Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

apeliacine neviešo žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo

A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Iš dalies patenkintas A. V. civilinis ieškinys ir iš A. Ž. A. V. naudai priteista 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteista iš A. Ž. 449,52 Eur ir 681,89 Eur, iš viso 1 131,41 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe išžagino žmogų, o būtent: laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki birželio 17 d. vakaro metu, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais vyriškiais, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. V. prieš šios valią, pavartojant fizinį smurtą ir pasinaudojant bejėgiška jos būkle, suėmęs A. V. už riešo, o kitiems tyrimo metu nenustatytiems dviem asmenims suėmus už kito riešo ir pilvo, A. V. priešinantis, blaškantis rankomis į šonus, šaukiant, klykiant ir verkiant, jėga nutempė ją į kambarį, paguldė į lovą ir laikydamas už A. V. abiejų riešų, tyrimo metu nenustatytiems asmenims numovus nuo jos viršutinius rūbus, kelnes ir apatines kelnaites, nuėmęs liemenėlę, stipriai suėmė A. V. už riešų ir juos spaudė, kad lovoje gulinti A. V. nesipriešintų, užgulė A. V. ir prieš jos valią įvedė savo varpą jai į makštį ir apie pusvalandį laiko lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, kol baigė spermos išliejimu, o tuo pačiu metu kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo prieš nukentėjusiosios valią įvedė varpą A. V. į išeinamąją angą, o dar kitas įvedė varpą A. V. į burną. Po to A. Ž., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki birželio 17 d., praėjus apie valandai laiko nuo pirmojo A. V. išžaginimo, nuėjo į tą patį kambarį, kur nuoga lovoje gulėjo A. V., nuklojo nuo jos antklodę ir pavartodamas fizinį smurtą – suėmęs A. V. už riešų juos laikė, kad ši nesipriešintų ir nepabėgtų, užgulęs ant jos, įvedė savo varpą jai į makštį ir tokiu būdu apie pusvalandį laiko lytiškai santykiavo su A. V. prieš jos valią, kol baigė spermos išliejimu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas Marius Venckus prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendį ir, taikant BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, nuteistajam A. Ž. paskirti švelnesnę bausmę.

2.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra per griežtas. Neatsižvelgta į galimybę taikyti naujos BK redakcijos 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir labiau individualizuoti bausmę. Naujasis baudžiamasis įstatymas išplėtė galimybes BK 54 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį.

2.2. Skunde pažymima, kad nuteistasis A. Ž. kaltu prisipažino visiškai. Dėl savo tokių veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Nurodoma, kad nukentėjusioji A. V. visiškai neprisiminė įvykio aplinkybių ir A. Ž. veiksmų, neprisiminė net paties nusikalstamo įvykio ir apie jį sužinojo po kurio laiko iš pašalinių asmenų ir dėl kitų aplinkybių, dėl to ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas daug vėliau. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nukentėjusiajai negalint nurodyti įvykio aplinkybių, A. Ž. veiksmų, nuteistasis pats nurodė visas tyrimui nežinomas aplinkybes, savo vaidmenį ir dėl to gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo visišką kaltės prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Iš esmės vien tik dėl A. Ž. nuoširdžių parodymų byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka. Jo parodymai visą laiką buvo nuoseklūs ir jis nebandė jų keisti, švelninti savo padėties ar kitaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pažymima, kad A. Ž. buvo teisiamas pirmą kartą. Iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos dirbo. Jo požiūris į nusikalstamą veiką ir elgesys po jos rodo, kad jis pakankamai socializuotas asmuo ir nekelia didesnio pavojaus aplinkai ir aplinkiniams. Jo pavojingumas yra daug mažesnis, nes ši jo įvykdyta veika yra vienkartinė. Nukentėjusioji A. V. susitaikė su A. Ž. ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu A. Ž. neturi galimybės pradėti atlyginti žalos, kadangi dėl ligos yra izoliuotas ir nedirba. Pasveikus ir pradėjus dirbti, žalą bus pradėta atlyginti. Šios aplinkybės rodo, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, galėjo labiau individualizuoti bausmę, atsižvelgdamas į A. Ž. asmenybę ir kitas anksčiau paminėtas svarias aplinkybes. Šiuo atveju paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir A. Ž. galima taikyti BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba A. Ž. atlikus tik jos dalį.

