Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5206-837/2021 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui G. V., tretieji asmenys UAB „Medicinos bankas“, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, NMA dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, sutuoktinio išlaikymo, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir visų su tuo susijusių padarinių atsakovas G. V. 2021 m. liepos 21 d. pateikė priešieškinį.

2. 2021 m. liepos 22 d. nutartimi teismas konstatavo priešieškinio trūkumus, įpareigojo atsakovą iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. įskaitytinai sumokėti žyminį mokestį ir pateikti mokesčio apmokėjimą patvirtinančius duomenis.

3. 2021 m. liepos 26 d. gautas atsakovo prašymas priimti priešieškinį, pateikiami dalies žyminio mokesčio- 300 Eur apmokėjimą patvirtinantys duomenys. Atsakovas prašo atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

21. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą už priešieškinį, pagrįstumo patikrinimas.

22. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

23. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

24. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

25. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys būtų atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

26. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, gavęs 2021 m. liepos 22 d. teismo nutartį, kuria buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį, sumokėjo dalį mokėtino mokesčio (300 Eur) ir prašė teismo atidėti likusios žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau teismas prašymo netenkino ir atsisakė priimti priešieškinį.

27. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, kad jis šiuo metu neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio.Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau dėl šio turto padalinimo vyksta ginčas teisme, iš 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2020 m. atsakovas turėjo 56 959 Eur grynojo pelno. Atsakovas pareiškė priešieškinį 156 424,27 Eur sumai, todėl žyminis mokestis byloje yra 2 148 Eur, ši suma, anot atsakovo atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, yra didelė.

28. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai ir paaiškinimai pagrindžia, kad šiuo metu jam yra sudėtinga sumokėti visą jam tenkančio mokėti žyminio mokesčio sumą, todėl dalies šio mokesčio mokėjimas galėtų būti atidėtas. Atsakovas, nors ir turi turto, tačiau greitu metu jis negali būti realizuotas, nes dėl šio turto vyksta ginčai, tačiau atlikus derliaus nuėmimą ir pardavus žemės ūkio produkciją, jo pajamos gali padidėti ir jis bylos nagrinėjimo eigoje tikėtina bus pajėgus sukaupti lėšas likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimui.

29. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes apie apelianto turtinę padėtį bei įvertinus tai, kad žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga sumokėti žyminį mokestį neišnyksta, o yra tik nukeliama į ateitį, šiuo konkrečiu atveju, siekiant nevaržyti apelianto teisės į teisminę gynybą bei siekiant pusiausvyros tarp ieškovės ir atsakovo teisės į teisminę gynybą, yra pagrindas atidėti 1 848 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

30. Be to, susitiktina su apelianto argumentu, kad teismas, atsisakęs tenkinti atsakovo prašymą dėl mokesčio mokėjimo atidėjimo, konkrečioje situacijoje turėjo pakartotinai taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti asmeniui terminą, per kurį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Tokie pakartotinio trūkumų šalinimo instituto taikymo atvejai, siekiant nepažeisti civilinio proceso operatyvumo principo (CPK 2 straipsnis),yra išimtiniai ir taikomi atsižvelgiant į tai, ar asmuo, teikdamas teismui procesinį dokumentą ir šalindamas jo trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 42 straipsnio 5 dalis) Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2010). Teismo vertinimu, nėra prielaidų spręsti, jog atsakovas procesiškai elgėsi netinkamai. Jis prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą suformulavo pirmą kartą, dalį mokesčio sumokėjo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių iškilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad priešieškinio nepriėmimas neužkerta kelio atsakovui reikšti reikalavimus atskiroje byloje, nes nutraukiant santuoką turi būti išspręsti visi su tuo susiję klausimai, tarp jų ir susiję su bendro turto padalijimu (CK 3.59 straipsnis).

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas atidėti 1 848 Eur žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už priešieškinį, atidėjimo tenkinamas (CPK 84 straipsnis). Atskiruoju skundu apeliantas prašė apeliacinės instancijos teismo, panaikinus skundžiamą nutartį, priimti priešieškinį. Priešieškinio priėmimo klausimus sprendžia bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas (CPK 137, 143 straipsniai), todėl klausimas dėl to perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo G. V. prašymą ir atidėti jam 1 848 Eur žyminio mokesčio dalies už priešieškinį mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, priešieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.