Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, ir nuteistas laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. B. priteista R. O. 1 986 Eur turtinės žalos atlyginimo, S. O. 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 139,99 Eur išlaidų valstybei dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų, o būtent: 2015 m. birželio 23 d., apie 20 val., apleistame pastate, esančiame A. Juozapavičiaus pr. 19, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis suduodamas L. O. mažiausiai aštuonis smūgius į kairio šono bei veido sritis, padarė blužnies plyšimą, apatinio žandikaulio linijinį lūžį kairio kampo srityje, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose ir dešiniajame smilkininiame raumenyje, kraujosruvą krūtinės minkštuosiuose audiniuose, muštines žaizdas kaktos dešinėje, dešinio antakio srityje ir viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis, kraujosruvą po apatinės lūpos gleivine, tyčia rankomis suspausdamas L. O. kaklą, padarė poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kakle, kraujosruvas paviršiniuose ir giliuosiuose kaklo raumenyse, kraujosruvą liežuvio raumenyse, abiejų didžiųjų poliežuvinio kaulo ragų ir abiejų skydinės kremzlės plokštelių lūžius, po ko L. O. praradus sąmonę ir esant nesąmoningoje būklėje, tyčia atviros ugnies šaltiniu padegė jos kūną ir aplinkoje buvusius daiktus, dėl ko aukštos temperatūros poveikyje patyrusi terminį trečio laipsnio liemens, dubens srities, tarpvietės, abiejų kojų ir abiejų rankų 60-65 proc. kūno nudegimą, 2015 m. birželio 23 d., 21 val. 13 min., L. O. įvykio vietoje mirė.

Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendį, perkvalifikuojant veiką pagal BK 132 straipsnio 1 dalį bei paskiriant žymiai švelnesnę bausmę, taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

Nuteistasis nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie sutrukdė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nepagrįstai atmetė jo, kaip vienintelio tiesiogiai dalyvavusio įvykyje, parodymus. A. B. teigimu, jis nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Nurodoma, kad A. B. veiksmuose nėra visų būtinųjų nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnyje, sudėties požymių.

Skunde teigiama, kad A. B. su L. O. susitiko atsitiktinai 2016 m. birželio 23 d. vakare apleistame pastate, abu išgėrė po butelį alaus, po to pasiūlė L. O. pasimylėti, ji sutiko, bet bandymas santykiauti nepavyko, bandant santykiauti buvo uždėjęs ranką L. O. ant kaklo. Po nepavykusio bandymo pasimylėti L. O. pasakė kažką įžeidžiančio, todėl supykęs A. B. sudavė jai į veidą, dėl ko ši nukrito ant žemės ir liko gulėti. Daugiau L. O. nei rankomis, nei kojomis nemušė ir nespardė, jokių sužalojimų jai nepadarė. A. B. išeinant, L. O. paprašė uždegti laužą, jis uždegė ten buvusias šiukšles, kuriose buvo ir politeleno, laužą uždegė per pusę metro nuo nukentėjusiosios kojų. Užkurdamas laužą A. B. neturėjo tikslo L. O. sudeginti, neturėjo priežasties jos žudyti, kadangi dėl nepavykusio lytinio akto nebuvo kilę jokių emocijų. A. B. nuomone, sužalojimai L. O. galėjo būti padaryti anksčiau kitų asmenų, kadangi nukentėjusioji girta vaikščiodavo gatvėmis.

Skunde abejojama vaizdo stebėjimo kameros įrašų patikimumu. Anot nuteistojo, jo užkurtas lauželis per 4 minutes po jo išėjimo negalėjo taip įsiliepsnoti, kad veržtųsi iš pastato ir tai matytųsi vaizdo kameroje. Be to, parodymų patikrinimo metu A. B. konvojavęs pareigūnas sakė, kad atvykus į įvykio vietą L. O. lavonas gulėjo kitoje vietoje nei ją paliko A. B., todėl akivaizdu, kad A. B. išėjus, L. O. buvo atsikėlusi, kažkur ėjo, bet galimai dėl girtumo nugriuvo ir apdegė.

