Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovams A. P. ir P. B., dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad mirus žmonai ir atsakovų motinai, jis kartu su atsakovais priėmė palikimą ir nuo to momento vaikai jį užmiršo. Vaikai yra siūlę atsidalinti turtą, bet susitarimas nepasiektas, o apie turto išlaikymo išlaidas vaikai atsisako net kalbėtis, todėl jis priverstas kreiptis į teismą. Sūnus gyvena kartu, elgiasi agresyviai, net tenka kviesti policiją, tačiau mokesčių irgi nemoka.

Atsakovas P. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Iš pateikto atsiliepimo matyti, kad prašė ieškinį tenkinti dalies. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu atlyginti jo sumokėtus mokesčius už žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nes ieškovas jam ir seseriai neleidžia naudotis minėtu žemės sklypu. Be to, ieškovas reikalauja sumokėti dalį pinigų už jo atliekamus minėto žemės sklypo bei jame esančio sodo namelio kadastrinius matavimus, su kuo taip pat kategoriškai nesutinka, t. y. žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra būtini ir turėjo būti suderinti su žemės sklypo bendrasavininkiais, kas nebuvo padaryta, o sodo namelio jie nepaveldėjo, todėl ieškovo minėti reikalavimai, sumoje 1400 Lt atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti. Antra, ieškovas reikalauja dalies mokesčio už garažą (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jis su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka, nes jis minėtu daiktu neleidžia naudotis, t. y. pakabinęs spyną, o rakto niekam neduoda, todėl, neturėdamas galimybės naudotis paveldėtu daiktu, nesutinka už jį mokėti. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, privalo mokėti tik tuos mokesčius, kurie yra neatsiejami nuo paties turto, t. y. sąlygojami pačios nuosavybės fakto. Trečia, ieškovas be jokio teisinio pagrindo reikalauja 2000 Lt už buto remontą, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų nepateikia teismui, todėl toks ieškovo reikalavimas atmestinas. Ketvirta, ieškovas nepagrįstai reikalauja 106,20 Lt pagal 2010 m. spalio mėnesio pinigų priėmimo kvitą BLB Nr. (duomenys neskelbtini), nes tuo metu su seserim dar nebuvo priėmę palikimo (mama mirė tik (duomenys neskelbtini)) ir paveldėję žemės sklypo, už kurį ieškovas reikalauja užmokesčio. Penkta, ieškovas nuslėpdamas nuo teismo faktą, kad prisidėjo prie buto išlaikymo išlaidų (apmokėdavo dalį sąskaitų), yra nesąžiningas. Minėtą faktą įrodo ant mokėjimų patvirtinimo kvitų bei mokėjimų knygutės kvitų kitoje pusėje parašyta jo, atsakovo, pavardė, kas ieškovui darant kopijas matosi ant pateikto 2011-11-03 mokėjimo patvirtinimo. Visi kvitai ir mokėjimo knygelė randasi pas ieškovą, todėl negali teismui jų pateikti, kad galėtų tai įrodyti. Tam, kad išsiaiškinti byloje tiesą ir nustatyti jam priklausančią mokėtiną dalį už buto paslaugas, ieškovas įpareigotinas teismui pateikti pridėtų mokėjimo patvirtinimų ir mokesčių knygelės originalus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, sutinka tik apmokėti jam priklausančią dalį (1/4) už paveldėto buto paslaugas (preliminariai pagal ieškinį 1520,60 Lt, t. y. 6082,42 Lt/4 = 1520,60 Lt), kurių suma bus patikslinta teisminio bylos nagrinėjimo metu, po pateiktų mokėjimo kvitų originalų. Pažymi, kad ieškovas, reikalaudamas mokesčių, kurių jis, atsakovas, neprivalo mokėti arba kurių sumos dydžio negali įrodyti, nepagrįstai praturtėtų, todėl šie ieškinio reikalavimai atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-18). Ieškovui priklauso ½ nurodyto turto, atsakovams po ¼. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto išlaikymo išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos CK 4.76 str. numatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

CK 4.82 str. 2 d. nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Teismas pažymi, kad atsakovai iš esmės neginčija savo pareigos išlaikyti nurodytą turtą, todėl sprendžiamas ginčas tik dėl išlaidų dydžio. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovui sumažinus reikalavimą dėl iš ieškovės prašomos priteisti sumos, ieškovas prašo priteisti 1803 Lt iš atsakovės ir 2425 Lt iš atsakovo.

Ieškovas nurodo už šildymą ir kitas paslaugas 2011-2013 metų nurodytais laikotarpiais sumokėjęs 5981,62 Lt, atsakovai nurodomos bendros sumokėtos sumos neginčija, ieškovo atliktus mokėjimus įrodo mokėjimo patvirtinimai ir kvitai (kopijos) (b. l. 19-44).

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstų įrodymų, jog atsakovas P. B. būtų mokėjęs nurodytus komunalinius mokesčius, todėl iš jo priteistina ¼ ieškovo prašomos sumos, t. y. 1495,41 Lt.

