Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas prašė teismo: pripažinti negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini) 2009-04-03 dovanojimo sutartį Nr.1718; taikant restituciją, nukreipti ieškovo reikalavimą dėl 82 422,85Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo neapmokėtos vekselio sumos išieškojimo pagal 2008-09-25 vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. VŠ-3376, į butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui 2 473Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Medicinos bankas“ suteikė kredito gavėjai J. Š. 82 000Lt kreditą, tai įforminant 2008-03-07 vekselio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VEK-52549 ir 2008-03-07 paprastuoju vekseliu. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas, be kitų užtikrinimo priemonių, 2008-03-07 sudaryta laidavimo sutartimi su atsakove E. A., jai pasirašant vekselyje apie jos pareigą laiduoti ir atsakyti ieškovui solidariai su pagrindine skolininke J. Š., šiai negrąžinus kredito. Pagrindinė skolininkė J. Š., taip pat už ją laidavusi atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą (sumokėti pagal vekselį) 2008-07-28, tačiau šios pareigos neįvykdė. Skolininkei J. Š. ir jos laiduotojoms vėluojant grąžinti suteiktą kreditą ieškovui, jis 2008-07-30, 2008-08-12, 2008-08-25 raštais informavo vekselio davėją ir laiduotojas apie neapmokėtą vekselį ir pareikalavo jį apmokėti. Skolininkei ir jos laiduotojoms ir toliau nevykdant prievolės, ieškovas kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo skolai ir 6 proc. metinių palūkanų sumai išieškoti iš vekselio davėjos ir laiduotojų solidariai ir jį gavęs 2008-09-25 pateikė antstoliui vykdyti. Atsakovė, žinodama apie pagrindinės skolininkės vėlavimą grąžinti skolą, gavusi ieškovo įspėjimą ir reikalavimą apmokėti vekselį, 2009-04-03 dovanojimo sutartimi Nr. 1718 perleido savo sūnui G. A. vienintelį turėtą nuosavybės teise, neareštuotą turtą – butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė, dovanodama butą sūnui, aiškiai turėjo tikslą apsunkinti ieškovo galimybes gauti jo reikalavimo patenkinimą iš atsakovės, kaip laiduotojos turto, kai yra akivaizdžių duomenų, kad skolininkė nebus pajėgi grąžinti ieškovui kredito. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas ieškovės iniciatyva, siekiant išvengti atsakomybės ieškovui atsakovei priklausančiu turtu. Ieškovo atstovės nuomone, ieškovas gali pareikšti actio Pauliana, nes turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Ieškovo reikalavimo teisė yra galiojanti ir neginčijama, todėl jis turi teisę reikalauti atkuri atsakovės veiksmais pablogintą jos mokumą, ginčijamu sandoriu perleidus vertingą turtą. Tenkinant ieškovo reikalavimą, ginčijamas sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu, o tą padarius - taikoma restitucija, išieškant skolą iš atsakovei grąžinto turto.

Atsakovė E. A. su ieškiniu nesutiko, prašydama atmesti, kaip nepagrįstą. Ji paaiškino, kad buvo apgauta J. Š. ir banko, nes atsakovei nebuvo paaiškinta, kokias pasekmes sukels jos parašas po paprastuoju vekseliu, kuriame ji pasirašė, kad laiduoja ir atsako solidariai kartu su V. S. ir J. Š.. Atsakovė nurodė, kad ji pasitikėjo J. Š., ją anksčiau pažinojo, patikėjo, kad jos parašas po vekseliu yra tik formalumas. Vėliau paaiškėjo, kad J. Š. turi labai daug skolų, kad jos turtas areštuotas, tačiau skolos viršija areštuoto turto vertę. Atsakovė, siekdama išsaugoti vienintelį būstą savo šeimai (su ja gyveno nepilnametis sūnus G. A.) nutarė padovanoti butą (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jai ir jos buvusiam sutuoktiniui M. A., jų sūnui G. A.. Apie tai, jog atsakovė laidavo vekselį 82 000 Lt sumai, ji buvusiam sutuoktiniui M. A. ir sūnui G. A. nepasakojo. Atsakovė nurodė, jog ieškovas yra areštavęs jai priklausantį žemės sklypą Panevėžyje, kurio vertė yra 27 000 Lt, todėl gali nukreipti išieškojimą į šį nekilnojamąjį turtą. Butas (duomenys neskelbtini) yra vienintelis būstas, pripažinus negaliojančiu dovanojimo sandorį ir nukreipus išieškojimą į minėtą butą, atsakovai atsidurtų gatvėje.