Kadangi A. B. neturėjo tikslo nužudyti L. O., laužą uždegė šios prašymu tam, kad sušiltų patalpa, tai darydamas nepagalvojo, kad ugnis gali išplisti, nenumatė, kad dėl girtumo L. O. negalės išeiti iš patalpų, todėl A. B. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus nužudymas.

Nuteistasis prašo skiriant bausmę pagal BK 132 straipsnio 1 dalį atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, tik niekada nesutiko ir dabar nesutinka dėl veiksmų kvalifikacijos. Nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal BK 132 straipsnio 1 dalį gali būti taikomas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas. Tam yra visos sąlygos: nusikaltimas nėra priskiriamas prie sunkių, jis nuoširdžiai prisipažino, kokius veiksmus atliko nukentėjusiosios atžvilgiu ir kokiu būdu padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, nėra padaręs jokių smurtinių ar nesmurtinių nusikaltimų, iki sulaikymo oficialiai dirbo, būdamas suimtas vedė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. B. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

Apeliaciniame skunde keliamas A. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus pagrįstumo klausimas, nesutinkant su jo veiksmų teisiniu vertinimu. Apeliantas nurodo, kad neturėjo priežasties ir tikslo nužudyti L. O., laužą uždegė šios prašymu tam, jog sušiltų patalpa, tai darydamas nepagalvojo, kad ugnis gali išplisti, nenumatė, kad dėl girtumo L. O. negalės išeiti iš patalpų. Apelianto nuomone, ši veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129 str. Jei žmogaus gyvybė atimta dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str.), veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti tiek pagal BK 129 str., tiek pagal BK 132 str. svarbią reikšmę turi kaltininko kaltės formos nustatymas, kuri yra skirtinga ir tai yra esminis bei vienintelis šiuose straipsniuose numatytų nusikaltimų atribojimo kriterijus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. atsižvelgiama į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes (nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis suduodamas L. O. mažiausiai aštuonis smūgius į kairio šono bei veido sritis, tyčia rankomis suspausdamas L. O. kaklą, padarė kūno sužalojimus, po ko, L. O. praradus sąmonę ir esant nesąmoningoje būklėje, tyčia atviros ugnies šaltiniu padegė jos kūną ir aplinkoje buvusius daiktus, dėl ko, aukštos temperatūros poveikyje patyrusi terminį trečio laipsnio liemens, dubens srities, tarpvietės, abiejų kojų ir abiejų rankų 60-65% kūno nudegimą, 2015-06-23 21 val. 13 min. L. O. įvykio vietoje mirė, tuo būdu itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų.

Apeliantas skunde nurodo, kad po nepavykusio bandymo lytiškai santykiauti L. O. pasakė kažką įžeidžiančio, todėl supykęs sudavė jai į veidą, dėl ko ši nukrito ant žemės ir liko gulėti. Pasak apelianto, daugiau L. O. nei rankomis, nei kojomis jis nemušė ir nespardė, jokių sužalojimų jai nepadarė, sužalojimai L. O. galėjo būti padaryti anksčiau kitų asmenų, kadangi nukentėjusioji girta vaikščiodavo gatvėmis. Tokia nuteistojo pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M640/15(02), be terminio trečio laipsnio liemens, dubens srities, tarpvietės, abiejų kojų ir abiejų rankų 60-65% kūno nudegimo, kuris ir buvo L. O. mirties priežastimi, L. O. taip pat konstatuoti kaklo suspaudimas (stranguliacija): poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kakle, kraujosruvos paviršiniuose ir giliuosiuose kaklo raumenyse, abiejų didžiųjų poliežuvinio kaulo ragų ir abiejų skydinės kremzlės plokštelių lūžiai; blužnies plyšimas, apatinio žandikaulio linijinis lūžis kairio kampo srityje, kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose ir dešiniajame smilkininiame raumenyje, kraujosruva krūtinės minkštuosiuose audiniuose, muštinės žaizdos kaktos dešinėje, dešinio antakio srityje ir viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis, kraujosruva po apatinės lūpos gleivine; kraujosruva liežuvio raumenyse. Terminiai nudegimai ir kaklo suspaudimas griuvimo metu išsivystyti negalėjo, kiti konstatuoti sužalojimai griuvimui visiškai nebūdingi (t. 2, b. l. 147-154).

