- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-05
- Bylos Nr.
- A-525-971-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- L. Š., I. P., E. T., E. V.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Senovė“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. Š., I. P., E. T. ir E. V. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Š., I. P., E. T. ir E. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Senovė“ dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos L. Š., I. P., E. T. ir E. V. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Administracija) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. balandžio 12 d. išduotą pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-834 (toliau – ir Aktas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino ir panaikino Aktą.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Senovė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo netenkinti.
II.
2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniam teisme gautas pareiškėjų L. Š., I. P., E. T. ir E. V. prašymas, kuriuo jos prašo įpareigoti atsakovą bei Vilniaus miesto savivaldybės administraciją neperduoti UAB „Senovė“ nuosavybėn ar naudojimuisi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki bus priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas šioje byloje; uždrausti UAB „Senovė“ perleisti statinius (1F/ž, 6826 kv. m. ploto; 2F2/b, 14,43 kv. m. ploto), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Nurodo, jog 2009 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu tretysis suinteresuotas asmuo pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2284 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas), kuris priimtas po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir apie kurį pareiškėjos anksčiau nebuvo žinoma. Minėtu Įsakymu suformuotas žemės sklypas prie statinių, kurie įregistruoti ginčijamo akto pagrindu, todėl, suformavus žemės sklypą, atsakovui nebus kliūčių jį išnuomoti ar perleisti UAB „Senovė“. Pažymi, jog tretysis suinteresuotas asmuo jau ir šiuo metu turi galimybę perleisti neteisėtai įregistruotus statinius tretiesiems asmenims ir tokiu būdu dar labiau apsunkinti pareiškėjų teisių gynimą. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS2-646/2007), pabrėžia, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui nėra objektyvių kliūčių perduoti trečiajam asmeniui formuojamą žemės sklypą, į kurį pretenduoja pareiškėjos, o trečiajam asmeniui nėra kliūčių perleisti statinius, kurių suformavimo ir įregistravimo pagrindas ginčijamas šioje byloje. Tokie atsakovo ar trečiojo asmens veiksmai apsunkintų galimo procesinio sprendimo įvykdymą, kadangi būtų sukurti nauji teisiniai santykiai bei atsirastų daugiau priešingą suinteresuotumą turinčių asmenų, dėl to kiltų nauji ginčai bei teismo procesai, o sprendimo šioje byloje įvykdymas pasunkėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Prašymas netenkintinas.
Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pareiškėjos prašo uždrausti atsakovui, t.y. Vilniaus apskrities viršininko administracijai, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti nurodytus veiksmus, bei uždrausti atlikti atitinkamus veiksmus UAB „Senovė“.
ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato galimybę, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ne kartą aiškindamas minėtos normos turinį, konstatavo (bylos Nr. AS502-159/2008, AS63-671/2008), kad ši reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma tik atsakovui ir negali būti taikoma trečiajam suinteresuotam asmeniui. Be to, kaip matyti, įvertinus ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS261-353/2009), pareiškėjos nepagrįstai teigia, jog įstatyme įtvirtintas nebaigtinis reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas.
Byloje nustatyta, jog UAB „Senovė“ yra tretysis suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš viso nėra nagrinėjamos administracinės bylos proceso dalyviu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsižvelgiant į bylos specifiką, negali būti aiškinama plečiamai, t y. kaip, priklausomai nuo faktinės situacijos, negali būti taikoma ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, o juo labiau subjektui, nesančiam administracinės bylos proceso dalyviu, pareiškėjų prašymas UAB „Senovė“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, netenkintinas.
Administraciniame procese reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik tais atvejais, kai, jų nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS502– 177/2008, AS442– 314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atsakovo atžvilgiu, konstatuoja, kad skirti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad pareiškėjoms palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju būsimo teismo sprendimo (dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo) įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Pareiškėjų argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo iš esmės grindžiami prielaidomis, nenurodant jokių konkrečių motyvų ir nepateikiant įrodymų, kad gali kilti padariniai, dėl kurių tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjoms palankus teismo sprendimas, nebūtų įmanoma įvykdyti tokio sprendimo ar jo įvykdymas pasunkėtų. Be to, kaip jau minėta, siekis išvengti galimų būsimų teismo procesų negali būti pagrindu pritaikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl pareiškėjų prašymas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl tokia teismo nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsniu, 71 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjų L. Š., I. P., E. T. ir E. V. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.