- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 1-788-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52878-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- D. Č.
- Nukentėjusysis
- R. Č., A. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Č. 2017 m. spalio 12 d., apie 06.50 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,45 promilių girtumas), sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia kaire ranka sudavė tris kartus savo broliui A. Č. į pakaušį, o jam atsistojus, trenkė ranka į kaklą bei prirėmė prie virtuvės baldų, po ko, motinai R. Č. pradėjus bėgti link koridoriaus tikslu iškviesti policiją, koridoriuje pasivijo R. Č., sugriebė ją už chalato ties kaklo sritimi ir pradėjo smaugti bei sudavė vieną kartą į dešinės rankos dilbį, taip sukeldamas nukentėjusiesiems A. Č. ir R. Č. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
D. Č. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad iš vakaro buvo apsipykęs su broliu, o ryte susibarė virtuvėje dėl šeimyninių nesutarimų, konflikto metu buvo išgėręs. Šiuo metu gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes susitaikė ir motina leido jam bute gyventi. Pripažįsta, kad buvo žodinis konfliktas virtuvėje, pykosi su broliu, jo nelietė, fizinio kontakto nebuvo. Mama buvo virtuvėje girdėjo ir matė jų žodinį konfliktą. Nežino kodėl kvietė policiją. Po tėvo mirties jų šeimoje prasidėjo nesutarimai ir pastovūs konfliktai. Šiuo metu jis nedirba, pajamų neturi, pagal profesiją yra statybininkas. Norėjo įsidarbinti, kreipėsi ne į vieną darbovietę, tačiau du kartus į savaitę turėjo registruotis policijoje, todėl niekas nenori, kad jis vėluotų į darbą. Dviejų kambarių butas priklauso motinai. Priklausomybės nuo alkoholio neturi. Nori atsiprašyti ir prašo teismo neskirti jam arešto.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. Č. parodė, kad prieš 2 metus mirė tėvas. Praėjus pusmečiui, jo brolis A. Č. ir motina R. Č. pradėjo prie jo kabinėtis dėl smulkmenų, dėl turto, kuris būtų likęs jam, atidavė motinai. 2017 m. spalio 11 d. vakare (tikslaus laiko neprisimena) grįžo namo išgėręs maždaug 4 bokalus alaus ir apsipyko su broliu A. Č. dėl statybų darbų (dirbo viename darbe). Jokių didelių konfliktų nebuvo, kas vėliau vyko nelabai atsimena, bet atrodo, kad išėjo pasivaikščioti. Po pasivaikščiojimo daugiau negėrė alkoholio, grįžo namo ir nuėjo miegoti. 2017 m. spalio 12 d. ryte, kuri valanda buvo tiksliai pasakyti negali, kambaryje, o vėliau ir virtuvėje apsipyko su broliu. Motina pradėjo brolį ginti. Jis, kaip visada liko kaltas. Buvo tik žodinis konfliktas. Nei brolio, nei motinos nemušė, nebuvo palietęs. Motina su broliu iškvietė policiją, po ko jis buvo pristatytas į areštinę (b. l. 38).