Pažymėtina, kad tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 10), tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 82-84, 88-89, 91-93) A. B. nurodė, kad L. O. nusirengiant jis matė ant jos nugaros žaizdą, daugiau sužalojimų ant jos kūno nematė. Kad iki įvykio L. O. nebuvo padaryti minėtoje specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti G. L., L. G., G. K., kurie paaiškino, kad 2015-06-23 nuo 15 val. iki 17 val. ties Juozapavičiaus pr. 36 namu, Kaune, matė nepažįstamą apie 45 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo šviesiaplaukę moterį. Ta moteris buvo apsirengusi rausvos spalvos megztiniu ir šviesiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis. Moteris atsigulė ant žemės prie lauko rūsio ir užmigo. Matė vienintelį sužalojimą moters veide - odos įdrėskimą ant nosies nugarėlės (t. 4, b. l. 13-14, 30-31).

Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. taip pat paaiškino, jog apleistame pastate, esančiame A. Juozapavičiaus pr. 19, daugiau asmenų nematė. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, iš vaizdo įrašų apžiūros protokolų matyti, kad prieš nusikaltimo padarymą užfiksuoti einantys į įvykio vietą nukentėjusioji L. O. ir A. B., o po nusikaltimo padarymo grįžtantis iš įvykio vietos nuteistasis A. B.. Faile parduotuvė_DEVICE04_2015062421 0506.avi išsaugoto vaizdo įrašo 20:08 val. atkarpoje matomas nuo pastato, esančio A. Juozapavičiaus pr. 19, Kaune, link pastato, esančio A. Juozapavičiaus pr. 21, Kaune, nueinantis vyriškis, kuris avi tamsios spalvos sportinius batelius su baltos spalvos marginimu, dėvi džinsines kelnes ir tamsios spalvos striukę su baltomis juostomis; 20:12 val. atkarpoje pastato, esančio A. Juozapavičiaus pr. 19, Kaune, aplinkoje pradeda rūkti dūmai (t. 2, b. l. 173-176). Liudytojai D. J. ir D. B. minėtą vyriškį atpažino kaip savo bendradarbį A. B. (t. 4, b. l. 14; t. 1, b. l. 97, 99-100). Apeliaciniame skunde nepagrįstai abejojama vaizdo stebėjimo kameros įrašų patikimumu, kadangi byloje nėra tai paneigiančių duomenų. Taigi, byloje nenustatyta, jog minėtame apleistame name įvykio metu ar po jo buvo kitų asmenų, nes konflikto metu name buvo tik L. O. ir A. B.. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, sužalojimai L. O. negalėjo būti padaryti anksčiau kitų asmenų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtoje specialisto išvadoje L. O. konstatuotus sužalojimus įvykio metu padarė būtent nuteistasis A. B..