Atsakovas G. A. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ginčo butą atsakovui padovanojo tėvai – atsakovė E. A. ir trečiasis asmuo M. A.. Butas buvo įgytas santuokoje atsakovės vardu pagal Butų privatizavimo įstatymą. Po santuokos nutraukimo atsakovo tėvai valdė butą bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ pagal susitarimą, nes pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnį, jeigu bendrosios nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Dėl šios priežasties kreditorius turi reikalavimo teisę tik į ½ buto dalies dovanojimo sutarties pripažinimą negaliojančia. Šalių nesąžiningumo prezumpciją nuneigia tėvų pareiga išsaugoti šeimos būstą, kai tame būste gyvena nepilnamečiai vaikai. Tėvai veikė sąžiningai, nes vienintelio būsto išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui buvo prioritetinė pareiga, įtvirtinta JT vaiko teisių konvencijoje ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, 3.155 straipsnio 2 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Atsakovo interesai negali būti pažeisti dėl to, kad motina suklydo ir laidavo šeimos turtu. Laidavimas šeimos būstu reiškia nuosavybės teisių į šeimos turtą suvaržymą ir vaiko interesų pažeidimą, todėl tokiam sandoriui buvo reikalingas teismo leidimas. Pagal CK 1.80 straipsnio imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (laidavimas šeimos turtu) yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento. Niekinio sandorio pagrindu ieškovas nėra įgijęs reikalavimo teisės prašyti pripažinti negaliojančia ginčo dovanojimo sutartį.

Trečiasis asmuo M. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad su atsakove jie išsituokę jau nuo 1996 m., tačiau turto nepasidalijo, gyveno ginčo bute. Atsakovė ir trečiasis asmuo bendro ūkio neveda, apie atsakovės piniginius reiklaus trečiasis asmuo nieko nežinojo. 2009 m. birželio mėn. jis išvažiavo dirbti į Angliją, o prieš tai buvo nuspręsta, kad jiems priklausantį butą (duomenys neskelbtini) padovanos sūnui G. A.. Sprendimą padovanoti butą sūnui trečiasis asmuo priėmė laisva valia, nieko nespaudžiamas. Trečiasis asmuo nežinojo, kad E. A. buvo laidavusi J. Š. 2008-03-07 pasirašytą vekselį. M. A. nurodė, kad jis neturi jokių finansinių įsipareigojimų ieškovui. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad dvišalį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuomet, kai trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (nesąžiningumas). Nei trečiasis asmuo, nei atsakovas – šalių sūnus – nežinojo apie atsakovės finansinius įsipareigojimus, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Sudarant vekselio pirkimo-pardavimo sutartį laiduotojos nedalyvavo. Sandoris dvišalis, atsakovė, kaip vekselio laiduotoja neturi pareigos prisiimti atsakomybės už J. Š. asmeninius įsipareigojimus, nes nurodytos sutarties atsakovė nelaidavo.

Atsakovas G. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ½ ginčo dovanojimo sutarties panaikinimo ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai bei priteisti išlaidas už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai pagal tarnybos išduotą pažymą. Apeliantas nurodė, kad ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta, kai atsakovas buvo nepilnametis ir negalėjo įtakoti šios sutarties sudarymo. Atsakovo nuomone, teismo išvada, kad atsakovą, kaip nepilnametį, ginančios teisės normos netaikytinos šiame ginče, kuris vyksta atsakovui jau esant pilnamečiui, yra neteisinga ir neteisėta, nes materialinės teisės normos yra taikomos tos, kurios galiojo, kai buvo sudaromas ginčo sandoris. Motina laidavo vekselį savo turtu, tačiau į šį turtą negalėjo būti įskaitytas būstas, kuriame gyvena nepilnametis vaikas. Kreditorius turėjo būti suinteresuotas išsiaiškinti, kokiu turtu skolininko prievolė yra laiduojama. Be to, dovanojant ginčo butą, jau buvo areštuotas tam pačiam tikslui motinai priklausantis žemės sklypas, ko motina neginčijo ir manė, kad jos, kaip laiduotojos pareiga bus įvykdyta realizuojant tą žemės sklypą. Apeliantas taip pat akcentavo, kad dovaną priėmė būdamas nepilnametis, todėl jis neprivalo atsakyti už dovanotojo prievoles. CK 66 straipsnio 2 dalies norma galėjo būti taikoma tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų buvęs pilnametis, galėjęs priimti savarankiškus sprendimus ir už juos atsakyti. Ginčo atveju ½ ginčo dovanojimo sutarties sandorio pripažinimas negaliojančiu yra neteisėtas, nes negali turėti įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektu (CK 6.66 straipsnio 5 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo ir išieškojimo nukreipiant į ½ dalį buto, neišsprendus jo vykdymo galimybės yra neteisėtas, pažeidžiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu nustatytą tvarką.