Nukentėjusysis A. Č. teisme parodė, kad ruošėsi į darbą, o brolis D. Č. buvo išgėręs, nesuprato ką darė, kažką suburbuliavo ir žodis po žodžio kilo konfliktas, jie apsistumdė. D. Č. porą kartų trenkė jam per pakaušį ir pastūmė. Smūgiai sukėlė fizinį skausmą, nugriuvęs jis nebuvo. Motina buvo kažkur šalia. Konfliktas prasidėjo iš vakaro. Tuo metu jis gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Kambaryje buvo medinis staliukas su ratukais, kurį D. Č. paleido į jį. Staliukas atsitrenkė į lovos atlošą, buvo iškviesta policija. D. Č. jis atleido, norėjo, kad iškviesta policija su broliu gražiai pasikalbėtų, todėl pagailėjo ir pareiškimo nerašė. 2017 m. spalio 12 d. ryte, apie 06.50 val., ruošėsi į darbą. Priėjęs brolis sudavė jam į pakaušį ir į kaklą. Išsigandusi mama norėjo išeiti pro duris, bet brolis ją su ranka sulaikė. Matė, kaip brolis sudavė mamai per ranką. D. Č. buvo sugriebęs mamai už rankos, kodėl nežino. Po įvykio jie normaliai bendrauja, ant brolio nepyksta, nes šis atsiprašė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Č. parodė, kad kartu su broliu D. Č., gyvena jų motinos R. Č. dviejų kambarių bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kartu su broliu gyvena viename kambaryje, o motina gyvena atskirai kitame kambaryje. 2017 m. spalio 11 d., apie 22.45 val., namo grįžo neblaivus brolis, pradėjo kabinėtis prie motinos dėl maisto, klausė ką galima pavalgyti, sakė, kad nenori valgyti sriubos ir kito maisto, kuris yra namuose. Tiesiog norėjo prisikabinti prie motinos. Pavalgęs dešros brolis atėjo į jų kambarį. Tuo metu jis gulėjo savo lovoje prie lango ir brolis pradėjo prie jo kabinėtis, atiminėjo pultą nuo televizoriaus, rėkavo ir keikėsi įvairiais keiksmažodžiais. Jam gulint lovoje, brolis metė į jį staliuką, stovėjusį kambaryje priešais televizorių. Kadangi brolis sukėlė konfliktą, buvo girtas ir neadekvatus, jis kartu su motina išbėgo į laiptinę ir iš jo mobilaus telefono motina 23.07 val. iškvietė policiją. Atvažiavo pareigūnai, bet jis su motina pareiškimo nerašė, nes brolis tik triukšmavo bute, prieš juos nesmurtavo. Jie D. Č. pagailėjo ir susitaikė. Kai policijos pareigūnai išvažiavo, brolis apsiramino, apsirengė ir išėjo iš buto. 2017 m. spalio 12 d. apie 03.00 val. D. Č. grįžo namo girtas ir nuėjo miegoti. Ryte 2017 m. spalio 12 d. apie 06.50 val. jis (nukentėjusysis) buvo virtuvėje, sėdėjo ant kėdės prie stalo ir vyniojo bintais koją, sėdėjo pasisukęs šonu į virtuvinį stalą. Tada atsibudo brolis, atėjo į virtuvę ir pradėjo reikšti pretenzijas, kad vakar kvietė policiją bei sudavė jam (A. Č.) tris kartus kaire ranka į pakaušį. Jam atsistojus, brolis ranka trenkė į kaklą ir prirėmė prie virtuvės baldų. Jis jautė fizinį skausmą. Tuo metu virtuvėje buvo motina ir viską matė. Kai brolis jį buvo prirėmęs prie virtuvės baldų, motina išėjo iš virtuvės, paėmė buto raktus ir norėjo bėgti pas kaimynus kviesti policiją. Brolis nubėgo paskui motiną, prirėmė ją prie išėjimo durų. Tuomet jis (A. Č.) priėjęs atrakino duris ir kartu su motina išbėgo į laiptinę, kur motina iš savo telefono iškvietė policiją. Tada abu išbėgo į gatvę šalia daugiabučio namo ir laukė atvažiuojančių pareigūnų. Atvykus pareigūnams, visi kartu atėjo į butą, bet brolio jau nebuvo. Pareigūnai paklausė, kaip atrodo brolis. Jis su motina apibūdino brolį ir pareigūnai išėjo jo ieškoti. Netrukus pareigūnai kartu su broliu grįžo namo ir motina parašė pareiškimą. Jis ir motina į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes sužalojimų nepatyrė. Brolis smurtavo prieš jį ir anksčiau, tačiau pareiškimų nerašė. Prieš tėvus brolis irgi smurtavo, jie rašė pareiškimus. Tėvas mirė prieš du metus. Su broliu taikytis nenori, nes jis dažnai smurtauja. Norėtų, kad brolis gyventų atskirai ir nesiartintų prie jo ir motinos (b. l. 1-2).
