Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Zakarauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnio 8 dalis);

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 20 parų arešto. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 39 paros arešto. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 60 parų arešto, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. rugsėjo 16 d., bei valstybės naudai priteisti konfiskuotino automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 700 Eur. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. jis 2022 m. vasario 19 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), agresyviai nusiteikęs atėjo į miegamąjį kambarį bei priėjęs prie kairės lovos pusės, kurioje gulėjo sugyventinė J. K., be jokios priežasties, kairės rankos kumščiu trenkė vieną kartą į sieną, dėl ko ją apgadino, bei kairės rankos kumščiu bandė suduoti vieną smūgį J. K. į galvos sritį, ko pasėkoje tarp jų kilo grumtynės, kurių metu D. K. parvertė J. K. ant grindų bei abejomis savo rankomis suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais D. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

D. K., apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. vasario 19 d., tikslaus laiko neatsimena, jis su sugyventine J. K. ir jų mažamečiu vaiku buvo namuose. Nepamena, ar buvo kitų pašalinių asmenų. Žino, kad prieš įvykį jis iš vakaro vartojo alkoholį, kiek tiksliai išgėrė, neatsimena, kitą dieną atsikėlęs dar išgėrė apie 3–4 skardines alaus. Nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi apsvaigęs, todėl tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena. Sutinka, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta įtarime. Po įvykio jis išėjo iš J. K. buto ir kelias dienas buvo pas draugą, kurio duomenų nurodyti nenori. Nežinojo, kad jam prieš išeinant nukentėjusioji iškvietė policiją. Nori pabrėžti, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl nieko neatsimena, tačiau neneigia to, kad galėjo būti taip, kaip parašyta įtarime, todėl kaltę pripažįsta ir labai gailisi, kad J. K. įvykio metu sukėlė fizinį skausmą. Jis prieš apklausą paprašė, kad jo sesers draugas M. A. iš savo banko sąskaitos pervestų 500 Eur į J. K. sąskaitą tam, kad būtų atlyginta žala, nurodyta civiliniame ieškinyje, kadangi banke jam neleido padaryti pavedimo grynais pinigais (b. l. 165).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustos nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, taip pat surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. K., apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena jos mamai priklausančioje namo dalyje, adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvena kartu su D. K. ir jų bendru nepilnamečiu vaiku L. K.. 2017 m. rugpjūčio mėnesį jie susituokė, tačiau 2019 m. išsiskyrė. Po skyrybų jie kartu negyveno apie pusę metų, tačiau šiuo metu vėl gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina jų vaiką. D. K. kartais piktnaudžiauja alkoholiniu, tačiau dažniausiai vengia jį vartoti, kadangi padauginęs tampa labai agresyvus, konfliktiškas ir neprognozuojamas. D. K. ne kartą buvo prieš ją smurtavęs, todėl jis buvo įkalinimo įstaigoje. Jau kurį laiką gyvenant kartu tarp jų nebuvo kilusių jokių konfliktų. 