- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- e1-1262-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05950-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. B. 2024 m. vasario 14 d. apie 18.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,40 prom. girtumas) sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu savo sugyventinei I. I. tyčia, sudavė vieną smūgį delnu į dešinį skruostą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. I. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įtarime nurodytu laiku galėjo sugyventinei I. I. suduoti smūgį į veidą, bet tikslai kaip tai įvyko neatsimena. I. I. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, o pora yra apie (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu gyvena jo seseriai priklausančiame bute, gyvena dviese. Konfliktai kyla tuomet, kai sugyventinė išgeria alkoholio, tuomet ji tampa agresyvi, tačiau alkoholį jie vartoja kartu. 2024 m. vasario 14 d. apie 12 val. su sugyventine namuose vartojo alkoholį, gėrė degtinę, abu išgėrė apie du litrus degtinės, buvo išėjęs į tualetą, ten kurį laiką sėdėjo ant klozeto, vienu metu tualeto duris atidarė I. I. ir ant jo išpylė puodą šalto vandens, kelinta tai buvo valanda jis nežino, nežino kodėl ji taip padarė, jai kažkas „užėjo“, galimai jis pašoko, išėjo į koridorių, kas vyko toliau jis ne viską tiksliai atsimena, bet mano, kad po tokio jos veiksmo jis jai galėjo suduoti smūgį į veidą, nes buvo piktas. Jeigu I. I. sudavė smūgį ir sukėlė fizinį skausmą, labai dėl to gailisi. Po kurio laiko jis persirengė, I. I. jam pranešė, kad iškvietė policiją, jis ant jos akivaizdžių kūno sužalojimų nematė. Anksčiau I. I. ne kartą kvietė policiją, buvo teistas dėl smurto jos atžvilgiu, bet iki šiol gyvena kartu, kitaip negali, ji turi kur išsikraustyti, bet neišsikrausto. 2024 m. vasario 14 d. daugiau asmenų pas juos bute nebuvo. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, galės gyventi pas draugą (duomenys neskelbtini), buto dabar neatsimena, bet vėliau galės buto numerį patikslinti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. B. parodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kad sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei I. I., sutiks su jam paskirta bausme, supranta, kad padarė nusikaltimą ir už tai privalo atsakyti.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. I. parodė, kad ji 2024 m. vasario 14 d. kvietė policijos pareigūnus. Su A. B. yra sugyventiniai apie (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu kartu gyvena jo seseriai priklausančiame bute, gyvena dviese. Su A. B. sutaria gerai, konfliktai kyla tik tuomet, kai A. B. vartoja alkoholį, tuomet jis neadekvačia kalba, būna labai piktas, prie jos kabinėjasi, jam viskas blogai ir viskas nepatinka. 2024 m. vasario 14 d. nuo 16 val. kartu su A. B. vartojo alkoholį, išgėrė du butelius degtinės (vieno butelio talpa 1 l, kito – 0,7 l). Apie 18.20 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jos paleistos muzikos, konflikto metu A. B. nuėjo į vonios kambarį, sėdėjo ant klozeto, kai ji ten atėjo su puodu, kuriame buvo kambario temperatūros vanduo ir šį vandenį išpylė ant A. B., puodas buvo apie 1,5 l talpos, o vandens jame buvo puse puodo. Vandenį ant jo išpylė, kadangi norėjo, kad jis nusiramintų. Išpylus vandenį iškart nuėjo į kambarį, A. B. atėjo iš paskos ir su delnu (nežino kurios rankos) sudavė jai į dešinį skruostą, tai jai sukėlė fizinį skausmą, jai „degino“ žandą, bet skausmas buvo nestiprus, jokio sužalojimo toje vietoje nebuvo. Neatsimena, kad po smūgio būtų nukritusi ant lovos, atsimena, kad pati po smūgio atsisėdo ant lovos, gal pirmos apklausos metu ją ne taip suprato policijos pareigūnai. Policiją iškvietė, kad jie A. B. nuramintų, bijojo, kad jis gali vėl naudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu. A. B. ir anksčiau jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, dėl to jis buvo nuteistas. Medicinos darbuotojų apžiūrėta nebuvo, kūno tyrimo nesidarė, civilio ieškinio neteiks.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2024 m. vasario 14 d. apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu A. B. vieną kartą trenkė į veido sritį savo sugyventinei I. I., po ko pastaroji pajuto stiprų fizinį skausmą.
Policijos registruojamų įvykių registre nurodyta, kad 2024 m. vasario 14 d. 20.12 val. registruotas pranešimas, ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kad namuose prieš pranešėją smurtauja jos sugyventinis A. B. Nuo GMP atsisakė, vaikų nėra. Laukia.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad iš pareiškėjos I. I. priimtas pareiškimas. I. I. apklausos metu parodė, kad 2024 m. vasario 14 d. apie 18.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinio bute tarp jos ir neblaivaus sugyventinio A. B. kilo žodinis konfliktas dėl jos paleistos muzikos. Susinervinęs ir atėjęs į kambarį, ranka (kuria ranka nurodyti negali) sudavė delnu smūgį jai į dešinį skruostą. Smūgis buvo stiprus, po smūgio ji nukrito ant lovos. Dėl jo smūgio pajautė fizinį skausmą veide. Po tokio elgesio vyras iškart išėjo rūkyti į tualetą, jos neatsiprašė. Po kelių minučių ji paskambino į policiją. Anksčiau jis taip pat smurtavo, į policiją kreipėsi ne kartą. Kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, gyvena tik dviese, nepilnamečių vaikų neturi. Medikų pagalbos jai nereikia. Civilinio ieškinio nerašys. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad apžiūrėtas 1 kambario butas, esantis 9 aukštų daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į trečią aukštą, pasisukus koridoriumi į dešinę po kaire tamsios spalvos šarvo durys, užėjus pro jas atsiduriama mažame koridoriuje, kurios patalpa išsiskiria į dvi dalis, po kaire yra virtuvė, dešinėje miegamasis. Nusikalstamos veikos požymių nepastebima, aplinka tvarkinga. Svarbių tyrimui daiktų, objektų nėra. Vaizdo kameromis patalpos nefilmuojamos.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 14 d. dirbo su minėto skyriaus pareigūnais A. D. ir D. Š. 2024 m. vasario 14 d. apie 18.39 val. gavo nurodymą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno vykti nurodytu adresu, kadangi namuose prieš pranešėją smurtauja jos sugyventinis. Atvyko nurodytu adresu, užėjo į butą, juos pasitiko pranešėja I. I., kuri nurodė, kad jos sugyventinis A. B. žodinio konflikto metu dėl jos paleistos muzikos, jai vieną kartą delnu sudavė į dešinį skruostą, sakė, kad šis smūgis jai sukėlė fizinį skausmą, moteris negalėjo nurodyti kuria ranka jai sudavė smūgį. Dėl smūgio moteris sakė, kad nukrito ant lovos, tiksliai atsimena, kad moteris sakė, kad nukrito. Moteris atrodė susijaudinusi, sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai jos sugyventinis ją muša, sakė, kad anksčiau buvo pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje, sakė, kad sugyventinio bijo, kai jis yra neblaivus. Moteris parodė dešinės pusės skruostą, ten akivaizdžių sužalojimų nematė. Vyras buvo neblaivus, jis su juo nebendravo, jį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą išsivedė jo kolegos, jis liko su pranešėja pildyti procesinius dokumentus ir atlikti jos apklausą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-02-14 18_36_46)“. Garso įrašas atidaromas tarnybiniame kompiuteryje „HP“. BPC skambučio įrašo data 2024 m. vasario 14 d., laikas 18.36.46 val. Garso įrašo trukmė 1 minutė 12 sekundžių. Skambučio įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kurį atidarome per kompiuteryje naudojamą programą Windows Media Player. Paleidus garso įrašą girdime Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – ir BPC) pokalbį su pranešėja (toliau – ir Pranešėja). BPC: 112. Pranešėja: Sveiki. BPC: Sveiki. Pranešėja: Smurtas prieš moterį, (duomenys neskelbtini). BPC: Taip, Vilniaus miestas, taip? Pranešėja: Taip, taip. BPC: (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC: Čia kas smurtauja jūsų vyras, sugyventinis? Pranešėja: Sugyventinis, bet mes gyvename vos ne (duomenys neskelbtini) metų, čia ne pirmas kartas. BPC: Supratau, durų kodas laiptinėje koks nors yra? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini). Medikų pagalba jums reikalinga? Pranešėja: Ne, ne. BPC: Vaikų nepilnamečių nėra namuose? Pranešėja: Ne ne ne, mums po (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini). BPC: Jis namuose yra šiuo metu? Pranešėja: Taip. BPC: Jo vardas? Pranešėja: A. B. BPC: B.? Pranešėja: Taip. BPC: Kiek jam metų sakėt, (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: Jis (duomenys neskelbtini) gimimo. BPC: O jūsų vardas? Pranešėja: Aš I. I., (duomenys neskelbtini). BPC: I., taip? Pranešėja: Taip. BPC: Gerai, perduodam informaciją pareigūnams, laukite. Pranešėja: Gerai. Ačiū. Garso įrašas baigiasi.
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2024 m. vasario 14 d. 19.07 val. A. B. nustatytas 2,40 promilių girtumas.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nurodytu laiku galėjo sugyventinei I. I. suduoti smūgį į veidą, bet tikslai kaip tai įvyko neatsimena. Konfliktai kyla tuomet, kai sugyventinė išgeria alkoholio, tuomet ji tampa agresyvi, tačiau alkoholį jie vartoja kartu. 2024 m. vasario 14 d. apie 12 val. su sugyventine namuose vartojo alkoholį, gėrė degtinę, abu išgėrė apie du litrus degtinės, buvo išėjęs į tualetą, ten kurį laiką sėdėjo ant klozeto, vienu metu tualeto duris atidarė I. I. ir ant jo išpylė puodą šalto vandens, kelinta tai buvo valanda jis nežino, nežino kodėl ji taip padarė, jai kažkas „užėjo“, galimai jis pašoko, išėjo į koridorių, kas vyko toliau jis ne viską tiksliai atsimena, bet mano, kad po tokio jos veiksmo jis jai galėjo suduoti smūgį į veidą, nes buvo piktas. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios I. I. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.
IV. Dėl skirtinos bausmės
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir nenumatyta jokia kaltinamojo lengvinanti aplinkybė, tačiau A. B. prisipažinus dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailintis, tai laikytina jo lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. B. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 30 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2024 m. vasario 14 d. 19 val. iki 2024 m. vasario 15 d. 14.28 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
V. Kiti klausimai
A. B. skirtina prokuroro siūloma galinti padėti geriau įgyvendinti bausmės paskirtį baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi nusikalstamą veiką jis padarė prieš šeimos narį – sugyventinę.
A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. galutinę bausmę – 20 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 14 d. 19 val. iki 2024 m. vasario 15 d. 14.28 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. B. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti A. B. per 4 mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.
2. Ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninio pašto adresas info@kaunoti.lt).
4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, laisvės atėmimo vietų įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.