Nukentėjusioji R. Č. teisme parodė, kad sūnus D. Č. grįžo namo išgėręs ir pradėjo kelti balsą ant A. Č., buvo piktai nusiteikęs. Ji buvo kitame kambaryje. Greitai atsikėlė iš lovos ir galvojo ką daryti. D. Č. virtuvėje kelis kartus sudavė A. Č. į sprandą. Ji pradėjo bėgti prie išėjimo durų, galvojo paskambinti pagalbos. Iš vidaus rakto duryse nėra, yra tik atsukimas. Ji paėmė už atsukimo ir norėjo atidaryti duris. D. Č. pamatė ir smarkiai sugriebė jai už rankos. Tuomet A. Č. iš kitos pusės išplėšė jos ranką, atsuko duris ir ištempė ją į koridorių. Taip ji su sūnumi A. Č. išbėgo ir iškvietė policiją. Į laiptinę bėgo nuo D. Č., kad daugiau jų nemuštų. D. Č. jos nesmaugė, tik trenkė per ranką, kadangi ji norėjo išbėgti į laiptinę ir iškviesti policiją. Per ranką trenkė stipriai, neatsimena ar buvo paėmęs už kaklo, nes daug laiko praėjo, tačiau jeigu taip parašyta, vadinasi galėjo būti. D. Č. buvo uždrausta bute gyventi, bet jis kažkur prabuvo dvi savaites, o po to paskambino visas peršalęs, sergantis ir sakė, kad neturi kur eiti, todėl jį įsileido. Dabar jis elgiasi normaliai. D. Č. turi sugyventinę (sugėrovę), pas kurią kartais gyvena. Konfliktai būna, kai D. Č. pakursto sugyventinė. Kai D. Č. turi pinigų, tai lekia pas sugyventinę. Jam labai didelę įtaką daro ta moteris, ji kursto, kišasi į šeimos gyvenimą. Jei sugyventinės nebūtų, sūnus būtų kitoks. Namuose D. Č. alkoholio nevartoja, išgeria išėjęs iš namų. Šiuo metu negeria ir nesmurtauja.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. Č. parodė, kad gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su dviem sūnumis Aurimu ir D. Č.. Dviejų kambarių butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Butas liko, kai prieš du metus mirė vyras Z. Č.. 2017 m. spalio 11 d., apie 22.45 val., namo grįžo neblaivus D. Č. ir pradėjo kabinėtis prie jos dėl maisto, klausė ką galima pavalgyti, sakė, kad nenori valgyti sriubos ir kito maisto, kuris yra namuose. Ji atsakė, kad šaldytuve yra įvairaus maisto, ką nori tą gali imti. Problema dėl maisto buvo dėl to, kad sūnus A. Č. dirba ir nuperka maisto, o D. Č. niekur nedirba, neturi pinigų, valgo tą maistą kurį ji nuperka, bet D. Č. nepatinka jos nupirktas maistas. Jis pats per porą mėnesių maistui davė tik 50 eurų. Kažką pavalgęs D. Č. nuėjo į savo kambarį, kur jau miegojo A. Č.. Ji girdėjo, kaip D. Č. pradėjo kabinėtis prie A. Č., Darius rėkavo, vartojo įvairius keiksmažodžius, kurių ji neatsimena. Tada A. Č. apsirengė ir išėjo į laiptinę, ji greitai išbėgo paskui A. Č., iš A. Č. mobilaus telefono iškvietė policiją ir pranešė, kad bute triukšmauja neblaivus sūnus. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasikalbėjo su D. Č. ir šis apsiramino. Kadangi D. Č. prieš ją ir A. Č. nesmurtavo, jie D. Č. pagailėjo ir pareiškimo nerašė. Pareigūnai D. Č. įspėjo, kad negalima nakties metu triukšmauti. Pareigūnams išvažiavus D. Č. apsiramino, apsirengė ir išėjo iš namų. Naktį 2017 m. spalio 12 d., apie 03.00 val. jis grįžo namo ir nuėjo miegoti. Apie 06.50 val. ji su A. Č. buvo virtuvėje. A. Č. norėjo persitvarstyti koją, o ji norėjo jam padėti, stovėjo prie viryklės. Tada į virtuvę atėjo neblaivus D. Č. ir pradėjo iš karto šaukti, reikalauti iš A. Č. 40 eurų skolos už kažkokį statybinį instrumentą. Tuo metu D. Č. sudavė A. Č. porą kartų ranka į pakaušį, kiek kartų ir kuria ranka neatkreipė dėmesio, nes buvo įtampoje. A. Č. atsistojus, D. Č. sudavė dar vieną smūgį į kaklą ir