Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016 m. spalio 3 d. nutarimu A. D. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta įspėjimu už tai, kad ji 2016 m. gegužės 3 d. 23 val. ir 2016 m. gegužės 4 d. 23 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdama savo bute kėlė triukšmą, kuris pasireiškė smūgiais į radiatorius, grindis ir šiais veiksmais sutrikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir viešąją rimtį. Šį nutarimą A. D. skundė Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje konstatavo, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad A. D. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) A. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – bylą nutraukti. Skunde apeliantė nurodo, jog remiantis tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismų sprendimai turi būti motyvuoti ir argumentuoti, tačiau skundžiama nutartis šių reikalavimų neatitinka. Apeliantės manymu, teismas neatsakė į skundo argumentus. Apeliantė taip pat nesutinka su įrodymų vertinimu. Teigia, kad pareigūnai sąmoningai davė melagingus parodymus apie tai, kad ji vengė atvykti apklausai. Nurodo, jog liudytojo M. J. parodymai nenuoseklūs, nes jis nebuvo įsitikinęs iš kurio buto sklido triukšmas, o pareigūnams duodamas paaiškinimus dėl triukšmo įtarė apeliantės sūnų, ne ją. Teisme nebuvo apklaustas ir liudytojas V. K., kuris apklausiamas policijos pareigūnų, negalėjo patvirtinti, ar 2016 m. gegužės 3 d. ar 4 d. girdėjo triukšmą. Apeliantės manymu, liudytoja A. P. teisme paneigė teiginius, kad nakties metu girdėjo triukšmą iš 11 buto, o kartu su A. P. gyvenanti A. P. iš viso nebuvo apklausta. Apeliantė teigia, jog liudytojai A. P. ir M. S. siekė apkaltinti apeliantės sūnų, tuo tarpu nuolat triukšmaujantys Ž. M. ir Ž. M. 2016 m. gegužės 6 d. surašę pareiškimą ir apšmeižę apeliantę bei jos sūnų, neapklausti. Be to, pirmosios instancijos teismas neapklausė gynybos liudytojų, tai yra (duomenys neskelbtini) namo 46 ir 49 buto gyventojų, kurie patvirtino, kad A. P., P. K. ir V. K. kiršino namo gyventojus prieš apeliantę. Apeliantės manymu, teismas ne tik neapklausė šių liudytojų, bet ir sąmoningai ignoravo apeliantės pateiktą jų paaiškinimą, neleido A. D. papildyti savo parodymų. Ji nubausta už triukšmą esant identiškoms aplinkybėms, remiantis tų pačių liudytojų parodymais kaip ir jos sūnaus atveju. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas R. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. D. apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 18 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 6 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Kaip matyti, ANK 488 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pažeidimas savo požymiais visiškai atitinka ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tik ANK 488 straipsnio pirmoje dalyje numatyta griežtesnė sankcija, nei ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, nes nenumatyta alternatyvi nuobauda – įspėjimas, be to, numatytas didesnis baudos, kurią būtų galima skirti už šį pažeidimą, vidurkis. Esant šioms aplinkybėms, A. D. veika pagal ANK neperkvalifikuojama, o jos apeliacinis skundas, vadovaujantis ANKPĮĮTĮ 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamas pagal teiseną, įtvirtintą iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apeliantės skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, o kartu ir dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Vadovaujantis ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. D. kaltė, padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nurodė motyvus, kodėl nesiremia kitais teismo posėdžio metu surinktais duomenimis. Teismo išvados pagrįstos išsamiai ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visumos analize ir atitinka faktines aplinkybes. Liudytojai M. J., A. P. bei M. S. nuosekliai nurodė, jog triukšmą, sklindantį iš 11 buto, kuriame gyvena jo savininkė A. D., girdi nuolat. Patvirtino, jog triukšmą girdėjo 2016 m. gegužės 3 bei 4 dienomis apie 23 val. Šių liudytojų parodymai dėl keliamo triukšmo pobūdžio buvo vienodi, nuoseklūs. Visi jie parodė, jog girdi smūgius į grindis, radiatorius, garsiai klausomasi muzikos. Liudytoja A. P. taip pat nurodė, jog nuolat girdi, kad daužoma į radiatorius. Nors tiksliai negalėjo pasakyti iš kur šis garsas sklido, tačiau nurodė, jog kaimynai kalba, kad tai iš A. D. buto. Šių asmenų teisme duoti parodymai iš esmės neprieštarauja ir nesiskiria nuo jų paaiškinimų pažeidimo tyrimo ne teisme metu. Savo paaiškinimuose tiek M. J., tiek ir A. P. bei M. S. paaiškino, jog 2016 m. gegužės 3 ir 4 dienomis apie 23 val. girdėjo smūgių į radiatorius garsus būtent iš 11 buto. Triukšmą iš šio buto girdi nuolat. Tiek tiriant pažeidimą ne teisme, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojai parodė, kad triukšmas trikdo jų poilsį ir rimtį. Analogiškai savo paaiškinimuose nurodė ir V. K. bei telefonu apklausta, šiuo metu Švedijoje gyvenanti, Ž. M. (Administracinio teisės pažeidimo dėl A. D. pažeidimo pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį bylos Nr. 16058695590 b. l. 10). Netikėti šių liudytojų parodymais bei paaiškinimais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, neprieštarauja, todėl pagrįstai vertinti kaip nuoseklūs, patikimi ir patvirtinantys faktines aplinkybes. Nors A. D. teigia, jog šie asmenys