2022 m. vasario 18 d., vakare, pas juos į svečius atvyko dėdė (tėčio brolis) T. P. Jam atvykus, kaltinamasis su juo pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Kokį kiekį alkoholinių gėrimų šie išgėrė išgertuvių metu ji nurodyti negali, kadangi tuo metu su vaiku buvo kitame kambaryje. Tuo metu, kai D. K. ir T. P. vartojo alkoholinius gėrimus, jokie konfliktai nekilo, D. K. elgėsi ramiai, po išgertuvių nuėjo miegoti. 2022 m. vasario 19 d. apie 08.30 val., D. K. ir T. P. pabudę, būdami virtuvėje, vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Jie, vartodami alkoholinius gėrimus, elgėsi ramiai, jokių konfliktų nekėlė. Išgertuvių metų ji su savo nepilnamečiu sūnumi buvo miegamajame kambaryje, gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Ji gulėjo lovos kairėje pusėje, arčiau durų, o jos vaikas gulėjo lovos dešinėje pusėje, arčiau lango, gėrė šokoladinį pieno kokteilį. Apie 13.30 val., jai leidžiant laiką su sūnumi, į kambarį atėjo kaltinamasis, kuris nieko nesakė, nekonfliktavo, tačiau žiūrėjo į ją agresyviai nusiteikęs. D. K., priėjęs prie kairės lovos pusės, kurioje ji gulėjo, kairės rankos kumščiu, žiūrėdamas į ją trenkė vieną kartą į sieną, dėl to sienoje liko skylė. D. K. kairės rankos kumščiu bandė suduoti ir jai vieną smūgį į galvą, tačiau jai pavyko jo išvengti. Ji pradėjo šaukti „L., bėk“, taip pat prašė D. K. liautis. Vaikas, pamatęs tokius kaltinamojo veiksmus, labai išsigando, pradėjo verkti, šaukti, atrodė susijaudinęs. L. K. išlipo iš lovos ir pradėjo bėgti link koridoriaus, o D. K. tuo metu savo kūno priekine dalimi krito ant jos, tarp jų kilo grumtynės, kurių metu kaltinamasis parvertė ją ant grindų, prie dešinės lovos pusės. Jai gulint tarp lovos ir lango, D. K. pribėgo prie jos, ištiesęs abi rankas pasilenkė ir abejomis rankomis suėmęs jai už kaklo jį spaudė, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu, kai D. K. ją smaugė, ji muistėsi, bandė jam priešintis, šaukė „paleisk“, o šis vis tiek tęsė savo veiksmus. Netrukus į kambarį įbėgo jos dėdė T. P., kuris iš karto bandė kaltinamąjį atitraukti nuo jos ir jai padėti. D. K. ne iš karto paleido jos kaklą, tačiau netrukus T. P. pavykus atitraukti jos neblaivų sugyventinį, ji paėmė vaiką ir su juo pabėgo pas kaimynę G. P. Kaimynės paskambino policijos pareigūnams, todėl ji viską girdėjo, kas buvo pasakojama pareigūnams, t. y., jog T. P. ir D. K. mušasi tarpusavyje. Atvykus policijos pareigūnams ji nuėjo į namus, kur sužinojo, kad D. K. jau yra pasišalinęs. Jai bendraujant su savo dėde, matė, kad jo veidas kruvinas (iš jo nosies bėgo kraujas), taip pat pastebėjo kraują miegamajame kambaryje ant grindų. Pasak jos dėdės, kraujas bėgo ir D. K. iš nosies. Ji yra labai įbauginta, bijo, kad jos gyvybei gresia realus pavojus. Šio įvykio metu ji patyrė stiprų fizinį skausmą, jokių sužalojimų nepatyrė, tačiau labai išsigando, taip pat išsigando ir jų nepilnametis sūnus. Į gydymo įstaigą nevyks, kadangi yra viena su savo nepilnamečiu vaiku. Ji nežino, dėl kokios priežasties D. K. taip pasielgė, tuo metu tarp jų nebuvo kilusių jokių konfliktų, mano, kad jis tapo neprognozuojamas dėl per didelio kiekio alkoholinių gėrimų. Po šio įvykio galutinai išsiskyrė su D. K., jis jos namuose negyvena, po konflikto su juo kalbėjo kelis kartus telefonu, jis į namus grįžęs nebuvo. Dėl sukelto fizinio skausmo reikš civilinį ieškinį dėl įvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos, kuri siekia 500 Eur (1 t., b. l. 15–16, 54–55, 61–62).