prispaudė prie virtuvės baldų. Ji labai išsigando ir išbėgo iš virtuvės, paėmė buto raktus ir norėjo atrakinusi duris bėgti pas kaimynus prašyti, kad iškviestų policiją. Jai pradėjus rakinti buto duris, D. Č. iš virtuvės puolė prie jos, paėmė už chalato ir sugriebęs pradėjo smaugti kaklo srityje bei sudavė vieną kartą per dešinės rankos dilbį, kad ranka nuslystų nuo rakto ir ji nepajėgtų atrakinti buto durų. Tuo pat metu jis, paėmęs ją už chalato, traukė nuo durų. A. Č. pribėgo prie jų ir atrakino buto duris, jie išbėgo į laiptinę, kur A. Č. iš savo telefono iškvietė policiją. Jie nuėjo į gatvę pasitikti pareigūnų. Kai su pareigūnais jie atėjo į butą, D. Č. jau buvo pasišalinęs. Kaip tik tuo metu D. Č. paskambino, pasakė, jog matė policininkus ir pabėgo iš buto. Jie apibūdino D. Č. pareigūnams ir jie išėjo ieškoti. Kai pareigūnai grįžo su D. Č., ji parašė pareiškimą. D. Č. smurtavo prieš ją ir anksčiau, ji rašė pareiškimus. Dėl vieno įvykio buvo teismas. Dėl D. Č. suduoto smūgio ji patyrė fizinį skausmą. Į medikus nesikreips, nes nepatyrė jokių sužalojimų. Su D. Č. taikytis nenori ir jam neatleis, nes nuolat smurtauja prieš ją (b. l. 14-15).
Liudytojas E. Z. teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30), kuriais parodė, kad 2017 m. spalio 12 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu R. Š., gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko R. Č. ir paaiškino, kad jos sūnus D. Č. ją smaugė, trenkė per ranką. Užėjus į butą ten buvo A. Č., kuris nurodė, jog brolis ir prieš jį smurtavo, sudavė keletą smūgių kumščiu į galvos sritį. R. Č. nurodė, kad sūnus D. Č. smurtavo prieš ją ir anksčiau, tačiau į policiją ji nesikreipdavo. D. Č. elgėsi agresyviai, demonstravo nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius. D. Č. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK (b. l. 30).
Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad yra Patrulių rinktinės 1 kuopos 4 būrio patrulis. Atvykus pagal iškvietimą, bute rado kaltinamąjį, kuris buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. R. Č. sakė, kad D. Č. sudavė kitam sūnui A. Č.. Visų įvykio aplinkybių neatsimena, patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. parodė, kad 2017 m. spalio 12 d. patruliuojant gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko R. Č., kuri paaiškino, kad jos sūnus D. Č. ją smaugė, trenkė per ranką, po ko puolė mušti savo brolį A. Č., sudavė jam smūgius kumščiu per pakaušį. R. Č. taip pat nurodė, kad sūnus D. Č. smurtavo prieš ją ir anksčiau, tačiau į policiją ji nesikreipdavo. D. Č. demonstravo savo nepasitenkinimą dėl to, kad motina iškvietė į policiją, vartojo necenzūrinius žodžius. D. Č. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK (b. l. 28).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2017 m. spalio 12 d. iš A. Č. buvo paimtas pareiškimas ir jis apklaustas, apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-5).
Įvykio registracijos kortelėje 2017 m. spalio 12 d. 06.56 val. užfiksuotos iškvietimo dėl smurto artimoje aplinkoje Vilniuje(duomenys neskelbtini), aplinkybės. Pranešime nurodyta, kad D. Č. smurtavo prieš brolį A. Č. ir motiną R. Č. (b. l. 6).
Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas (perklausytas) 2017 m. spalio 12 d. iškvietimo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), garso įrašas, kuriame užfiksuotas pagalbos iškvietimas dėl D. Č. smurtinių veiksmų prieš brolį (b. l. 8).