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jam išeinant iš apleisto namo, L. O. paprašė uždegti laužą, jis uždegė ten buvusias šiukšles, kuriose buvo ir politeleno, laužą uždegė per pusę metro nuo nukentėjusiosios kojų. Pažymėtina, kad apelianto keliama įvykių versija prieštarauja tiek jo nuosekliems parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tiek kitiems byloje esantiems įrodymams. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. B. parodė, jog po jo atliktų smurtinių veiksmų L. O. nukrito ir liko gulėti, atrodė, kad ji miega. Toje vietoje, kur nugriuvo moteris, buvo šiukšlių, popieriaus, plėvelės, todėl užmetė ant moters plėvelę ir ją padegė. Moteris tuo metu gulėjo ant polietileninės plėvelės, buvo visiškai nuoga. Plėvelę jis padegė ties moters kojomis (t. 3, b. l. 91-93). Iš esmės tokius pačiu parodymus A. B. davė ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (t. 3, b. l. 82-84, 88-89) bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 3, b. l. 94-96). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. B. pakeitė savo parodymus, paaiškino, kad nukentėjusiosios prašymu jis uždegęs laužą prie nukentėjusiosios kojų, 60-70 cm atstumu, tai yra, uždegęs polietileninę plėvelę kartu su įvairiais maišais, šiukšlėmis. Nukentėjusiajai gulint, jis pasakęs, kad eina, o pastarajai atsakius į jo teiginį teigiamai, tai yra, pastarajai esant sąmoningai, jis išėjo palikęs rusenančią ugnį (t. 4, b. l. 9-12). Tai, kad po nuteistojo smurtinių veiksmų ir jam padegant degias medžiagas L. O. buvo sąmoninga, paneigia anksčiau minėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M640/15(02), kurioje konstatuota, kad degimo metu L. O. kūnas buvo aukštielninkoje padėtyje, aukštos temperatūros poveikio metu L. O. buvo komoje (nesąmoninga) (t. 2, b. l. 147-154). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Minėta specialisto išvada paneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad A. B. išėjus, L. O. buvo atsikėlusi, kažkur ėjo, bet galimai dėl girtumo nugriuvo ir apdegė.

Apeliantas skunde nurodo, kad užkurdamas laužą neturėjo tikslo L. O. sudeginti, neturėjo priežasties jos žudyti, tai darydamas nepagalvojo, jog ugnis gali išplisti, nenumatė, kad dėl girtumo L. O. negalės išeiti iš patalpų. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis, nors ir neblaivus, tačiau būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suduodamas nukentėjusiajai mažiausiai aštuonis smūgius, suspausdamas rankomis kaklą ir taip padarydamas aukščiau nurodytus kūno sužalojimus, matydamas, kad nukentėjusioji yra nesąmoninga, tyčia apdėdamas kūną degia medžiaga ir padegdamas, bei pasišalindamas iš nuošalios, apleistos, nelankomos žmonių įvykio vietos, negalėjo nesuprasti, kad toks veikimas yra pavojingas žmogaus gyvybei ir nuo tokių veiksmų nukentėjusioji gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad taip darydamas A. B. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kad komoje esanti nukentėjusioji nebegalės išsigelbėti, ir norėjo taip veikti. Padegdamas gyvą nesąmoningos būsenos nukentėjusiąją, nuteistasis suvokė, kad pastaroji yra bejėgiškos būklės. Žinodamas, kad nukentėjusioji yra gyva, nuteistasis pasirinko itin skausmingą gyvybės atėmimo būdą, t. y. atviros ugnies šaltiniu padegė jos kūną ir aplinkoje buvusius daiktus. L. O. patyrė 60-65 proc. kūno nudegimą, kas leidžia manyti, kad sužalojimo metu nukentėjusioji jautė stiprų fizinį skausmą ir dideles kančias, todėl toks jos gyvybės atėmimo būdas vertinamas kaip itin žiaurus, ką neabejotinai suprato ir nuteistasis A. B.. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistojo A. B. veiką vertinti kaip neatsargią nėra pagrindo, nes jis suvokė savo veiksmų pavojingumą. Taigi jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs išnagrinėtus įrodymus, padarė išvadas, atitinkančias bylos aplinkybes bei pagrįstai nuteistojo padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus.

Apeliantas skunde taip pat prašo perkvalifikuojant jo veiką pagal BK 132 straipsnio 1 dalį paskirti žymiai švelnesnę bausmę. Šis apelianto prašymas taip pat atmetamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. B. yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. B., baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, esant dviem kvalifikuojantiems požymiams. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. neteistas, charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 42-43), nesistengė atlyginti nukentėjusiajam padarytos materialinės žalos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo lemiamos reikšmės veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra nežymiai didesnė už BK 129 str. 2 d. sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Apeliantas nurodo, kad nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal BK 132 straipsnio 1 dalį gali būti taikomas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis A. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Netenkinus nuteistojo prašymo perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju nėra Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu A. B. būtų galima taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi BK 75 str. taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.