Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-12-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1162-345/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-13
Bylos Nr.
2A-1162-345/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pirm.), Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Atsakovas
V. T.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr.2A-1162/2007

Teisėja Audronė Bugelevičienė Procesinio sprendimo kategorija:

121.15.;121.18.;121.21.;41.2.;44.2.4.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės,Neringos Švedienės,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovo atstovui T. Ž.,atsakovui V. T.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti iš atsakovo 1995,07 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 59,85 Lt žyminį mokestį ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad Vilniuje 2003-05-21 įvyko autoavarija, kurios metu atsakovo valdoma transporto priemonė Ford Escort, valst. Nr. .(duomenys neskelbtini), susidūrė su D. B. valdoma, UAB „VB Lizingas“ priklausančia transporto priemone Opel Astra, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Autoavarijos kaltininku pripažintas atsakovas. Šio įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę Ford Escort, valst. .(duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. ir 20 str. 2 d. 1 p., dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo, buvo kreiptasi į ieškovą. UAB „ERGO Lietuva“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr.11 1.1 p. nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, nustatė autoavarijos metu padarytos žalos dydį ir nukentėjusiajam atlygino nuostolius, pervesdama 1995,07 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, UAB „ERGO Lietuva“ kompensavo išmokėtą 1995,07 Lt draudimo išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str. bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. 1 p. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją. Ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, 2003-10-16 bei 2006-08-10 pretenzijomis kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas ieškovui padarytų nuostolių neatlygino.

Atsakovas. V. T. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo pareikštam ieškiniui. Nurodė, kad nesutinka su nuostolių atlyginimo dydžiu, nes nustatant nuostolių dydį, vertinant padarytą žalą nedalyvavo. Atsakovas dėl sveikatos būklės ir nustatyto invalidumo bei gaunamos 200 Lt invalidumo pensijos neturėtų lėšų atlyginti ieškovo prašomos priteisti sumos, nes tokių pinigų neužtenka pačiam save išlaikyti. Ieškinys pareikštas iš delikto, o ne iš sutarties, todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško sprendimo įvykdymo yra nepagrįstas, nes šiuo atveju įstatymas palūkanų priteisimo nenumato. Jo turtinė, finansinė situacija yra labai bloga, verčiasi sunkiai dėl pragyvenimo lėšų stygiaus, jeigu bus ir įrodytas žalos dydis, teismas turėtų sumažinti nuostolių atlyginimo dydį CK 6.282 str.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu priteisė iš atsakovo V. T. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 1000 Lt nuostolių atlyginimo ir 30 Lt žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo nurodytas žalos dydis yra pagrįstas įrodymais. Atsakovas buvo ilgą laiką gydytas Viešoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l. 68-72), turi nepilnametį sūnų, kurį privalo išlaikyti, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2005-09-14 iki 2006-09-30 jam nustatė 80 procentų nedarbingumą, per 2006 metus jo vidutinės mėnesio pajamos buvo 200 Lt dydžio invalidumo pensija (b.l. 30-32), šiuo metu atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, sutinka su pareikštu reikalavimu, todėl atlygintų nuostolių atlyginimas ieškovui mažintinas iki 1000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-09-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo atsakovui pareikštą ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. CK 6.251 str. 2 dalies nuostatose apibrėžtos išimtys, kuomet visiško nuostolių atlyginimo principas taikomas ne visa apimtimi ir atlygintinų nuostolių dydis gali būti sumažintas. Tačiau šių išimčių taikymas ribotas draudimo suma, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta, t.y. tokiu atveju mažintinas atlygintinų nuostolių dydis negali būti mažesnis už draudimo sumą.

Atsakovo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu turėjo būti apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 30.000 Lt suma dėl žalos padarytos asmeniui ir 30.000 Lt suma dėl žalos padarytos turtui. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas buvo tik 1995,07 Lt.

Taigi teismas, sumažindamas atlygintinos žalos dydį daugiau nei suma, kuria privalėjo būti apdrausta atsakovo civilinė atsakomybė, peržengė įstatymu apibrėžtas diskrecijos ribas – teismas izoliuotai taikė CK 1.5 str., 6.251 str. 1 dalies bei 6.282 str. 3 dalies nuostatas ir neatsižvelgė į 6.251 str. 2 dalies nuostatose įtvirtintą specialiąją teisės normą. Dėl šios aplinkybės atlygintinos žalos dydis buvo sumažintas nepagrįstai.

CK 6.282 str. 3 dalies nuostatose yra įtvirtinta nuostata, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Mažinant atlygintinos žalos dydį, reikšmę turi tik sunki turtinė padėtis, t.y. kai žalą padaręs asmuo neturi turto ar pajamų, užtikrinančių paprasčiausių jo būsto ir maisto poreikių tenkinimą.