Iš pateiktų kvitų matyti, jog už elektros energiją bendra sumokėta suma yra 457 Lt, už vandenį – 143 Lt. Todėl iš atsakovės priteistina suma už šildymą ir kitas paslaugas yra ¼ skaičiuojant nuo 5381,62 Lt (5981,62 - 457 - 143 = 5381,62 Lt) ir yra 1345 Lt.

Be išlaidų už komunalines paslaugas, ieškovas nurodo 2013 metais sumokėjęs 148,80 Lt vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą. Sumokėtas sumas patvirtina mokėjimo kvitas (b. l. 45). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra turto bendrasavininkiai, iš jų priteistina po ¼ šių išlaidų, t. y. po 37,20 Lt.

Ieškovas taip pat nurodo už žemės sklypą sumokėjęs 270,00 Lt rinkliavos. Rinkliavos mokėjimą patvirtina pinigų priėmimo kvitai (b. l. 46). Teismas pažymi, jog vienas iš pateiktų kvitų yra 2010 m. spalio mėnesio, t. y. tuo momentu dar buvo gyva palikėja (mirusi (duomenys neskelbtini)), o atsakovai nebuvo bendrosios nuosavybės dalininkai, todėl pagrindo priteisti nurodytos 90 Lt sumos dalį iš atsakovų nėra. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, iš atsakovų priteistina po ¼ skaičiuojant nuo 180,00 Lt, t. y. po 45,00 Lt (už nurodytą rinkliavą 2011-2012 metais).

Ieškinyje reiškiami reikalavimai ir dėl dalies mokesčio už kadastrinius matavimus, kurių vertė 1300,00 Lt, sumokėjimo bei dalies remonto, kuris nurodoma kainavo 2000,00 Lt, išlaidų atlyginimo.

Iš pateiktų kvitų (b. l. 47-50) matyti, jog ieškovas sumokėjo 700,00 Lt už pastato, 600,00 Lt už žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Iš byloje esančių dokumentų (b. l. 17-18) matyti, jog sodo pastatas neįregistruotas, naudotoju nurodomas ieškovas. Tuo tarpu remonto išlaidas ieškovas įrodinėja nuotraukomis ir išlaidų suvestine teismui pateiktame procesiniame dokumente (b. l. 95-96), kurioje nurodyta bendra remonto kainos suma yra 2000 Lt.

Vertinant ieškovo išlaidas kadastriniams matavimams ir remontui, būtina pažymėti, jog pagal Lietuvos Respublikos CK 4.76 str. bendraturčiai privalo apmokėti tik išlaidas daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tuo tarpu CK 4.77 str. 2 d. numato, jog jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad būtinomis daikto išlaikymo išlaidomis negali laikomos daikto pagerinimo išlaidos, atsiradusios nesant įstatymuose apibrėžtos būtinybės. Tai reiškia, kad ieškovui gali būti priteisiamos tik tos išlaidos, kurios buvo būtinos daiktui išlaikyti ir išsaugoti. Teismas sutinka su ieškovo prašymu priteisti išlaidas vamzdžiams, ventiliams, ventilių rozetėms, trišakių alkūnėms, cementui, ir laiko, kad šios išlaidos, t. y. 388,00 Lt, buvo būtinos atsižvelgiant buvusią vamzdžių būklę, kilusią avarinę situaciją, ir pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, todėl iš ieškovų priteistina po ¼ šių išlaidų, t. y. 97,00 Lt. Tuo tarpu kitos nurodomos išlaidos yra laikytinos daikto pagerinimo išlaidomis, kurių kiti bendraturčiai atlyginti pagal CK 4.76 str. neprivalo.

Vertindamas kadastrinių matavimų atlikimą, nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, t. y. į tai kad ieškovą ir atsakovus sieja giminystės ryšiai, siekiama turtą pasidalinti, atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, teismas laiko buvus būtinu. Todėl iš atsakovų priteistina po ¼ nurodytų išlaidų, t. y. po 325,00 Lt.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo pareikštus reikalavimus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1803,00 Lt (teismo skaičiavimais išlaidų suma didesnė, t. y. 1849,20 Lt), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1999,61 Lt ieškovo turėtų turto išlaikymo išlaidų.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Taikydamas civilinio proceso kodekso normas dėl išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimo, teismas visų pirma turi vadovautis protingumo, teisingumo, proporcingumo kriterijais, atsižvelgti į nurodomų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla nėra laikytina sudėtinga, parengtas ieškinys nėra didelės apimties, parengti procesiniai dokumentai nekokybiški, juose gausu gramatinių klaidų, 2000,00 Lt išlaidos už ieškinio parengimą laikytinos neproporcingomis ir nepagrįstomis. Teismas laiko, jog 1000 Lt atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, galėtų būti laikomos pagrįstomis. Iš atsakovų, proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės 371,75 Lt už atstovavimą ir 54,27 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo 412,30 Lt už atstovavimą ir 60,20 Lt žyminio mokesčio.

Kadangi į valstybės biudžetą tiek iš atsakovų, tiek iš ieškovo išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1803,00 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus tris litus 0 ct) išlaidų atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 426,02 Lt (keturis šimtus dvidešimt šešis litus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1999,61 Lt (tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt devynis litus 61 ct) išlaidų atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 472,50 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt du litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.