3. Teismo posėdyje nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas Marius Venckus prašė apeliacinį skundą tenkinti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti bausmę, paskirtos bausmės vykdymą visiškai ar iš dalies atidėti. Teismo posėdyje nukentėjusioji A. V. ir jos atstovė advokatė Kristina Marčienė, prokuroras Robertas Kasnauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu neginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, atliktas įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ar kaltė dėl A. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas ginčija jam paskirtos bausmės individualizavimą, prašo nuosprendį pakeisti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymą atidėti.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje ištirtais įrodymais nustatytus faktinius duomenis, skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Ž., tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, parinkta bausmė, jos dydis, atitinka byloje nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, pagrindo ją keisti nėra.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. BK 149 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Ž. bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad jis padarę sunkų nusikaltimą. A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinta tai, jog A. Ž. anksčiau neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, gydosi ligoninėje, taip pat nors kaltę pripažino, gailisi, žalos neatlygino. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. Ž. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nesiekiančią bausmės vidurkio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. Ž. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dyžiu yra aiškiai per griežta.

10. BK 62 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio taikymui būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, jog nors A. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau apie jo nusikalstamus veiksmus ikiteisminio tyrimo institucijos buvo informuotos ne jo paties, nėra duomenų, jog bent iš dalies būtų atlyginta žala, todėl nėra pagrindo paskirtų bausmių švelninti šiuo pagrindu. Remiantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi pagal šio straipsnio nuostatas būtina nustatyti, kad 1) yra asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) yra viena iš šešių nurodytų sąlygų. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, todėl šių nuostatų pagrindu A. Ž. bausmės taip pat negali būti švelninamos.

11. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Pagal galiojančią teisminę praktiką, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-201-788/2021, Nr. 2K-233-976/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-132-942/2021, Nr. 2K-233-976/2021).

12. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su A. Ž. padaryta nusikalstama veika, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog patenkančios į sankcijos ribas laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o švelnesnės bausmės nei nustatytos baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose paskyrimas reikštų teisingumą. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką A. Ž. padarė veikdamas bendrininkų grupe, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jo padarytos veikos pavojingumas buvo mažesnis nei įprastas tokių nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo A. Ž. asmeninės savybės taip pat nerodo mažesnio jo asmenybės pavojingumo BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, jis anksčiau neteistas, nurodoma, kad pradėjęs dirbti pažada atlyginti priteistą žalą. Aplinkybė, jog A. Ž. neteistas, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų. Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo A. Ž. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią atsižvelgta skiriant bausmę, be to, tai buvo viena iš sąlygų taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę vertinti pakartotinai ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Be to, nors A. Ž. pasižadėjimas atlyginti žalą vertintinas teigiamai, tačiau skiriant bausmę negalima šiai aplinkybei skirti išimtinės reikšmės. Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistajam A. Ž. nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę nei inkriminuotos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę.

13. Skunde taip pat prašoma sušvelninti nuteistajam A. Ž. paskirtą bausmę, jos vykdymą atidedant. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju A. Ž. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXI skyriuje, o tai reiškia, kad A. Ž. net ir formaliai neatitinka BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatose nustatytos sąlygos, suteikiančios galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. Ž. paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, pagrindo jam taikyti atitinkamai BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas nėra. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, susijusių su A. Ž. padaryta nusikalstama veika bei jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendį dėl nuteistajam A. Ž. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį neteisingai paskirtos bausmės nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

15. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 3 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 141,67 Eur už nukentėjusiajai A. V. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi bei įvertinusi tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta ir pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą, kuris tiesiogiai įtakojo nukentėjusiosios teisinius interesus, ir, kuris yra atmetamas, taip pat įvertinus nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, jog prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma, t. y. 141,67 Eur, už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme laikytina proporcinga, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajai A. V. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas ir šios išlaidos priteisiamos iš nuteistojo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. Ž. valstybės naudai 141,67 (šimtą keturiasdešimt vieną eurą 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), susidariusių dėl nukentėjusiosios A. V. apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Daiva Jazbutienė Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė