Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu R. K. paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2027 m. sausio 9 d.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2025 m. balandžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė, nors vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei jos dinamiką, stebimas rizikos mažėjimas. Atlikus didelės žalos rizikos analizę nustatyta vidutinė didelės žalos rizika, kuri yra nukreipta į visuomenę ir pažįstamus suaugusiuosius. Komisija, įvertino tai, kad nuteistasis R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą, pastebėta nuteistojo empatijos stoka nukentėjusiems asmenims, kadangi padarytas nusikalstamas veikas asmuo siekia pateisinti kaltindamas auką, stebimas, tam tikras kriminalinio elgesio nuostatų palaikymas. R. K. yra pažeidęs bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas, jis tik nuo 2024 m. lapkričio 26 d. bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu išreiškia motyvaciją dalyvauti prosocialų elgesį skatinančiose veiklose, vengia destruktyvių grupių, bendravimą renkasi su pozityviais asmenimis, taip pat yra pakankamai aktyvus pozityvių veiklų ir užimtumo dalyvis, savo elgesiu ir įsitraukimu į resocializacijos procesą siekia švelnesnių bausmės atlikimo sąlygų. Vis dėlto, Komisijos vertinimu, nors nuteistasis dalyvavo eilėje tikslinių užsiėmimų ir pozityvaus užimtumo priemonių, tačiau to nepakako, kad asmuo iš esmės pakeistų savo elgesį ir nenusižengtų. Pažymėta, kad stebima nuteistojo motyvacija koreguoti mąstymo ir elgesio ypatumus, taigi yra būtina stiprinti resocializacijos procesą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimas. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą, dėl ko skundžiamas Komisijos nutarimas nekeistinas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, ir toks rizikos įvertinimas iš esmės jau nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, juo labiau, kad ankstesnių vertinimų metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo identifikuota net gi kaip atitinkantį kriterijų – didelė. Teismas pažymi, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcijos neatspindi ir tai, kad be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja net trylika dinaminių kriminogeninių veiksnių – lėšų valdymo sunkumai, smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas alkoholiu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas, kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine, yra nepakitęs nuo vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. gruodžio 8 d., kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tai atskleidžia per menką nuteistojo įsitraukimą į resocializacijos procesą, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, kaip jau minėta, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik, sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Nuteistojo R. K. elgesyje fiksuojami ir apsauginiai veiksniai – stabili gyvenamoji vieta, palaikantys ryšiai su artimaisiais, šiuo metu reiškiama teigiama darbinė motyvacija, išreiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Nors visa tai yra vertinama teigiamai, vis dėlto, pažymėtina, kad nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais ir įvykdytų nusikaltimų metu, be to nusikalstamas veikas įvykdė jau sukūręs šeiminius santykius, tačiau visa tai nuo nusikaltimų darymo jo neapsaugojo, todėl ir šiuo atveju teismas nevertina, jog pastovo gyvenamoji vieta ir socialiniai ryšiai, lygtinio paleidimo atveju, nuteistąjį apsaugos nuo pakartotinio nusikalstamumo. Teismas, kaip pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, nelaiko ir kaltinamojo nurodytų aplinkybių susijusių su darbine veikla, kadangi darbine veikla nuteistasis užsiėmė ir būdamas laivėje, tačiau kaip ir kiti apsauginiai veiksniai, tai jo nesustabdė nuo nusikaltimų darymo. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis nurodo, kad jo nusikalstamų veikų bendrininkui lygtinis paleidimas jau buvo taikytas, tai neturi jokios įtakos sprendžiant jo paties lygtinio paleidimo taikymo, kadangi lygtinis paleidimas yra taikomas individualiai įvertinant kiekvieno nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį įkalinimo įstaigoje ir jo neabejotiną pasiruošimą savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, kas šiuo atveju nuteistojo elgesyje dar nėra fiksuota.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija jį neigiamai vertino atsižvelgdama į jo praeitį, tačiau pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Siekiant įsitikinti, ar nuteistasis yra pasirengęs sėkmingai integruotis į visuomenę ir siekti savo tikslų tik teisėtais būdais bei priemonėmis, jo elgesio pataisa turi būti įtikinama ir akivaizdi, kas šiuo atveju nustatyta nėra. Nuteistojo elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebuvo nuoseklus, priešingai susipažinus su nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad nuteistojo elgesys ne tik, kad buvo nenuoseklus, tačiau ir negatyvus, o tai pasireiškė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimais. Nustatyta, kad nuteistasis net tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir visi vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kurių paskutinis padarytas 2024 m. gegužės 17 d., buvo susiję su alkoholio vartojimu, kas įkalinimo įstaigoje yra išskirtinai draudžiama. Šios aplinkybės atskleidžia, jog nuteistasis negeba savo elgesio ilgą laiką išlaikyti nuosekliai teigiamo, juo labiau, kad nuteistasis šiuos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus padarė būdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir dėl pažeidimų buvo grąžintas bausmę atlikti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ir valstybei jo atžvilgiu parodžius pasitikėjimą – perkėlus bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tokio pasitikėjimo pateisinti negalėjo, padarė itin šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, po ko bausmės atlikimo tipas buvo pakeistas į griežtesnį, kas teismui, dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis jau gebės savo elgesį išlaikyti tik teigiamą ir laikysis įstatymų ir nebenusikals. Juo labiau, kad nuteistasis nebuvo suinteresuotas savo elgesį išlaikyti tik pozityviai teigiamą net ir po gauto paskatinimo, kurį gavo 2023 m. lapkričio 30 d. ir kaip matyti, po šio paskatinimo, darė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Nors teigiamai vertintini nuteistąjį charakterizuojantys duomenys (padėkos, diplomai ir pažymėjimai), tačiau nuteistojo padaryti pažeidimai, kaip jau aukščiau aptarta, atskleidžia, tai, kad nuteistojo teigiamo elgesio raiška yra nenuosekli. Be kita ko, nuteistasis paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą padarė prieš metus laiko, todėl nuteistojo tik teigiamas elgesys, jį įvertinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, stebimas dar labai trumpai, tai yra nuteistojo elgesys disciplinuotas dar nėra išlaikytas pakankamai ilgą laiko tarpą, kad būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, vertinamos ne tik iš esmės teigiamos aplinkybės, apibūdinančios nuteistąjį, bet ir visuma duomenų, atskleidžiančių jo asmenybę bei elgesio pokyčius. Asmens elgesio ir mąstysenos keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Nors bausmės atlikimo metu R. K. skatintas, bet, kaip jau minėta, jis taip pat baustas drausmine tvarka, kas parodo, kad nuteistojo pokyčiai nebuvo nuoseklūs. Taigi, įvertinus nuteistojo drausmės pažeidimus, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir dabartinius jo elgesio pokyčius, dinaminius kriminogeninius veiksnius ir jų įtaką nusikalstamo elgesio raiškai, darytina išvada, kad atlikta bausmės dalis vis dar nėra pakankama, kad būtų galima teigti, jog nuteistasis taip pakeitė savo mąstymą ir elgesį, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, R. K. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, įvertinus, tai, kad nėra stebimos jokios nuteistojo pastangos keičiant savo nusikalstamas nuostatas, kurios būtų vertinamos kaip pagrindas lygtiniam paleidimui, o būtent nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam individualiai paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog negalima spręsti apie tai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys jau yra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima konstatuoti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo R. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.