Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – A. D. skundą atsakovui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Nagrinėjamu atveju, tiek pareiškėjo tiesioginis vadovas, tiek vyresnysis vadovas teigiamai įvertino pareiškėjo ilgametę tarnybą bei, atsižvelgę į įstatyme nustatytus reikalavimus, pripažino, kad jis, A. D., užsitarnavo aukštesnį – vyresniojo inspektoriaus – laipsnį.

Pažymėtina, jog Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigūnai, kurie eina pareigas neturėdami reikiamo išsilavinimo, negali dalyvauti atrankoje aukštesnėms pareigoms eiti, tačiau įstatymų leidėjas sąmoningai nepasisakė dėl einamą pareigybę atitinkančio aukštesnio laipsnio suteikimo, o įtvirtino, jo, A. D., atveju Statuto 14 straipsnio 6 dalyje baigtinį sąrašą kriterijų, kuriais remiantis ir suteikiamas aukštesnis einamą pareigybę atitinkantis specialus nekarinis policijos laipsnis.

II

1. Pareigūnų specialius laipsnius ir jų suteikimo tvarką reglamentuoja Statutas, remiantis Statuto nuostatomis, visi policijos laipsniai sudaro tam tikrą hierarchijos principu pagrįstą vieningą sistemą. Atsižvelgiant į Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas darytina išvada, kad norėdamas gauti tam tikros grandies aukštesnį laipsnį, pareigūnas turi atitikti kriterijus, nustatytus tos grandies žemiausiam laipsniui, todėl pareigūnui, siekiančiam gauti aukštesnį vidurinės grandies laipsnį inter alia yra privalomas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą. Kitu atveju situacija būtų tokia, kad inspektoriaus laipsnis suteikiamas asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą (nes toks reikalavimas įtvirtintas Statuto 14 straipsnio 5 dalyje), o viena pakopa aukštesnis – vyresniojo inspektoriaus laipsnis suteikiamas asmenims, kurie neturi aukštojo išsilavinimo (nes Statuto 14 straipsnio 6 dalis nenumato reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą).

Remiantis teismų praktika, aiškinant Statuto 14 straipsnio 6 dalyje vartojamą sąvoką „kvalifikacija“ pažymėtina, kad išsimokslinimas (išsilavinimas) yra vienas iš kriterijų, apibūdinančių kvalifikaciją; reikiama kvalifikacija, formalia prasme reiškia išsilavinimą ir jį patvirtinančius diplomą, pažymėjimą ar pan.

2. Pareiškėjui inspektoriaus laipsnis suteiktas 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Statutui, suteikiant minėtą laipsnį vadovautasi Įgyvendinimo įstatymu, kurio 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai, kuriuos šie pareigūnai turėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų specialiesiems nekariniams policijos laipsniams ir pervardijami pagal Statuto 13 straipsnį. Statuto įsigaliojimo laikotarpiu pareiškėjui buvo taikomos Įgyvendinimo įstatymo nuostatos, užtikrinančios tarnybos tęstinumą. Specialus nekarinis laipsnis – inspektorius buvo suteiktas pareiškėjui, nors jis ir neturėjo aukštojo išsilavinimo. Nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu netaikyti pareiškėjo atžvilgiu šiuo metu galiojančio Statuto reikalavimų, nes Policijos departamentas neturi tam įstatyminio pagrindo, tai nebuvo ir nėra numatyta Įgyvendinimo įstatyme, Statute, nei kituose teisės aktuose.

3. Remiantis Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnai, kurie įsigaliojus Statuto patvirtinimo įstatymui eina pareigas vidaus reikalų sistemoje neturėdami reikiamo išsilavinimo, negali dalyvauti atrankoje aukštesnėms pareigoms eiti, bei taikant loginį ir sisteminį teisės normų aiškinimo būdus, tokia nuostata taikytina ir teikiant aukštesnius pareigūnų laipsnius.

III

Kita vertus, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-97/2009 pareigūnams, kurie iki Įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo turėjo ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą, netaikomas reikalavimas dėl reikiamo išsilavinimo įgijimo užimti pareigoms, kurias jie ėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2003 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas pradėjo dirbti vidaus tarnybos sistemoje nuo 1992 m. spalio 19 d., be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-674/2007, aukštesnio vidurinės grandies pareigūnų laipsnio gavimo teisės aktai nesieja su būtinybe turėti aukštąjį išsilavinimą – laipsnio gavimui pareigūnas turi atitikti kriterijus, nurodytus Statuto 14 straipsnio 6 dalyje. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,konstatuoja :

Motyvuojamoji dalis

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1.1. Pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 1992 m. spalio 19 d., tarnybą pradėjo Utenos rajono policijos komisariato Kriminalistinių ekspertizių poskyryje ekspertu, 2003 m. gruodžio 8 d. pareigų pavadinimas pakeistas į specialisto, nuo 2008 m. spalio 1 d. iki šiol eina Utenos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto pareigas (Utenos apskrities VPK 2010 m. kovo 22 d. teikimas „Dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo A. D.“ (b. l. 4-5, 19-20)).