Liudytojas T. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. vasario 18 d., vakare, tikslaus laiko nežino, atvažiavo pas savo brolio dukrą J. K. į svečius, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Atvykus į svečius namuose buvo J. K. sugyventinis D. K., kuris yra jos buvęs vyras. Atvykus į svečius, jie su D. K. nuo penktadienio vakaro vartojo alkoholį, kiek tiksliai išgėrė, neatsimena. Vakare nuėjo miegoti, penktadienį jokių konfliktų nebuvo. Šeštadienį, t. y. 2021 m. vasario 19 d. atsikėlus ryte, tikslaus laiko nežino, su D. K. vėl vartojo alkoholį, abu buvo gerokai apsvaigę. Šeštadienį jiems vartojant alkoholį J. K. buvo miegamajame su mažamečiu sūnumi L. K., kuriam yra 6 metai. D. K. atsistojo ir nuėjo į miegamąjį, o jis iš pradžių iš paskos nėjo. Po kurio laiko iš miegamojo išgirdo triukšmą ir tuomet nuėjo į miegamąjį. Ten pamatė, kad D. K. smurtauja prieš J. K., matė, kaip jis iš delno suduoda jai į veidą. Jis greitai jį atitraukė nuo J. K., kuri paėmusi mažametį sūnų išbėgo pas kaimynus, o tarp jų su D. K. įvyko muštynės. Jis įvykio metu nuo D. K. nenukentėjo, jam jokių pretenzijų neturi. Jiems vienas nuo kito atsitraukus, D. K. pabėgo iš buto ir nuo to laiko jo nebematė, į J. K. namus grįžęs nebuvo. Bandė jam skambinti, tačiau iš pradžių neatsiliepė, o dabar telefonas yra išjungtas (1 t., b. l. 71).

Nepilnametis liudytojas L. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam yra 5 metai. Tėtis pradėjo pulti mamą, sulaužė jos telefoną, pradėjo ją smaugti ir mušti, taip pat trenkė į veido sritį. Namuose tada buvo A., mama, tėtis. Jo tėčio vardas D. K. Mamą mušė jo tėtis. Norėjo eiti į virtuvę pasikalbėti, bet nėjo. Viskas įvyko jo kambaryje, kuriame jis buvo. Kai tėtis atėjo į kambarį, jis rankomis trenkė į sieną. Tėtis peiliu nupjovė mamai nagus. Mamai skaudėjo. Jis buvo pas gražią tetą išėjęs. Tėtis prieš tai buvo ant lovos ir pradėjo pulti mamą. Buvo atėję vaikų teisių specialistai. Mama liepė bėgti. Namuose dar buvo dėdė, kurio vardo nežino. Kai namuose prasidėjo konfliktas, mama liepė bėgti. Buvo atvažiavusi policija. Su mama buvo pas tetą. Buvo atvykęs vienas policijos pareigūnas. Tėtis tada buvo išvažiavęs į kelionę. Namuose buvo daug kraujo. Po įvykio su tėčiu nebendravo. Tokie įvykiai buvo du. Tėtis pradėjo pulti, sulaužė telefoną, smaugė. Jis jam trenkė per nugarą (1 t., b. l. 94–95).

Liudytoja G. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslios įvykio datos neatsimena, tik žino, kad tai buvo 2022 m. vasario mėnesį, dienos metu pas ją atbėgo kaimynė J. K. su savo mažamečiu vaiku, ji atbėgo basomis kojomis, buvo labai išsigandusi, susinervinusi. J. K. pasakė, kad susipyko su savo vyru D. K., kad vyras neblaivus, be jokios priežasties pradėjo ją rankomis smaugti laikydamas už kaklo, ji ant jos kaklo ryškių sužalojimų nepastebėjo. Ji sakė, kad ją apgynė dėdė, kuris dabar yra likęs su D. K. bute. J. K., būdama jos namuose, paskambino pareigūnams, atvykę pareigūnai jos namuose bendravo su J. K., vėliau jie nuėjo į nukentėjusiosios namus. Daugiau įvykio detalių neatsimena, pati konflikto nematė (1 t., b. l. 98).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje pateiktose nuotraukose užfiksuota įvykio vietos: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24–26).

