Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje ,išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, dirba UAB“M. F.“ –operatore, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. melagingai įskundė ikiteisminio tyrimo pareigūnui nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką dėl to buvo pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas, tai yra 2018 m. rugpjūčio 31 d., 13:51 valM. M. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariate, esančiame Vytauto g. 13, Kalvarija, vyresniajam tyrėjui A. Ž., turinčim teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, būdama pareiškėja ir pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d., už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tyčia pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 2.00 val., namuose, esančiuose Vasario 16-osios g. 24, Kalvarija, sutuoktinis R. R., būdamas neblaivus, konflikto metu, rankomis jai sudavė nemažiau keturis kartus, tai yra į veidą, ranką, koją ir šoną, taip pat ją stumdė, ko pasekoje ji trenkėsi į sieną ir susižalojo dešinės rankos pirštą. Surašius protokolą-pareiškimą apie nurodytą nusikalstama veiką, ji jį pasirašė patvirtindama, kad protokolas surašytas teisingai jos perskaitytas. L. R. pareiškimo-protokolo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42123-18, veiką vertinant kaip atitinkančią požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 11:55 val. R. R. pareiškus įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., apie 10:33 val. R. R. pareiškus įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 2018 m. lapkričio 9 d., apie 12:27 val. R. R. pareiškus įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., jog jis sutrikdė L. R. sveikatą, buvo pradėtas persekioti baudžiamąją tvarka, tai yra tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 236 str.1d.

Taip pat L. R. dar buvo kaltinama, kad ji ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, tai yra atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42123-18, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, būdama šioje byloje nukentėjusiąją ir pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimąM. M. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato, esančio Vytauto g. 13, Kalvarija, patalpose, vyresniajam tyrėjui A. Ž. 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuo 14:02 val. iki 14:24 val., 2018 m. rugsėjo 4 d. nuo 09:59 val. Iki 10:22 val., 2018 m. spalio 4 d. nuo 09:59 val. iki 10:27 val., 2018 m. spalio 11 d. nuo 14:17 val. iki 14:21 val., liudytojos apklausos metu bei 2018 m. rugsėjo 12 d. nuo 10:01 val. iki 10:27 val., akistatos metu, būdama supažindinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81 str., 82 str. ir 83 str. numatytomis liudytojo teisėmis ir pareigomis bei pasirašytinai įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, žinodama apie pateiktų duomenų neteisingumą, davė melagingus parodymus, tai yra nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 2.00 val., namuose, esančiuose Vasario 16-osios g. 24, Kalvarija, konflikto metu sutuoktinis R suduodamas smūgius rankomis į įvairias kūno vienas, stumdė, ko pasekoje dešine ranka atsitrenkė į sieną ir susižalojo pirštą, taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, tai yra buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

L. R. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad ji iš esmės pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, tai yra kad namuose su vyru 2018-08-31 d. sukonfliktavo, su vyru susitumdė ir buvo vyro pastumta, po ko atsitrenkė į sieną ir susižalojo pirštą. Tuo metu vyko skyrybų procesas, todėl ji buvo pasimetusi, supykusi ant vyro, todėl ir pasirinko tokį gynybos būdą, kad vyras sudavė keletą smugių, kad po jo suduotų smūgių sužalojo prirštą. Šiuo metu skyrybų procesas yra pasibaigęs, ji kartu su savo dukra gyvena pas mamą . Ji birba UAB“M. F.“, kur pajamos tik minimalios. Dukros tėvas moka 150 eurų išlaikymui. Su mama santykiai geri, viena kitą palaiko, supranta ir užjaučia. Prašo atiduoti mamai pagal laidavimą, nes mama jai turi didelę įtaką.

Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42123-18 R. R. atžvilgiu kur jam buvo pareikštas įtarimas ir byla perduota teisminiam nagrinėjimui pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tyrimo duomenimis R. R. fizinio smurto, atitinkančio nusikalstamos veikos požymius, L. R. atžvilgiu nenaudojo ( b.l. 80-81).

Įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, kuriuo L. R. buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. ( b.l. 21).