šmeižia pažeidėją, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius, nenustatyta. Jokių duomenų, kad minėti liudytojai turėtų kokių nors priežasčių pareiškėją apkalbėti, kitų asmeninių nesutarimų, išskyrus nepasitenkinimą dėl keliamo triukšmo, nenustatyta. Šių liudytojų parodymais bei paaiškinimais, kita bylos medžiaga ne tik nustatyta, jog buvo keliamas triukšmas protokole bei nutarime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau taip pat nustatytas ir tai daręs asmuo, o būtent – A. D.. A. D. neneigia, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), neneigia, kad ji buvo 2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. gegužės 4 d. vakare apie 23 val. namuose. Liudytojai taip pat nurodė, jog šiame bute gyvena tik A. D. su sūnumi. Be to, A. D. tiriant pažeidimą ne teisme paaiškino, kad jis neprisimena, ar buvo nurodytomis datomis namuose, dažnai būna pas draugus, tuo tarpu mama namuose būna beveik visada. Ir nors A. D. neigia, kad tai jis ar jo mama triukšmavo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ne visada būna namuose, aplinkybių dėl triukšmavimo 2016 m. gegužės 3 d. ir 4 d. gali nežinoti. Tuo tarpu jo mama namuose būna beveik visada, to neneigė ir pati A. D.. Todėl šie duomenys kartu su jau aptartais kitais įrodymais patvirtina išvadą, jog 2016 m. gegužės 3 ir 4 d. triukšmą kėlė ir taip trikdė aplinkinių rimtį ir poilsį būtent A. D.. Apeliantė skunde teigia, kad teismas netyrė duomenų, jog O. K., A. P. ir V. K. kiršino namo gyventojus prieš A. D.. Šiuos skundo argumentus apygardos teismas laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Pažymėtina, jog O. K. parodymais nei teismas, nei pažeidimo bylą tyrę pareigūnai, nesirėmė, ji nebuvo apklausta teisme, todėl jos suinteresuotumas bylos baigtimi neturi reikšmės sprendžiant dėl kitų įrodymų patikimumo. Tuo tarpu A. P. parodymai ir paaiškinimai buvo nuoseklūs, sutapo su jau minėtų liudytojų M. J., M. S., kurie buvo apklausti teisme, parodymais ir jų paaiškinimais, o taip pat ir su V. K. paaiškinimais, kuriuos jis davė pažeidimo tyrimo ne teisme metu. Kokių nors konkrečių asmeninių nesutarimų ar priežasčių A. P. ar V. K. apkalbėti A. D., nenustatyta, tokių duomenų nenurodė ir A. D., o tai, kad A. P. ar V. K. kiršino kitus namo gyventojus prieš A. D., yra tik apeliantės prielaidos. Be to, teismas nurodė argumentuotus motyvus, kuriais atmetė A. D. prašymą apklausti kitus asmenis. Kadangi pažeidimo esmė yra iš buto keliamas triukšmas, akivaizdu, jog kitoje laiptinėje gyvenantys asmenys negalėtų bylai suteikti reikšmingos informacijos apie konkrečias įvykio aplinkybes. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai pareigūnų parodymus vertino kaip patikimus, nes jie neva melagingai nurodė, jog A. D. vengė atvykti į policijos komisariatą. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiu skundo argumentu, laiko jį nepagrįstu ir atmeta. Pažymėtina, jog pareigūnai nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, todėl jų parodymai pagrindinę reikšmę turi vertinant tiesioginių įvykio liudytojų parodymų, kitų surinktų duomenų patikimumą, šių parodymų fiksavimo aplinkybes. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, tyrėjas M. D. teisme parodė, kad buvo gautas (duomenys neskelbtini) namo gyventojų pareiškimas apie 11 bute skleidžiamą triukšmą, kuris pasireiškė smūgiais į lubas ir pasikartojančiais daužymais į radiatorius. Pagal tai pradėtas tyrimas ir pagal surinktą medžiagą nustatyta, kad asmuo, kuris 2016 m. gegužės 3 d. 23 val. bei 2016 m. gegužės 4 d. 23 val. kėlė triukšmą yra A. D.. Pareigūnas taip pat logiškai paaiškino, jog dalies apklaustų asmenų paaiškinimais nesirėmė, nes iš jų apklausos nebuvo galima padaryti konkrečios išvados, kad būtent tuo laiku buvo keliamas triukšmas. M. D. parodymai nekelia abejonių užfiksuotų duomenų patikimumu, dėl kurio jau pasisakyta anksčiau, todėl netikėti juo teismas neturėjo pagrindo. Tai, kad nurodytos galimai netikslios aplinkybės dėl A. D. vengimo atvykti į apklausas, esminės reikšmės nustatant ir vertinant pažeidimo aplinkybes neturi, nes asmens kaltės klausimas neabejotinai nustatytas aukščiau aptartų duomenų, kurie visapusiškai išanalizuoti ir išsamiai įvertinti, visuma. Skunde apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, jog byloje pakanka duomenų jos kaltei pagrįsti, nes nebuvo apklausti A. D. minimi asmenys, neleista A. D. papildyti savo parodymų. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ir tik pažeidimą nagrinėjanti institucija sprendžia dėl įrodymų pakankamumo. Šiuo atveju, esant anksčiau aptartiems duomenims, įvertinus liudytojų parodymų nuoseklumą, išsamumą, vientisumą, jų tarpusavio ryšį ir pakankamumą, apygardos teismas sutinka su išvada, jog šių duomenų pakanka A. D. kaltei sutrikdžius viešąją tvarką pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. administracine tvarka nebausta, administracinį teisės pažeidimą padarė būdama neįgali ir tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apeliacinės instancijos teismo manymu, A. D. pagrįstai skirta švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas, kuri atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą ir jo pobūdį, yra pakankama priemonė pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis) tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl A. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.