Kitų objektų apžiūros protokole pateikta BPC garso įrašo, pavadinimu „2022_02_19_13-40-17_37060152246.mp3“, apžiūra (rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įvykio datą, įrašo pradžios laiką bei abonento telefono numerį, t. y. 2022 m. vasario 19 d., nuo 13.40 val., tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš šios apžiūros protokolo matyti, kad pranešėja J. K. Bendrojo pagalbos centro operatorei nurodė, jog vyras prieš ją smurtavo ir ji pabėgo pas kaimynę. Įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Smurtas pasireiškė tuo, kad asmuo iš pradžių sulaužė pareiškėjos telefoną ir pradėjo ją rankomis smaugti. Įvykio vietoje buvęs dėdė ją apgynė ir ji su vaiku pabėgo, o dėdė susigrūmė su smurtavusiu vyru. Smurtavęs asmuo neblaivus (1 t., b. l. 106–108).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota portatyvinių policijos pareigūnų, reagavusių į iškvietimą, kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše, pavadinimu „2022_0219_135110_009.MP4“ (rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įvykio datą bei įrašo pradžios laiką, t. y. 2022 m. vasario 19 d., nuo 13.51 val. Įrašo trukmė – 5:01 min.), matyti, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, užėjus į vidų namuose yra jauna moteris, kuri nurodo, kad vyras buvo išgėręs, iš kaimo yra atvykęs jos dėdė. Vyras pradėjo prie jos kabinėtis, sulaužė jos telefoną, smurtauja ne pirmą kartą, už smurtą jau yra atlikęs bausmę. Pareigūnai klausia, kaip asmuo smurtavo, moteris atsako, kad smaugė, daugiau nieko padaryti nespėjo, nes dėdė įsikišo į konfliktą. Moteris nurodė, kad tada pasiėmusi vaiką pabėgo iš namų pas kaimynę, berniukas matė konfliktą, paaiškino, kad vyras būdamas neblaivus yra konfliktiškas, jau buvo su vyru išsiskyrusi. Pareigūnai išeina į kito namo butą, jame randa lovoje miegantį vyrą, jį žadina. Vyras nurodė yra moters dėdė, kitas vyras pabėgo. Vaizdo įraše, pavadinimu „2022_0219_135610_010.MP4“ minėtas vyras pareigūnams nurodo savo duomenis, pareigūnai klausia vyro, dėl ko viskas įvyko, jis atsako, kad tai šeimos konfliktas ir jis nesikiša. Pareigūnai klausia, kur yra kitas vyras. Asmuo atsako, kad išvažiavo, tačiau nežino, kur. Vaizdo įraše, pavadinimu „2022_0219_140109_011.MP4“ užfiksuota, kaip minėtas asmuo sako, kad gynė moterį nuo vyro, kraujas namuose tiek jo, tiek kito vyro, kraujas bėgo iš nosies, butas yra moters. Vaizdo įraše, pavadinimu „2022_0219_140608_012.MP4“, užfiksuota, kad patikrinus minėto bute rasto asmens blaivumą, jam nustatytas 3,38 prom. girtumas. Vaizdo įraše, pavadinimu „2022_0219_141107_013.MP4“, užfiksuota, kaip pareigūnė, nuėjusi į kitą namą, kuriame yra moteris, pasako, kad jos vyro namuose nėra, jis pabėgo, ir klausia berniuko, ar jis viską matė, o vaikas atsako, kad matė. Vaizdo įraše, pavadinimu „2022_0219_141606_014.MP“, užfiksuota, kaip pareigūnė bendrauja su moterimi, klausia, kuriame kambaryje įvyko konfliktas, moteris atsako, kad miegamajame, kad ji su vaiku buvo lovoje, kai vyras ją užpuolė, smaugė, tai viena, tai abiem rankomis, dėdė ją apgynė, ji tada pasiėmusi vaiką pabėgo iš namų, vyras smurtauja ne pirmą kartą (1 t., b. l. 110–111).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Šiuo atveju D. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei J. K., taigi atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, nukentėjusioji laikytina D. K. šeimos nare.