2018-08-31 L. R. protokolas-M. M. apsk. VPK Kalvarijos PK, kuriame L. R. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 2.00 val., namuose, esančiuose Vasario 16-osios g. 24, Kalvarija, sutuoktinis R. R., būdamas neblaivus, konflikto metu, rankomis sudavė jai nemažiau keturis kartus, tai yra į veidą, ranką, koją ir šoną. Taip pat ją stumdė, ko pasekoje ranka trenkėsi į sieną ir susižalojo dešinės rankos pirštą. Dėl to ji jautė stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Po protokolu yra rankraštinis įrašas " Surašyta teisingai mano perskaityta, parašas". Protokolą surašė vyr. tyrėjas A. Ž.. Protokolo rezoliucijos lape yra duomenys, kad policijos tyrėjas Arūnas žemaitis pradeda ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 2 d. ( b.l. 22-23).

Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas, kuriuo L. R. pasirašytinai buvo išaiškinta, kad ji, kuri buvo įtariamojo R. R. žmona, galėjo neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Taip pat pasirašytinai supažindinta, kad už melagingų parodymų davimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str.. ( b.l. 24).

L. R. apklausos protokolas byloje Nr. 01-1-42123-18, kur ji 2018-08-31 apklausta liudytoja nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 23.00 val. jos vyras R. R. grįžo į namus. Vėliau jie susipyko ir vyras ant jos šaukė ir jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Ranka jai sudavė nemažiau tris smūgius: į veidą, kairę ranką ir koją. Dėl to juto stiprų fizinį skausmą. Konflikto metu vyras ją stumdė, ko pasėkoje dešine ranka atsitrenkė į sieną ir susižalojo pirštą. Po to vyras viską namuose išvartė ir dar du kartus ranka sudavė jai į šoną, dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą. Iš pradžių pareiškimo policijoje nerašė galvodama, kad vyras apsiramins. Bet jam kasdien naudojant jos atžvilgiu psichologinį smurtą apsisprendė, dėl vyro panaudoto smurto, parašyti pareiškimą policijoje. ( b.l. 25-26).

L. R. papildomos apklausos protokolas byloje Nr. 01-1-42123-18, kur ji 2018-09-04 papildomai apklausta liudytoja nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. ji savo vyrą Rimą parsivežė iš Kauno į namus. Tarp jų kilo konfliktas, ir kai vyras norėjo kažkur išeiti, ji neleido. Todėl vyras nemažiau tris kartus ranka jai sudavė į įvairias kūno vietas bei ją pastūmė. Ji ranka atsitrenkė į sieną ir susižalojo mažąjį pirštelį. Po to vyras iššoko pro langą. kai sugrįžo toliau vartojo alkoholinius gėrimus ir niokojo turtą. kai norėjo vyrą nuraminti, vyras jai dar du kartus ranka sudavė į šoną. ( b.l. 27-28).

L. R. papildomos apklausos protokolas byloje Nr. 01-1-42123-18, kur ji 2018-10-04 papildomai apklausta liudytoja nurodė, kad iš 2018 m. rugpjūčio 26 d. į 2018 m. rugpjūčio 27 d. naktį, jos vyras R. R. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Kad vyras jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą ji savo giminaičiams ir draugėms. ( b.l. 29-30).

L. R. papildomos apklausos protokolas byloje Nr. 01-1-42123-18, kur ji 2018-11-11 papildomai apklausta liudytoja nurodė, kad jos vyras R. R., po įvykusio konflikto kuomet ji nuo jo patyrė fizinį skausmą, jai skambindavo bei parašė kelias SMS žinutes, norėdamas ją įbauginti, kad pakeistų savo parodymus. ( b.l. 31).

Akistatos protokolas byloje Nr. 01-1-42123-18, kurioje 2018-09-12 suvedus į akistatą nukentėjusiąją L. R. ir įtariamąjį R. R., L. R. patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. naktį ją sužalojo vyras Rimas, suduodamas smūgius ranka ir stūmė, kuomet ji susižalojo pirštą. ( b.l. 32-33).

