- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- 1-60-672/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-00511-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Kaltinamasis
- E. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Baudžiamosios bylos Nr. 1-60-672/2015 Teisminio proceso Nr. 1-51-00511-2014-2
2015 m. kovo 23 d.
Akmenės rajono apylinkės teisėja Virginija Jokubauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. 2014 m. gruodžio 20 d. apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), D. K. Akmenės rajono savivaldybės skirtame socialiniame bute, būdamas girtas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,31 prom. girtumas), konflikto metu vieną kartą svetainėje ir vieną kartą virtuvėje rankomis į krūtinę pastūmė savo sugyventinę D. K., po to kumščiu smogė jai vieną kartą į kairį paakį ir vieną kartą į smakrą, taip sukeldamas D. K. fizinį skausmą.
E. Ž. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis apie 14 metų gyveno kartu su sugyventine D. K., jie turi bendrą dukrą, kuriai 12 metų. 2014 m. gruodžio 19 d. jam darbovietėje buvo Kalėdinis vakarėlis, iš kurio namo jis grįžo apie 1 val. nakties, buvo neblaivus. 2014 m. gruodžio 20 d. ryte atsikėlęs buvo „pachmielingas“, todėl išėjo į miestą nusipirkti alaus. Jis namo parsinešė keturis 1 l talpos plastikinius bambalius 7,5 proc. alaus, kurį kartu su sugyventine D. K. namuose pradėjo gerti. Jiems buto virtuvėje begeriant, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis dėl D. K. rėkimo labai susinervino ir sugyventinei vieną kartą trenkė į veidą kumščiu. Kur pataikė, nepamena, gali būti, kad kažkur prie akies. Tai buvo virtuvėje prie kriauklės. Trenkė ir antrą kartą sugyventinei į veidą ranka, mano, kad galėjo pataikyti ir į smakrą, tiksliai nepamena. Tada tarp jo ir D. K. į tarpą įlindo pastarosios motina, kuri buvo virtuvėje, ir jis sugyventinei jokių smūgių daugiau nebesudavė. Dėl tų pastūmimų gali pasakyti, kad galėjo būti, jog jis sugyventinę kelis kartus pastūmė, bet to nebeatsimena, nes, visų pirma, buvo užgėręs, o visų antra, jis mano, jog toks pastūmimas tai juk ne mušimas, todėl tokių smulkmenų jis ir nebeatsimena. Taip pat parodė, kad būdamas virtuvėje gal ir numetė kokius nors daiktus, bet jei kas ir sulūžo, tai tie daiktai buvo jo ir D. K. bendri ir jis sulaužė savo daiktus, todėl ji jam neturi teisės reikšti dėl tų daiktų jokių pretenzijų. Dabar jis gailisi, jog D. K. sudavė tuos smūgius, supranta, kad konfliktus reikia spręsti kitaip. Nuo to įvykio jis su D. K. kartu nebegyvena ir nebenori su ja turėti nieko bendro, nori tik tiek, kad ši jam leistų matytis su dukra (53-54, 57-58 b. l.).
Nukentėjusioji D. K. parodė, kad E. Ž. yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo ji kartu gyveno apie 14 metų, iki 2014 m. gruodžio 20 d., t. y. tol, kol šis jos neprimušė. Jie turi bendrą vaiką. Dabar ji su E. Ž. kartu nebegyvena. 2014 m. gruodžio 20 d. naktį jos sugyventinis E. Ž. namo grįžo girtas, o ryte atsikėlęs vėl išėjo į miestą. Iš miesto vėl grįžo girtas. Parsinešė alaus ir pasiūlė jai kartu su juo alaus išgerti. Ji, nieko blogo nepagalvojusi, su sugyventiniu pradėjo alų virtuvėje gerti. Ji išgėrė kokias keturias stiklines. Begeriant E. Ž. pradėjo prie jos kabinėtis dėl visokių nesąmonių, t. y. dėl mokesčių, pradėjo sakyti, kad ji jam neištikima ir panašiai. Ji nebenorėjo su sugyventiniu ginčytis, todėl nuėjo į svetainę. E. Ž. atėjo jai iš paskos į svetainę ir toliau jai priekaištavo. Ji, aišku, netylėjo ir sugyventiniui prieštaravo. Taip jie žodžiais pykosi. Būnant svetainėje, E. Ž. ją vieną kartą rankomis pastūmė. Ji nenorėjo, kad sugyventinis ją muštų, todėl nuėjo į virtuvę, nes virtuvėje buvo jos mama. E. Ž. atėjo paskui ją į virtuvę ir vėl ant jos pradėjo šaukti, pradėjo mėtyti ir daužyti virtuvėje daiktus, ir vėl ją pastūmė. Vienu momentu to konflikto metu ji stovėjo prie kriauklės, kai prie jos priėjo E. Ž., ją prie kriauklės kažkaip prispaudė ir kumščiu trenkė jai į veidą. E. Ž. jai trenkė du kartus, vieną kartą pataikė prie kairės akies, antrą kartą pataikė į smakrą. Norėjo trenkti ir trečią kartą, buvo užsimojęs, bet tada tarp jų į tarpą įlindo virtuvėje buvusi jos motina ir E. Ž. jai trečią kartą nebetrenkė. Nuo to, kad E. Ž. trenkė, jai prie akies buvo paraudimas, jį matė ir policijos pareigūnai, kuriuos ji iškvietė. Sugyventinio suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą, bet į medikus ji nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia, bet nori, kad dėl jai suduotų smūgių E. Ž. būtų nubaustas (14, 16-17 b. l.).
