Dėl dvasinių išgyvenimų, nervingumo, kurį galėjo sukelti antrojo puodelio neišdavimas, pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos namuose pablogėjo jo emocinė būklė, nepateikė pastarąjį savo teiginį patvirtinančių duomenų ar dokumentų, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo veiksmų, uždarosios zonos kamerų tipo patalpose neišduodant antrojo puodelio ir tuo ribojant galimybę gerti du siūlomus gėrimus (pvz., arbatą ir pieną).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Kita vertus, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 29 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją, nurodydamas, jog dėl išduoto tik vieno puodelio jam tenka vieno iš dviejų siūlomų gėrimų atsisakyti. Atsakovas 2017 m. birželio 20 d. raštu Nr. 7-1303 (b. l. 10) pareiškėjui, be kita ko, akcentavo, kad nuteistiesiems, kurie neturi ir/ar neturi galimybės įsigyti indų atitinkančių galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas, įstaigos administracija, esant nuteistojo prašymui, visada išduoda vieną komplektą plastikinių indų ir visada, kai pagal valgiaraštį nuteistajam yra skiriami skirtingi gėrimai vieno maitinimo metu, išduodamas antras puodelis. 2017 m. birželio 21 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), nurodydamas, kad Pravieniškių PN-AK administracija nesuteikia jam indų arba suteikia metalinius indus, kurie, jo manymu, yra uždrausti. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2S-4844 (b. l. 11-12) pareiškėjui paaiškino, kad reikalavimų indams, kuriuose nuteistiesiems patiekiamas įstaigos maistas, teisės aktai nenumato, todėl įstaigos tiekiamas maistas gali būti pateiktas ir metaliniuose induose ir kad kamerų tipo patalpose indai surenkami po kiekvieno maitinimo. Jeigu pagal valgiaraščius priklauso du gėrimai, vieną gėrimą jis gali priimti savo puodelyje, o kitą įstaiga turi išduoti su įstaigai priklausančiu puodeliu. Kalėjimų departamento pateiktame atsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, tačiau byloje nėra duomenų, jog, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, pareiškėjas jį būtų skundęs teismui.
LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo patvirtintos įvairios nuteistų ir suimtų asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, atliekančių bausmę pataisos namuose, gydomų laisvės atėmimo vietų ligoninėje, aprūpinimo normos bei laisvės atėmimo vietų aprūpinimo įrengimais, inventoriumi bei indais normos, tame tarpe ir Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo valgyklos inventoriumi bei indais normos (galiojo iki 2017 m. sausio 1 d.), kuriose reglamentuota, kad kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų valgyklose vienam asmeniui priklauso du puodeliai - 0,5 litro talpos ir iki 0,3 litro talpos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. (t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) galiojantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) numato tik suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas, asmenų aprūpinimo indais Aprašas nereglamentuoja. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 18 priede (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) – Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 4.6 punkte numatyta, kad nuteistieji gali įsigyti ir turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštę, šaukštą, puoduką, šakutę, peilį). Taigi, turėti (įsigyti ir turėti) metalinius indus nuteistiesiems neleidžiama, tačiau minėtas teisinis reglamentavimas nėra taikomas pataisos įstaigos nuteistųjų maitinimui naudojamiems indams, todėl pataisos įstaiga gali paruoštą maistą dalinti metaliniuose įstaigos induose ir pareiškėjo argumentai, jog metaliniai indai yra uždrausti atmestini kaip nepagrįsti.
Į bylą pateiktoje Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. spalio 18 d. pažymoje Nr. 77-3276 (b. l. 28; toliau – ir Pažyma) nurodoma, kad tais atvejais, kai nuteistasis kamerų tipo patalpose gyvena nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių, jis gali kameroje turėti nuosavus plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštė, šaukštas, puodukas, šakutė, peilis). Nuteistajam pageidaujant, maistas jam patiekiamas įstaigos induose. Jei valgiaraštyje numatyti du gėrimai ir kamerų tipo patalpose laikomas nuteistasis, kuriam maistas patiekiamas į nuosavus indus, turi vieną puoduką – antras gėrimas jam patiekiamas valgyklos puoduke. Šiuo atsakovo pateiktu oficialiu dokumentu teismas neturi pagrindo netikėti (ABTĮ 56 str. 6 d.). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam administracija išdavė plastikinius indus, t. y. vieną lėkštę, vieną dubenėlį, vieną puodelį, vieną šaukštą, vieną peilį ir vieną šakutę, todėl ginčo dėl leistinų indų neišdavimo byloje nėra. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad indai po valgio nėra surinkinėjami nėra reikšmingi sprendimo priėmimui, nes ginčas kildinamas iš negalėjimo turėti du puodelius dviems gėrimams gerti. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas turi vieną jam išduotą plastikinį puodelį, atsakovas maistą į kamerų tipo patalpas tiekia ir įstaigos induose, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas turi galimybę, esant dviejų rūšių gėrimams, paprašyti vieną iš jų patiekti jo turimame plastikiniame puodelyje, kitą patiekti įstaigos puodelyje. Duomenų, jog pareiškėjas būtų prašęs vieną iš gėrimų patiekti įstaigos puodelyje, o atsakovas (maistą tiekiantis asmuo) būtų atsisakęs tokį prašymą tenkinti, byloje nėra. Aplinkybę, kad PN administracija metalinius indus suteikia patvirtino pareiškėjo 2017 m. birželio 21 d. skunde, rašytame Kalėjimų departamentui (b. l. 11-12).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad aptariamu aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN drausmės izoliatoriaus kamerų tipo patalpose buvo netinkamai aprūpintas indais, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Pravieniškių PN administracija netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ar galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė nepatogumus, jautėsi ignoruojamas, buvo nervuotas. Atsakovo į bylą pateiktoje Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 27) nurodoma, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl išgyvenimų, nervingumo, kurį galėjo sukelti administracijos neveikimas, nesikreipė. Iš Asmens sveikatos istorijos dokumentų (b. l. 30-37) matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (2017 m. liepos 4 d., 2017 m. liepos 11 d.) skundėsi nebuvimu kantrybės, irzlumu, prastu miegu, tačiau didelių sutrikimų nenustatyta, pravestas psichoterapinis pokalbis, gydymas neskirtas. Teismas vertina, kad Asmens sveikatos istorijoje aprašyti negalavimai niekuo nesiskiria nuo laisvėje esančių asmenų patiriamų negalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jie buvo sąlygoti atsakovo veiksmų (neveikimo), iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą ir negali būti pripažinti negalėjimo naudotis dviem puodeliais pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Kita vertus, pareiškėjo nurodyto galimo neigiamo poveikio mastas, intensyvumas laikytinas smulkmenišku ir mažareikšmiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir patį neturtinės žalos pasireiškimo faktą (ABTĮ 56 str.).
Kaip minėta reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.