Ieškovo nuomone, atsakovas neįrodė, jog jo sunki materialinė padėtis yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio (LR CPK 12 ir 178 str. str.). teismas, mažindamas priteistinos žalos dydį, neatsižvelgė į aplinkybių, apsisprendžiančių atsakovo materialinę padėtį, visumą. Teismas vertino materialinės padėties sunkumą tik tais atvejais, kurie yra naudingi atsakovui. Vertinant byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, kad atsakovo sunki materialinė padėtis nebuvo nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio. Atsakovas šiuo metu dirba, o tai užtikrina paprasčiausių jo būsto ir maisto poreikių tenkinimą. Atsakovas yra jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų, kas leidžia manyti, jog jo materialinė padėtis ne tik nekis, bet ateityje dar ir gėrės. Teisme nebuvo pateikta jokios informacijos, įrodymų apie atsakovo tariamai teikiamą paramą nesantuokiniam vaikui. Teismas, priimdamas sprendimą neįvertino, jog atsakovas turėjo galimybę apsidrausti ir išvengti pareigos atlyginti dėl jo kaltės įvykusios autoavarijos metu padarytą žalą, tačiau jis piktybiškai ignoravo vairuotojams privalomai žinotinus Kelių eismo taisyklių, TPSVCAPD įstatymo reikalavimus bei vairavo jam priklausančią transporto priemonę neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, jog teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1, 2 d.d.).

Byloje nustatyta, jog 2003-05-21 Vilniuje įvyko autoavarija, kurios metu atsakovo valdoma transporto priemonė Ford Escort, valst. Nr..(duomenys neskelbtini), susidūrė su D. B. valdoma, UAB „VB Lizingas“ priklausančia transporto priemone Opel Astra, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Autoavarijos kaltininku pripažintas atsakovas. Minėto įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę Ford Escort, valst. Nr. .(duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. ir 20 str. 2 d. 1 p., dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo, buvo kreiptasi į ieškovą. UAB „ERGO Lietuva“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr.11 (1.1 p.) nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, nustatė autoavarijos metu padarytos žalos dydį ir nukentėjusiajam atlygino nuostolius, pervesdama 1995,07 Lt dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, UAB „ERGO Lietuva“ kompensavo išmokėtą 1995,07 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. bei TPSVCAPD įstatymo 22 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją. Ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, pretenzijomis kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas nuostolių ieškovui neatlygino.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovui padarytos žalos dydis yra 1995,07 Lt. Tai pasitvirtina rašytiniais įrodymais.

Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija ne teismo nustatytos žalos dydį, o sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys dalyje dėl 1995,07 Lt priteisimo. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, mažindamas žalos dydį, neatsižvelgė į CK 6.251 str. 2 dalyje įtvirtintą specialią normą. Šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas.

Pagal CK 6.282 str. 3 dalies nuostatas teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas šią teisės normą, įvertino visas turinčias reikšmės taikant šią normą, aplinkybes, t.y. atsakingo už padarytą žalą asmens turtinę ir socialinę padėtį, išlaikytinių buvimą, ypatingai pabrėžė jo sveikatos būklę. Taip pat teismas rėmėsi ir bendrais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (CK 1.5 str.). Tokiu būdu apylinkės teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Taikydamas minėtą teisės normą – CK 6.282 str. 3 dalį apylinkės teismas jos reikalavimų nepažeidė, nes joje nėra draudimo mažinti priteistos žalos dydį priklausomai nuo padarytos žalos mąsto. Teismo veiksmai neprieštarauja ir CK 6.251 str. 2 dalies nuostatai, ji taip pat numato nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimą.

Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo sunki materialinė padėtis nėra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio, nėra duomenų apie vaiko išlaikymą, charakterizuojamas neigiamai, atmestini. Nustatyta, jog atsakovo pajamos nedidelės, darbingumas ribotas, jis gydytas nuo sunkios ligos – psichinių sutrikimų, augina mažametį vaiką. Duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, į bylą nepateikta. Bylos duomenys rodo, jog jo pajamų dydis gali tenkinti tik būtiniausius poreikius. Taip pat teismas neturi pagrindo išvadai, jog atsakovas neišlaiko savo mažamečio vaiko.

Aplinkybė, jog atsakovas vairavo transporto priemonę nesudaręs privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės sutarties ir žalos dydis negali būti mažinamas, atmestina, nes autoįvykio sukėlimas ir draudimo sutarties nebuvimas yra sudedamoji ginčo dalyko ir pagrindo dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325, 326 str. 1d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Dalia KačinskienėNeringa Švedienė