Kaltinamojo kaltę patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių aplinkybių nekito. Trauminių poveikių nukentėjusiosios atžvilgiu neginčija ir pats kaltinamasis. Kad būtent tokiu būdu buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji J. K. nuosekliai tvirtino tiek BPC operatorei kviesdama policiją, tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jos parodymus patvirtina ir tuo metu namuose buvęs nukentėjusiosios dėdė T. P., kuris paliudijo matęs, kaip D. K. smurtauja prieš J. K. ir kaip jis ją smaugia bei delnu suduoda jai į veidą. Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog nukentėjusioji yra jos kaimynė ir įvykio dieną ji su savo mažamečiu vaiku atbėgo pas ją į namus. Buvo akivaizdžiai matyti, jog J. K. buvo labai išsigandusi bei susinervinusi. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, todėl galimai nesugebėjo objektyviai įvertinti naudojamo smurto intensyvumo ir galimų pasekmių nukentėjusiajai. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad jo atliekami veiksmai sukėlė realų skausmą nukentėjusiajai, asmuo norėjo taip veikti, t. y. savo nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – sugyventinę, dėl jo panaudojimo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, todėl D. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl D. K. skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę D. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl esminių įvykio aplinkybių pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis D. K. paaiškinime, duotame ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jog civilinį ieškinį jau atlygino. Iš byloje esančio 2022 m. gegužės 3 d. paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko. Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės (2 t., b. l. 36–38). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę padaręs nusikaltimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad D. K. paskutinį kartą teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžiu. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas pilnametis. Nors jis yra atlikęs bausmę, paskirtą minėtu nuosprendžiu, tačiau teistumas jam nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, nors kaltinamajam pasišalinus iš įvykio vietos, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo jam nebuvo tikrintas apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau, atsižvelgiant į paties kaltinamojo parodymų turinį, taip pat nukentėjusiosios bei kartu su kaltinamuoju alkoholį vartojusio liudytojo parodymus, daroma išvada, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam D. K., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirbantis, šiuo metu vykdo individualią veiklą, turi specialųjį vidurinį išsilavinimą. Bylos duomenimis, asmuo gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, dėl sutrikimo vartojant alkoholį (2 t., 14, 17). Kaltinamasis administracine tvarka baustas nebuvo, tačiau praeityje ne kartą teistas, daugiausia, dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš artimuosius ar šeimos narius darymo, kas rodo, jog asmens elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia ir jis yra linkęs pažeidinėti visuomenės nusistovėjusias elgesio taisykles. Darytina išvada, kad D. K. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, taip pat nėra linkęs laikytis įstatymų, gerbti visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, o anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo. Jo teisei priešingam elgesiui įtakos turi alkoholio vartojimas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog kaltinamasis aktyviais veiksmais bei dedamomis pastangomis siektų pašalinti šio veiksnio įtaką savo elgesiui. Tačiau, nepaisant kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, savo noru atlygino jai padarytą žalą. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad D. K. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skirtina su realiu įkalinimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurio terminas nustatomas artimas BK 48 straipsnyje nurodytų minimalaus ir maksimalaus laisvės apribojimo bausmės dydžių vidurkiui (BK 61 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. 2022 m. kovo 1 d. D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikinama.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinis diskas su BPC pokalbio įrašu, kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais bei kompaktinis diskas su mažamečio L. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašu – paliekami saugoti prie bylos medžiagos;

- raudonos spalvos dėmės nuoplova, saugoma voke, – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl fizinio skausmo sukėlimo, atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. pateikė 2022 m. gegužės 3 d. pinigų pervedimo kvitą, patvirtinantį, kad kaltinamasis civilinį ieškinį yra atlyginęs (1 t., b. l. 173), todėl konstatuotina, kad žala civilinei ieškovei J. K. yra atlyginta ir procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, per visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, per visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

D. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti bausmę, ją panaikinti.

Procesą dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (BPK 107 straipsnis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su BPC pokalbio įrašu, kompaktinį diską su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais bei kompaktinį diską su mažamečio L. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašu – palikti saugoti prie bylos medžiagos;

- raudonos spalvos dėmės nuoplovą, saugomą voke, – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti, kad D. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.