M. Ž. apklausos protokolas byloje Nr. 01-1-42123-18, kur jis parodė, kad L. R. yra jo sesuo. 2018 m. rugpjūčio 27 d., po pietų jis vežė savo motiną ir L. R., į ligoninę. Važiuojant Linos paklausė kas atsitiko, kad į ligoninę važiuoja. Ji parodė dešinę ranką ir pasakė, kad išsisuko pirštą. Kai jos paklausė kas atsitiko, ji nieko neatsakė. Kai nuvyko M. M. ligoninę ir kol Lina buvo pas gydytojus, motina papasakojo, kad seserį Liną sumušė jos vyras Rimas. Kai važiavo namo į seserį atkreipė daugiau dėmesio ir ant jos veido bei ant kažkurios rankos pamatė mėlynes. Sesers neklausinėjo kaip ir dėl kokių priežasčių ją sumušė vyras. ( b.l. 38-39).

Pranešimai apie įtarimą R. R., kai 2018-09-03 ( LR BK 140 str. 2 d.), 2018-09-12 ( LR BK 138 str. 1 d.) ir 2018-11-09 ( LR BK 138 str. 2 d. 3 p.) jam pareiškus įtarimus dėl fizinio smurto L. R. atžvilgiu, jis buvo pradėtas persekioti baudžiamąją tvarka. ( b.l. 50, 53, 55).

Priesaika, kur L. R. M. M. apylinkės M. M. rūmų teisme teisingai papasakoti visa, kas jai žinoma byloje bei pasirašytinai įspėta, jog už melagingus parodymus atsako pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. ( b.l. 57).

2018-12-21 Teismo posėdžio protokolai, kuriuose L. M. M. apylinkės M. M. rūmų teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konflikto su vyru R. R. metu gavosi netyčinis smurtas.Tiesiog apsistumdė, jai susipynė kojos, ji atsitrenkė į sieną. Smūgių nebuvo, tik ginčijosi. R. R. iš kito kambario pro langą išėjo į miestą. Grįžusį įsileido į namus. Vėl pradėjo ginčytis ir pyktis. Tuo metu dužo indai. Barnio metu atsikėlė dukra, kad jos netraumuoti, ji ją nunešė pas kaimynę. Vyras jau siautėjo, daužė indus. Tada paskambino pareigūnams, kad vyras siautėja. Kai jie paklausė ar buvo smurtaujama, ji atsakė, kad nebuvo, tik skauda pirštą. Tik norėjo, kad R. R. nustotų siautėti ir susitvarkytų išmėtytus daiktus. Kelių dienų eigoje atvyko pareigūnai pažiūrėti kaip jai sekasi. Paklausė ar rašys pareiškimą, sakė kad nerašys. Visada stengėsi išvengti skyrybų. Sutriko kai vyras pradėjo kalbėti apie skyrybas. Sau nieko nereikalavo, tik mergytės dalį norėjo gauti. Jos pareiškimas gavosi kaip gąsdinimas R. R.. Tuo metu buvo sukilę emocijos. Pasirašydama nieko neskaitė. Skaitant bylą matė daug neatitikimų. Sakė tyrėjai, bet toji atsakė, kad čia pakeisti jau nieko negalima. Į teisėjo klausimą: Ar buvo tyčia suduota ranka mažiausiai 3 kartus ir 2 kartus tyčia suduota į šoną? Atsakė, kad pastūmimas buvo, susipynė kojos ir pargriuvo. Buvo tik stiprus paėmimas už rankos. Smūgių nebuvo. Paėmimų už rankų buvo. Pastūmė ją netyčia, kad ji pasitrauktų. Jis norėjo išeiti ir tam, kad praeitų pro ją gavosi apsistumdymas. Pareigūnams apie tyčinius veiksmus nieko nenurodė. Anksčiau smurto nebuvo, tik buitiniai nesutarimai. Į teisėjo klausimą: Ar jautėte pavojų konflikto metu? Atsakė, kad kai siautėjo namie daužydamas indus jautriai sureagavo, manė, kad tai jau pavojinga ir dėl to kvietė pareigūnus. Į teisėjo klausimą: Prieš šį įvykį ar turėjo ant kūno sužalojimų? Atsakė, kad prieš įvykį ant kojų sužalojimų buvo, šoną buvo namie į stalo kampą susitrenkus. Ant kojų mėlynės iš darbo. Į teisėjo klausimą: Iš kur atsirado kraujosruva ant veido? Atsakė, kad nežino, nepamena tyčinio smūgio. Pareiškimą parašė todėl, kad pareigūnai supažindino ją su jos teisėmis ir pasiūlė atvažiuoti parašyti pareiškimą dėl barnių, dėl skyrybų. Buvo sutrikusi ir parašė. Jos duoti parodymai byloje yra netiesa. Tuo metu buvo emociškai palūžusi. Į klausimą ar kas nors darė įtaką, ji atsakė, kad nebuvo, buvo pikta ant vyro parašė pareiškimą. ( b.l. 58-65, 66, 67).

