Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. M. (I. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2002-03-28 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 10 metų ir 100 MGL bauda, 2003-07-01 nutartimi tas pats teismas veiką perkvalifikavo pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį, bausmę paliko nepakeistą, 2003-06-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, 2003-08-09 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ištaisytas bausmių bendrinimas ir palikta paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2001-08-02, bausmės pabaiga – 2011-08-02.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. M. skundas atmestinas.

Kad asmuo būtų paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai prieš terminą, nepakanka, kad jis būtų atlikęs atitinkamą bausmės dalį, o paleidimas atlikus tam tikrą dalį bausmės teismui nėra privalomas. Ar yra galimybė nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, sprendžia teismas iš aplinkybių visumos. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje konkrečių kriterijų lygtiniam paleidimui nenurodyta - nurodyta tik sąlyga, kad gali būti lygtinai paleisti asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Darydamas išvadą apie galimybę asmenį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, sutinkamai su Bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnio 1 dalimi, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį.

Nors I. M. yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtosios bausmės dalį, vien ši aplinkybė, atsižvelgus į nusikaltimo sunkumą, asmens pavojingumo laipsnį, nuosprendžiu nustatytas nusikaltimo aplinkybes, o taip pat ir į neatliktos bausmės dalį, negali būti pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad I. M. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, civilinio ieškinio neatlygino, per visą bausmės atlikimo laiką padarė 18 režimo pažeidimų, 13 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis.

Įvertinus tai, kad nuteistasis padarė 18 režimo pažeidimų ir 13 kartų buvo nubaustas, ta aplinkybė, kad jis buvo 6 kartus skatintas, neturi lemiamos įtakos, kad teismas galėtų padaryti išvadą, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tokiai išvadai padaryti neužtenka ir to, kad nuteistajam prižadėta suteikti gyvenamąją vietą Kaune ir darbą Vilniuje. Pirmosios instancijos teismo išvados teisingos, keisti nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo I. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.