1.2. Lietuvos policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, 2003 m. gegužės 28 d. įsakyme Nr. TE-295 „Dėl laipsnių“ (toliau – ir įsakymas Nr. TE-295) (išrašas (b. l. 14)) nustatė, kad 2003 m. balandžio 30 d. turėti Utenos policijos komisariato policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai bei tardymo pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai nuo 2003 m. gegužės 1 d. pervadinti į atitinkamus pareigūnų specialiuosius nekarinius policijos laipsnius, inter alia A. D. pareiginis laipsnis pervadintas į inspektoriaus.

1.3. Utenos apskrities VPK 2010 m. kovo 22 d. teikime „Dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo A. D. “ (toliau – ir Teikimas) (b. l. 4-5, 19-20), be kita ko nurodyta:

1.3.1. Utenos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistas A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), turi specialų nekarinį inspektoriaus laipsnį, jo pareigybę atitinkantis aukščiausias specialus nekarinis laipsnis – vyresnysis inspektorius.

1.3.2. A. D. 1984 m. baigė Utenos aukštesniąją technikos mokyklą, specialybė – elektromechanikas.

1.3.3. Dalyje „Pareigūno kvalifikacija ir nuopelnai“, be kita ko, nurodyta: A. D. kvalifikacija atitinka pareigybės aprašyme numatytus reikalavimus; pareigūnas pakankamai gerai susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais einamas pareigas, sėkmingai šias žinias taiko darbe, yra savarankiškas, pats ieško iškilusių problemų sprendimo būdų, kūrybiškai organizuoja savo darbą, pavestas tiesioginio vadovo, policijos komisariato vadovybės užduotis, įvykio vietų apžiūras vykdo laiku ir kruopščiai; eidamas daktiloskopijos instruktoriaus pareigas padeda kolegoms atlikti daktiloskopinius tyrimus.

1.3.4. Dalyje „Kvalifikacijos kėlimas“ nurodyta: 2006 m. balandžio 3 d.–2006 m. gegužės 2 d. dalyvavo mokymuose „Kaliningrado tranzito kontrolę vykdančių pareigūnų daktiloskopinių tyrimų instruktorių mokymai“, 2006 m. spalio 12 d. dalyvavo seminare „Europos Sąjungos acquis taikymas policijos sistemoje“, 2009 m. rugsėjo 18 d. išklausė privalomąjį pirmosios medicininės pagalbos kursą.

1.3.5. Tarnybos metu A. D. komisariato viršininko įsakymais skatintas 14 kartų papildomomis atostogomis, vienkartinėmis piniginėmis išmokomis; tarnybinių nuobaudų neturi. 2007 metais A. D. suteikta pirma kvalifikacinė kategorija.

1.3.6. Tiesioginio vadovo – Utenos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininko K. Garunkščio išvada: „siūloma inspektoriui A. D., Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistui, suteikti vyresniojo inspektoriaus laipsnį“.

1.3.7. Vyresniojo vadovo – Utenos apskrities VPK viršininko L. Pernavo išvada: „teikiu inspektorių A. D., Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistą, vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimui“.

1.4. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. 5-S-1839 „Dėl A. D. teikimo vyresniojo inspektoriaus laipsniui suteikti“ (b. l. 3, 15, 18) nurodė:

„Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos buvo gautas teikimas dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo inspektoriui A. D., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistui.

Patikrinus teikime pateiktus duomenis nustatyta, kad A. D. išsilavinimas aukštesnysis, 1984 m. jis baigė Utenos aukštesniąją technikos mokyklą.

Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriami į atitinkamas pareigas. Statuto to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus, 6 dalyje – aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus. Atsižvelgus į šias nuostatas, suteikiant pareigūnams aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį, taikytinas reikalavimas įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Tai, kad asmeniui Statuto 14 straipsnio 6 dalies tvarka suteikiant aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, turi būti paisoma šio straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo dėl aukštojo išsilavinimo įgijimo konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-438-407/2009.

Atsižvelgę į tai, kad A. D. šiuo metu neturi aukštojo išsilavinimo, grąžiname jo teikimą dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo.“

2. Sprendžiant, ar pareiškėjo – A. D. skundas yra pagrįstas, būtina įvertinti teisinį reguliavimą, susijusį su nagrinėjamoje administracinėje byloje susijusiomis aplinkybėmis, o būtent su tuo, kad šioje byloje ginčas yra kilęs dėl policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareiškėjui.