Iš R. Č. pareiškimo matyti, kad 2017 m. spalio 12 d., apie 07.00 val., namuose neblaivus sūnus D. Č. pradėjo ją smaugti, trenkė per dešinę ranką. Taip pat jis mušė savo brolį A. Č., daužė brolį kumščiu per pakaušį, stumdė, grasino nužudyti. Prašo policijos imtis priemonių (b. l. 10).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad pagal iškvietimą 2017 m. spalio 12 d. į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad policiją iškvietė R. Č., pagal kurios pareiškimą sūnus D. Č., paėmęs jai už kaklo, pradėjo smaugti, trenkė per ranką. Taip pat D. Č. puolė mušti brolį A. Č., daužė A. Č. per pakaušį. R. Č. paaiškino, jog smurto poveikis pasireiškė fiziniu skausmu. D. Č. tyčia pradėjo smaugti savo motiną ir puolė mušti brolį – daužė su kumščiu jam per pakaušį, grasino jį užmušti. R. Č. nurodė, kad D. Č. nuolat smurtauja, tačiau pareiškimo ji nerašė, į policiją nesikreipė. D. Č. įvykio vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, reiškė nepasitenkinimą, kad motina parašė pareiškimą. Pristatomas į policijos komisariatą D. Č. elgėsi ramiai (b. l. 21-22).
Asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatas patvirtina, kad D. Č. 2017-10-12 07.59 val. nustatytas 1,45 promilės girtumas (b. l. 55).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. D. Č. gyvena kartu su motina ir broliu, todėl jis atitinka šeimos nario sąvoką.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad D. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. spalio 12 d., apie 06.50 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo brolį A. Č. ir motiną R. Č., t. y. A. Č. sudavė ranka tris kartus į pakaušį, vieną kartą į kaklą bei prirėmė prie virtuvės baldų, po ko, sugriebęs motinai R. Č. už kaklo ją smaugė bei sudavė vieną kartą į dešinės rankos dilbį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiesiems A. Č. ir R. Č. fizinį skausmą.
Nors kaltinamasis D. Č. nepripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teigė, kad buvo tik žodinis konfliktas, jokio fizinio kontakto su broliu ir motina nebuvo, tačiau jo kaltė įrodyta R. Č. ir A. Č. pareiškimais, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, liudytojų E. Z. ir R. Š. parodymais, įvykio registracijos kortelės informacija, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu. D. Č. parodymus, kad jis nukentėjusiųjų nelietė, nebuvo jokio fizinio kontakto, teismas vertina kritiškai ir laiko gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokie jo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Kaltinamasis nurodė, kad konfliktas kilo išvakarėse, kai jis grįžo neblaivus, tačiau konflikto metu nesmurtavo. Po šio konflikto kas vyko vėliau D. Č. nelabai atsimena ir, kaip jam atrodo, buvo išėjęs pasivaikščioti, o grįžęs nuėjo miegoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus ir priešingai nei nukentėjusieji, visų aplinkybių gali tiksliai neprisiminti. Tuo tarpu nukentėjusieji buvo blaivūs, jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir patvirtinantys byloje nustatytas įvykio aplinkybes. Liudytojai R. Š. ir E. Z., atvykę į įvykio vietą taip pat patvirtino, kad kaltinamasis D. Č. buvo agresyviai nusiteikęs artimųjų atžvilgiu, vartojo necenzūrinius žodžius, įvykio aplinkybių neaiškino. D. Č. parodymai byloje yra prieštaringi, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, todėl yra nepatikimi ir juos reikia vertinti kritiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų įrodymų visetu, teismas konstatuoja, kad D. Č. savo veiksmais padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
D. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas vieną kartą už analogišką nusikaltimą, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirba, registruotas darbo biržoje, turi pastovią gyvenamąją vietą), į tai, kad nukentėjusiųjų atsiprašė ir jie atleido, žala nebuvo padaryta, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnis).
D. Č. padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš du šeimos narius, nukentėjusiųjų teigimu jis smurtavo ne pirmą kartą, todėl jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
D. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 12 d. 07.47 val. iki 2017 m. spalio 13 d. 11.55 val. (dvi dienos) (b. l. 31, 48), todėl pagal BK 66 straipsnį laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
D. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų R. Č. ir A. Č. baigiasi 2018 m. kovo 13 d. (b. l. 44-46, 52), toliau ją taikyti netikslinga, todėl ši kardomoji priemonė nepratęsiama.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Č. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Paskirti D. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. spalio 12 d. 07.47 val. iki 2017 m. spalio 13 d. 11.55 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų - nepratęsti.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
1) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48, 67 str.);
2) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.