Teismo posėdžio metu kaimynė O. Š. parodė, kad L. R. atbėgo pas ją verkdama su mergaite, sakė, kad pykstasi su vyru, jokių traumų nematė apie smūgius nesakė. Jokių jų konfliktų nepastebėjusi, buvo gera šeima. (b.l. 62)

Teismo posėdžio metu R. Š. parodė, kad dukra Lina sakė, kad susibarė su vyru, kad skauda pirštą, kad ją vyras būtų mušęs, nesakė, tik kad sugriebė už rankos, pastūmė. Fizinio smurto anksčiau nebuvo, tik moralinis (b.l. 63)

2019-01-03 teismo posėdžio metu L. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo išaiškinta pareiga sakyti tiesą ir teisė neduoti parodymų prieš šeimos narį. Pasekmes dėl tiesos nesakymo jai žinomos. (b.l. 66).

2019-01-03 teismo posėdžio metu R. R. parodė, kad jokiais savo veiksmais prie jos sužalojimo neprisidėjo. (b.l. 66).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė.

Tiek BK 236 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atitinkamai institucijai melagingai įskundžia asmenį ir duoda melagingus parodymus ir nori taip veikti.

BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis „melagingai įskundė“ reiškia, kad veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis melagingai įskundžia įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nori taip veikti.

Esant aukščiau išdėstytomis bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad L. R. suvokė, jog policijai pateikė žinomai melagingus duomenis apie R. R. neva padarytą nusikalstamą veiką (panaudota smurtą prieš ją) ir davė apie tai melagingus parodymus, nors žinojo, kad R. R. smūgių jai nesudavė, piršto tiesiogiai nesulaužė, numatė, kad dėl to gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir norėjo taip veikti, todėl jos veiksmuose pagrįstai konstatuota tiesioginė tyčia. Teismas yra tos nuomonės, kad netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas L. R. veiksmus kvalifikuojant kaip BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų ir motyvų matyti, kad jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus, todėl L. R. veika kvalifiktuotina tik pagal LR BK 236 str.1d. Vadovaujantis išdėstytu kad L. R. 2018 m. rugpjūčio 31 d., 13:51 valM. M. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariate, esančiame Vytauto g. 13, Kalvarija, vyresniajam tyrėjui A. Ž., turinčim teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, būdama pareiškėja ir pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d., už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tyčia pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 2.00 val., namuose, esančiuose Vasario 16-osios g. 24, Kalvarija, sutuoktinis R. R., būdamas neblaivus, konflikto metu, rankomis jai sudavė nemažiau keturis kartus, tai yra į veidą, ranką, koją ir šoną, taip pat ją stumdė, ko pasekoje ji trenkėsi į sieną ir susižalojo dešinės rankos pirštą. Surašius protokolą-pareiškimą apie nurodytą nusikalstama veiką, ji jį pasirašė patvirtindama, kad protokolas surašytas teisingai jos perskaitytas. L. R. pareiškimo-protokolo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42123-18, veiką vertinant kaip atitinkančią požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 11:55 val. R. R. pareiškus įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., apie 10:33 val. R. R. pareiškus įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 2018 m. lapkričio 9 d., apie 12:27 val. R. R. pareiškus įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., jog jis sutrikdė L. R. sveikatą, buvo pradėtas persekioti baudžiamąją tvarka, tai yra šie veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 236 str.1d. sudėtį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje apklausta R. Ž. parodė, kad pageidauja būti dukros laiduotoja ir prašo perduoti dukrą jos atsakomybėn pagal laidavimą be pinigio užstato. Nurodo, kad jis yra pensininkė, kurios šeimoje užaugo 6 vaikai. Dukra nuo 2018m. rugsėjo mėnesio gyvena jos namuose. Kartu su L. R. gyvena ir jos dukra. Su dukra sutaria labai gerai, abi viena kitą palaiko, padeda tiek moraliai, tiek materialiai. Dukra , tuo metu kai įvyko visas šis įvykis, labai pykosi su vyro, po ko prasidėjo skyrybų procesas, todėl buvo pasimetusi, labai susijaudinusi. Prašo perduoti dukrą jos ataskomybės pagal laidavimą be užstato, nes tiek dukros, tiek jos materialinbė padėtis sunki, todėl užstato įmokėjimas dar labiau pablogins šeimos materialinę padėtį.