2.1. Pažymėtina, kad analogiškoje savo aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-438-97/2009 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartyje konstatavo, kad: laipsnių vidaus tarnybos pareigūnams suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas; pagal šio statuto 14 straipsnio 5 dalį vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus; iš šios teisės normos matyti, kad joje yra nustatyta viena iš būtinų sąlygų gauti (suteikti) inspektoriaus ir / ar vyresniojo inspektoriaus laipsnį – turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalį (2006 m. liepos 19 d. redakcija) pareigūnams, kurie iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turėjo ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą, netaikomas reikalavimas dėl reikiamo išsilavinimo įgijimo užimti pareigoms, kurias jie ėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2003 m. gegužės 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-438-97/2009, padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu yra netaikomas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 5 dalies reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo, suteikiant atitinkamą laipsnį pagal einamas pareigas.

2.2. Taip pat ypač pažymėtina, kad analogiškose savo aplinkybėmis administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A822-318/2009, 2009 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje A143-144/2009, 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1969/2008, padarė bendrą išvadą, kad Statuto 14 straipsnio 6 dalies nuostatos reiškia, jog pareigūno aukštojo (nebūtinai aukštojo universitetinio) išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti jam aukštesnį vidurinės grandies pareigūno laipsnį, inter alia policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį. Minėtuose baigiamuosiuose aktuose taip pat konstatuota, kad Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos nenumato išimties iš taisyklės, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūno laipsnį; kad Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas buvo skirtas sureguliuoti teisinius santykius konkrečiam laikotarpiui, kai įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas, tačiau šio įgyvendinimo įstatymo nuostatų taikymas negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką, tai yra, jis nėra skirtas reglamentuoti teisinių santykių, kurie susiklosto praėjus ilgesniam laiko tarpui po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo.

2.3. Pažymėtina, kad ir šioje administracinėje byloje, kaip ir Lietuvos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A-438-97/2009, Nr. A822-318/2009, A143-144/2009, Nr. A502-1969/2008, yra analogiškos aplinkybės: pareiškėjas vidaus tarnybos pareigūnu dirba nuo 1992 m. spalio 19 d. (Teikimas (b. l. 4-5, 19-20)); Lietuvos policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, 2003 m. gegužės 28 d. įsakyme Nr. TE-295 „Dėl laipsnių“ (išrašas (b. l. 14)) nustatė, kad 2003 m. balandžio 30 d. turėti Utenos policijos komisariato policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai bei tardymo pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai nuo 2003 m. gegužės 1 d. pervadinti į atitinkamus pareigūnų specialiuosius nekarinius policijos laipsnius, inter alia A. D. pareiginis laipsnis pervadintas į inspektoriaus; 2003 m. gruodžio 8 d. A. D. pareigų pavadinimas pakeistas į specialisto, pareiškėjas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki šiol eina Utenos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto pareigas (Teikimas (b. l. 4-5, 19-20)); Utenos apskrities VPK 2010 m. kovo 22 d. teikime „Dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo A. D. “ () (b. l. 4-5, 19-20), be kita ko nurodyta, kad A. D. 1984 m. baigė Utenos aukštesniąją technikos mokyklą, įgijo elektromechaniko specialybę. Todėl kyla klausimas, kokią administracinę doktriną, suformuluotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo baigiamuosiuose aktuose, taikyti nagrinėjamoje administracinėje byloje, t. y. kokiais teismo precedentais remtis šioje administracinėje byloje.

2.4. Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo: „Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.“ Teismas šioje administracinėje byloje remsis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. A822-318/2009, A143-144/2009, Nr. A502-1969/2008, nes vėliausias precedentas yra suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A822-318/2009, be to, teismo požiūriu, itin įtikinantis argumentas yra tas, jog Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos nenumato išimties iš taisyklės, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį, jog Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas buvo skirtas sureguliuoti teisinius santykius konkrečiam laikotarpiui, kai įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas, tačiau šio įgyvendinimo įstatymo nuostatų taikymas negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką, tai yra, jis nėra skirtas reglamentuoti teisinių santykių, kurie susiklosto prajus ilgesniam laiko tarpui po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo.

2.5. Apibendrinant konstatuotina, kad Statuto 14 straipsnio 6 dalies nuostatos reiškia, jog pareigūno aukštojo (nebūtinai aukštojo universitetinio) išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti jam aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį, inter alia policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį.

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nesant ginčo dėl to, kad pareiškėjas – A. D. yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą – 1984 m. baigė Utenos aukštesniąją technikos mokyklą, įgijo elektromechaniko specialybę (žr. Teikimą (b. l. 4-5, 19-20)), t. y. nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas atsakovui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 5-S-1839 „Dėl A. D. teikimo vyresniojo inspektoriaus laipsniui suteikti“ panaikinimo bei įpareigojimo Policijos departamentui suteikti pareiškėjui specialų nekarinį policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo – A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.