Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Laurai Jarušaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 17 d. 11 val. 00 min. Geležinkelio stoties turgavietėje, prekybos vietoje Nr. 4, adresu M. K. Čiurlionio g. 25, Kaune, buvo atliktas operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu moteriškais drabužiais ir avalyne prekiavo M. S., kuri paaiškino, jog verslo liudijimo neturi, atlyginimą už darbą jai moka šeimininkė V. M. už dieną nuo 10 iki 20 litų. Prekybos vietos nuomos sutartis sudaryta tarp UAB „Stoties turgus“ ir V. M. 2013 m. gruodžio 18 d. V. M. savo paaiškinime nurodė, kad prekybos vietoje esančios prekės priklauso jai, darbo sutarties su M. S. nėra sudariusi. M. S. nuo 2014 m. balandžio mėn. tarpusavio susitarimu prekiauja V. M. prekėmis. Dalį gautų pinigų atiduoda V. M., kitą likusią pinigų dalį panaudoja savo reikmėms. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus, patvirtintus 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. IX-926.

Apklausta teismo posėdžio metu V. M. savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino ir teismui paaiškino, kad geležinkelio turguje yra kioskai, žmonės išsiperka nuomą mėnesiui ir prekiauja. Po jos mamos mirties liko didelis kiekis prekių, o kadangi jų nenorėjo išmesti ar labdarai atiduoti, davė tomis prekėmis prekiauti M. S.. M. S. prekiavo tiek jos, tiek savo prekėmis ir jai atiduodavo pinigus už parduotas prekes. M. S. kioską išsilaiko pati, ji už tą kioską nuomos nemoka. M. S. ji nemokėdavo, M. S. atiduodavo jai už prekes savikainą, o kas virš jos, pasilikdavo sau. Ji M. S. tikrai nesamdė, su ja tik susitarė, kad ji tuo kiosku naudosis. Gailisi dėl tokios situacijos.

Liudytoja J. V. parodė, kad 2014-07-17 turėjo pavedimą patikrinti turgavietėje dirbančius prekybininkus, kurie prekiauja drabužiais ir avalyne. Patikrinus M. S. prekyvietę, ji jokio dokumento neturėjo, pasakė, kad šeimininkė išvažiavo pratęsti patentą, paaiškino, kad atlyginimas jai mokamas už kiekvieną dieną nuo 10 litų iki 20 litų. Paaiškino, kad viskas yra šeimininkės, prekybos vietą nuomoja šeimininkė. M. S. nurodė V. M. kaip darbdavę. M. S. įdarbinta nebuvo.

Liudytoja M. S. parodė, kad jai draugė pasiūlė dirbti pas V. M., nes jos mama mirusi ir prekės stovi nenaudojamos. Su V. M. susitarė dirbti, ji nurodė prekes, kurias reikia parduoti, ir tada pradėjo dirbti. Prekiauti reikėjo rūbais, avalyne, prekės buvo V. M.. Už dieną V. M. jai mokėjo 10-15 litų. Ji prekiaudavo V. M. prekėmis, atiduodavo jai kiek suprekiaudavo, o sau pasiimdavo po 10-15 litų. Nuomos ji nemokėjo, už vietą mokėjo šeimininkė. Nežinojo, kad reikia patento norint prekiauti, dabar jau įsigijo jį. Tą dieną, kai buvo atliekamas patikrinimas, ji verslo liudijimo neturėjo.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio V. M. paaiškinimo matyti, jog ji pripažįsta pažeidimo padarymą (6 b.l.). V. M. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., taip pat įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-4 b.l.), operatyvaus patikrinimo pažyma (5 b.l.), faktų fiksavimo pažyma (7-9 b.l.), M. S. paaiškinimu (10 b.l.), komercinio įrenginio prekybos vietos nuomos sutartimi (11-12 b.l.), sąskaitomis – faktūromis (13, 14 b.l.).

Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal Darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, darytina išvada, jog M. S. pradėjo dirbti ir realiai dirbo V. M. naudai, prieš pradedant dirbti tarp V. M. ir M. S. buvo žodinis susitarimas dėl apmokėjimo už darbą (10-15 litų už dieną), dėl darbų pradžios, dėl prekiavimo nurodytomis prekėmis, buvo apžiūrėta prekybos vieta ir prekės, susitarta dėl darbo pobūdžio ir funkcijų (prekyba drabužiais ir avalyne).Taip pat darytina išvada, jog byloje pateiktais duomenimis įrodytas ir kitas darbo sutarties požymis - darbas buvo dirbamas paklūstant darbdavio nustatytai darbo tvarkai, t.y. dirbama buvo pagal V. M. duodamus nurodymus ir paklūstant jos nustatytai tvarkai, dirbama su jai priklausančiomis prekėmis ir jos nuomojamoje prekyvietėje. Su M. S. darbo sutartis sudaryta nebuvo. Taigi byloje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. S. dirbo neteisėtai ir nelegaliai.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. M. 2014 m. liepos 17 d. 11 val. 00 min. Geležinkelio stoties turgavietėje, prekybos vietoje Nr. 4, adresu M. K. Čiurlionio g. 25, Kaune, leido M. S. prekiauti moteriškais drabužiais ir avalyne nesudarius su ja darbo sutarties, todėl konstatuotina, jog V. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino teisės pažeidimo padarymą ir dėl jo gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

V. M. administracine tvarka už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus nebausta, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino teisės pažeidimo padarymą ir dėl jo gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat aplinkybes, apibūdinančias padaryto teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. M. asmenybę, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jos asmenybei, nes V. M. padarytas teisės pažeidimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. V. M. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) litų (144 eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6020. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.