2019-08-27 pateiktas L. R. prašymas dėl atleidimo nuo atsakomybės bei perduoti pagal laidavimą. Taip pat pateiktas R. Ž. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą, kuriame ji nurodo, kad dukra gailisi padriusi nusikalstamą veiką. Ji nusikaltimą padarė pirmą kartą. Žala nėra padaryta. Pati nėra teista, pensininkė.

Gimimo liudijimo kopija, kad R. Ž. yra L. R. motina, R. Ž. charakteristika.

R. Ž. charakterizuojanti medžiaga , kur nurodoma, kad yra neteista, bausta administracine tvarka pagal LR ATPK 163-2 str.1d.

Kaltinamoji ir jos gynėja advokato padaėjėja prašė teismo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

LR BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

L. R. yra padariusi nesunkų nusikaltimą. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką , yra padariusi vieną administracinį nusižengimų , tačiau tai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimu, paskirta bauda sumokėta(b.l.73,74). Dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Tai laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat yra pagrindas manyti, kad L. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. L. R. teisiama pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, jos veiksmais žala padaryta nebuvo. L. R. dirba UAB“ M. F.“, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltininkei pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Asmuo, pateikęs prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. kaltinamosios mama R. Ž. yra neteista, turi vieną administracinę nuobaudą, bauda sumokėta , pensininkė. Seniūnės D. S. charakterizuojama teigiamai. Ji ir dukra su anūke gyvena kartu, tai yra R. Ž. padeda auklėti ir L. R. dukrą. Vertinant aptartas aplinkybes, teimo nuomone, yra pagrindas manyti, kad R. Ž. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei tarpusavio santykiai su dukra, leis daryti teigiamą įtaką L. R.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją R. Ž. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Teismas pažymi, kad laidavimas be užstato skirtina dar ir dėl to, kad kaltinamoji dirba, augina nepilnametį vaiką, gaunamos pajamos apie 450 eurų per mėnesį. L. R. tenka važinėti į darbą į Marijampolę. Laiduotoja yra pensininkė, kuri dar priėmė gyventi ir dukrą, todėl užstato skyrimas tik dar labiau pablogintų ne tik L. R. , bet ir R. Ž. šeimos finansinę padėtį.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos asmenybę, laiduotojos asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas vienų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.

Vadovaujantis išdėstytu ir pritaikius 40 str. normas bei atleidus L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 str. 1 d. pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 235 str. 1 d.).

Atleidus L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 236 str. 1d. pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis LR BK 70 str. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - 30 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 mėnesius.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti , nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintini (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojai R. Ž. gim 1955-12-20 . Laidavimo terminą nustatyti 1(vieneriems) metams .

Paskirti L. R. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 70 straipsnyje- 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinės ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Darbus atlikti per 6 mėnesius.

Išaiškinti L. R. kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Baudžiamąją bylą pagal LR BK 236 str.1d. nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos , apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą M. M. apylinkės M. M. rūmams.