Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo B. N. ieškinį atsakovei S. J. K. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką į bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui B. N. bei atsakovei S. J. K. priklausančius miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nustatant ieškovui ir atsakovei priklausančias žemės sklypo dalis pagal naudojimosi žemės sklypu planą, parengtą UAB „Dzūkijos miškas“, tokiu būdu ir tvarka:

ieškovui B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti naudojimui žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą indeksu 1, žemės sklypo plotas – 96 arai;

ieškovui B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti naudojimui žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą indeksu 1, žemės sklypo plotas – 1,22 ha;

atsakovei S. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), priskirti naudojimui žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą indeksu 2, žemės sklypo plotas – 76 arai;

atsakovei S. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), priskirti naudojimui žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą indeksu 2, žemės sklypo plotas – 96 arai.

Ieškovas nurodo, kad jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, tai negali susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendru sutarimu.

Ieškovas prie ieškinio pateikė žemės sklypo planą, nurodydamas, kad jis sudarytas pagal VĮ Registrų centro duomenis preliminariai.

2017-12-12 gautas ieškovo atstovo pareiškimas, kuriame nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė S. J. K. nėra Lietuvos Respublikos pilietė ir negali priimti palikimo, kurį sudaro žemės sklypai. T.y., paduodant ieškinį nebuvo laikomasi tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir dabartinėje situacijoje negalima šia tvarka pasinaudoti. Todėl prašo ieškovo B. N. ieškinį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo palikti nenagrinėtą bei grąžinti už ieškovą sumokėtą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Bendraturtis (ieškovas) turi teisę nustatyti naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo dalimis, tačiau tai turi įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų, jeigu to neišsprendė bendraturčių tarpusavio susitarimu.

Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-956/2003).

Pagal byloje pateiktus nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė S. J. K. nėra žemės sklypų bendraturtė su ieškovu B. N.. Žemės sklypų savininku nurodytas J. K.. Ieškinyje nurodoma, kad J. K. yra miręs, o jo palikimą paveldėjo atsakovė S. J. K..

Pagal Varėnos r.sav.1-ojo notaro biuro notaro R.Miknevičiaus pateiktą informaciją J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o po jo mirties palikimą priėmė ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas išduotas S. J. K.. Atsakovei nuosavybės teisės į žemės sklypus nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.75 str. numato, kad jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Gauta suma išmokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas.

Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad atsakovė S. J. K. yra Lietuvos Respublikos pilietė. Pagal Lietuvos Respublik?s įstatymus žemės nuosavybės teise įgyti žemę ne Lietuvos Respublikos pilietis negali, tačiau šiuo atveju pagal CK 5.75 straipsnį tokiu atveju įpėdinis (atsakovė) įgyja teisę į pinigų sumą, gautą pardavus žemę įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-18 nutarimu Nr. 475 ir 2005-09-16 nutarimu Nr. 1024 patvirtintų Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) tvarka.

Pažymėtina, jog Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad notaras privačios žemės savininko įpėdinio prašymu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta tvarka išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodo, kad privačios žemės savininko įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą ar jo dalį, o jeigu žemės sklypą paveldėjo keli privačios žemės savininko įpėdiniai, – papildomai nurodoma, kokios žemės sklypo dalys jiems tenka. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad privačios žemės savininko įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui arba aukcione.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog atsakovei po tėvo J. K. mirties kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, atsakovei jos prašymu turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nurodytas Taisyklių 2 punkte, su kuriuo ji būtų įgijusi teisę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jos nurodytam pirkėjui arba aukcione. Kad atsakovei S. J. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtina notaro pateikta informacija, tačiau nėra pateiktas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas (jo kopija). Labiau tikėtina, kad atsakovė neužbaigė žemės paveldėjimo procedūrų, todėl paveldimi žemės sklypai nebuvo parduoti kitam bendraturčiui ar aukcione.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra tinkama šalis pagal nurodomą ginčą. Nustačius tinkamą šalį (bendraturtį), žemės sklypų naudojimosi tvarka gali būti nustatyta jų tarpusavio susitarimu. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie atsakovės S. J. K. pilietybę, ar toks asmuo nėra miręs ir jo turtą nėra paveldėję kiti asmenys.

Ieškinį palikus nenagrinėtu, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir ja galima palsinaudoti, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis.

CPK 297 str. 2 d. numato, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.

Vadovaudamasis CPK 87str., 296 str.1 d. 1 p., 297 str.1,2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį palikti nenagrinėtu.

Grąžinti Advokato G.Česnulevičiaus kontorai, es. Vytauto g.8/Laisvės g.1, Varėna, 65184, asmens kodas (duomenys neskelbtini) už pradinį mokėtoją B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017-07-07 mokėjimo nurodymu Nr.07071844, sumokėtą 75 eurų žyminį mokestį, grąžinus ieškinį be sprendimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.