Liudytoja Genovaitė A. K. parodė, kad D. K. yra jos dukra, su kuria kartu jos gyvena vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Iki praeitų metų pabaigoje įvykusio konflikto kartu gyveno ir D. K. sugyventinis E. Ž.. Atsimena, kad vieną dieną E. Ž. namo grįžo neblaivus, parsinešė alaus ir vienas pats jį gėrė buto virtuvėje, siūlė gerti ir D. K., bet ši gerti alaus nenorėjo. E. Ž. begeriant, tarp jo ir D. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. Ž. virtuvėje pradėjo mėtyti ir daužyti daiktus. Vienu momentu E. Ž., būdamas virtuvėje, prispaudė prie kriauklės D. K. ir jai ranka sudavė smūgį į veidą. Norėjo suduoti dar, bet ji įlindo į tarpą tarp jų ir E. Ž. daugiau smūgių jos dukrai nebesudavė (19 b. l.).
Liudytojas O. D. parodė, kad 2014 m. gruodžio 20 d., pagal iš anksto patvirtintą grafiką, jis, kartu su vyr. patruliu R. S. tarnybiniu automobiliu Škoda Oktavia patruliavo Akmenės rajone. Apie 15.25 val. buvo gautas Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK operatyvaus valdymo grupės specialisto nurodymas nuvykti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur vyksta konfliktas tarp sugyventinių. Jiems atvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad bute yra D. K., taip pat dar buvo jos senyvo amžiaus motina. D. K. sugyventinis E. Ž., jiems atvykus, buvo lauke prie laiptinės durų. Jis su R. S. įėjo į butą ir pradėjo kalbėtis su D. K., kuri paaiškino, kad girtas sugyventinis namuose kėlė triukšmą, virtuvėje daužė indus, ją mušė. Jis į virtuvę nėjo, nes į butą parėjo E. Ž., kuris elgėsi agresyviai, triukšmavo. Jam kalbantis su D. K., jis ant jos veido prie akies matė stiprų paraudimą. Kokioje veido pusėje ir kokioje tiksliai vietoje tas paraudimas buvo, jis jau nebeatsimena, bet tą paraudimą atsimena tiksliai. Paraudimas atrodė taip, lyg D. K. visai neseniai būtų gavusi smūgį. D. K. pasakė, kad ją primušė sugyventinis E. Ž.. Tada R. S. užpildė reikiamus dokumentus ir jie E. Ž. pristatė į Akmenės rajono policijos komisariatą (30-31 b. l.).
2014 m. gruodžio 20 d. surašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad D. K. ant kairės pusės skuosto yra nubrozdinimas nuo ranka suduoto smūgio (5-7 b. l.).
2014 m. gruodžio 20 d. 16.34 val. alkoholio kiekio matuokliu atlikus asmens blaivumo testą Nr. 2208 E. Ž. nustatytas 2,31 promilių girtumas (49 b. l.).
2014 m. gruodžio 20 d. 16.11 val. alkoholio kiekio matuokliu atlikus asmens blaivumo testą Nr. 2207 D. K. nustatytas 1,42 promilių girtumas (13 b. l.).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad E. Ž. 2014 m. gruodžio 20 d. apie 15.20 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas girtas konflikto metu vieną kartą svetainėje ir vieną kartą virtuvėje rankomis į krūtinę pastūmė savo sugyventinę D. K., po to kumščiu smogė jai vieną kartą į kairį paakį ir vieną kartą į smakrą, taip sukeldamas D. K. fizinį skausmą.
Tokią teismo išvadą patvirtina kaltinamojo E. Ž. prisipažinimas, nukentėjusiosios D. K., liudytojų G. A. K. ir O. D. parodymai ir kita bylos medžiaga. Šie duomenys atitinka tarpusavyje, jais netikėti teismas neturi pagrindo, logiškai visus šiuos duomenis jungiant į vientisą grandinę teismas nustatė pakankamus E. Ž. neteisėtų veiksmų ir jo kaltės įrodymus. Objektyviai atlikti veiksmai, tokių veiksmų priežastis ir motyvai patvirtina tai, kad darydamas nusikalstamą veiką E. Ž. suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl teismas pripažįsta jo elgesį kaip padarytą tiesioginės tyčios forma. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. Ž. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, E. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.
Motyvuojamoji dalis
BK 418 straipsniu numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama bauda arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroras siūlo pripažinti E. Ž. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nevartoti alkoholio.
Kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšies (62 b. l.).
Teismas, skirdamas bausmę E. Ž., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgia į tai, kad yra nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Taip pat į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka anksčiau baustas, tačiau galiojančių nuobaudų nėra (30-28 b. l.), neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju (40-41 b. l.), psichikos sveikatos centre nesilankė (44 b. l.). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog BK 140 straipsnio 2 dalies numatytos laisvės apribojimo bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui. E. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta jam bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis BPK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 20 d. 16.20 val. iki 2014 m. gruodžio 21 d. 12.40 val.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su teismo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.