- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-310-527/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „THURINGIA MEGAPLAST – UKMERGĖ“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-810-97/2010 pagal ieškovės Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „THURINGIA MEGAPLAST – UKMERGĖ“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 25-26) prašė priteisti iš atsakovo 12 500 Lt skolą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 747 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 300 Lt išlaidas, susijusias su prievolės įvykdymu.
Atsakovui į teismo posėdį neatvykus esant neįteiktam šaukimui (nepavykus šaukimo įteikti ir per antstolį), tačiau teismui papildomai atsakovą informavus apie posėdį teismo pranešimu, nes atsakovui buvo tinkamai pranešta apie ankstesnį teismo posėdį šaukimu, Kauno rajono apylinkės teismas 2010-09-16 sprendimu už akių (b. l. 91-92) ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 12 500 Lt skolą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-12-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 747 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 300 Lt išlaidas, susijusias su prievolės įvykdymu spaudoje; be to, priteisė iš atsakovo 41,85 pašto išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
Atsakovas pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 94-95) prašė peržiūrėti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-09-16 sprendimą už akių bei jį panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės. Atsakovas nurodė, kad CPK 285 str. 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kita vertus, net esant visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą. Tai konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (LAT 2006-10-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-525/2006; LAT 2007-02-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-71/2007). Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atsakovo gyvenamoji vieta buvo ir yra Kauno r., Ringaudų k., Vakarų g. 1/36. Atsakovas niekur nebuvo išvykęs. Antstolis, privalėjęs atsakovui įteikti šaukimą nurodytu adresu, turbūt jo ieškojo darbo valandomis, tačiau tuo metu jo nurodytu adresu galėjo ir nebūti, nes tokiu metu jis buvo darbe. Kitu laiku jokio pranešimo apie teismo posėdį atsakovas negavo, todėl šiuo atveju atsakovo kaltės dėl neįteikto šaukimo nėra. Tokiu būdu apie civilinės bylos nagrinėjimą atsakovui nebuvo pranešta. Atsakovas mano, jog ši aplinkybė pripažintina svarbia, nes dėl to jis negalėjo sužinoti apie civilinės bylos nagrinėjimą. Pastebėtina, jog sprendimo už akių institutas tiesiogiai susijęs su šalies teise būti išklausytai bei jos pareiga rūpintis proceso skatinimu. Kita vertus, sprendimo už akių sukeliamų teisinių padarinių neturėtų atsirasti tais atvejais, kai šalis dėl objektyvių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo teisės būti išklausytai. Taigi šalies teisė būti išklausytai negali reikšti vien tik formalią galimybę, atvirkščiai, tiek įstatymas, tiek pati proceso vedimo forma turi užtikrinti šaliai realią galimybę pareikšti savo nuomonę ginčytinais bylos klausimais (LAT 2007-10-9 nutartis c. b. Nr. 3K-3-389/2007). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas rūpinasi bylos eiga: jis pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, taip pat dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, į antrąjį teismo posėdį neatvyko, nes apie civilinės bylos, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, iškėlimą ir jos nagrinėjimą jam nebuvo pranešta. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovas nenusišalino nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą, neatsisakė bendradarbiauti nagrinėjant ją, negavo šaukimo į teismo posėdį, tiesiog atsakovui nebuvo sudaryta galimybė savo interesus ginti teismo posėdyje. Be to, atsakovas pats yra suinteresuotas bylos eiga ir jos baigtimi, todėl gavęs šaukimą į teismo posėdį būtų dalyvavęs jame ir pareiškęs savo poziciją dėl pateikto ieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-12 nutartimi (b. l. 96-97) atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas. Teismas nurodė, kad 2010-05-18 parengiamajame teismo posėdyje atsakovas dalyvavo ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl to, jog atsakovui buvo sudaryta galimybė sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu (b. l. 73-74). 2010-07-30 atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašė atidėti teismo posėdį, nes turi nedarbingumo pažymėjimą. Savo prašyme atsakovas nurodė savo gyvenamąją vietą Kauno r., Ringaudai, Žalgirio g. 36 (b. l. 78). 2010-08-02 teismo posėdžio metu buvo leista ieškovui įteikti atsakovui teismo šaukimą į teismo posėdį per antstolį (b. l. 81). Antstolio padėjėjas informavo teismą, jog teismo šaukimas atsakovui neįteiktas, nes atsakovas šaukimą vengia priimti, namų valda užrakinta, namo gyventojai stebi per langus, tačiau priimti šaukimo neišeina (b. l. 83). 2010-08-18 teismo posėdžio metu buvo nutarta informuoti atsakovą apie teismo posėdį teismo pranešimu bei leisti ieškovui įteikti šaukimą atsakovui per antstolį (b. l. 84). Atsakovas apie 2010-09-16 įvyksiantį teismo posėdį buvo informuotas teismo pranešimu (b. l. 86). Antstoliui teismo šaukimo atsakovui nepavyko įteikti, nes atsakovas vengė priimti teismo šaukimą, namų valda buvo užrakinta (b. l. 88). CPK 133 str. numato, jog vieną kartą šaliai apie teismo posėdį pranešus tinkamai įteikiant teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Iš išdėstytų aplinkybių nustatyta, jog atsakovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį teismo pranešimu. Atsakovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, todėl jam atsirado pareiga rūpintis proceso eiga.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 100-103) prašo panaikinti Kauno r. apylinkės teismo 2010-10-12 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Papildydamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nurodė, kad CPK 133 str. numato, jog vieną kartą šaliai apie teismo posėdį pranešus tinkamai įteikiant teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Teismo šaukimai ir pranešimai yra teismo procesiniai dokumentai, nes juos asmenims siunčia bylą nagrinėjantis teismas. Tokių procesinių dokumentų tikslas - informuoti byloje dalyvaujančius asmenis arba kitus proceso dalyvius apie teismo posėdį ir bylos nagrinėjimo ar konkretaus procesinio veiksmo atlikimo vietą ir laiką (CPK 133 str. 1 d.). Teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas teisės būti išklausytam principas, paneigiama teisė į tinkamą procesą ir kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą. Vadovaujantis bendrąja taisykle, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai įteikiami adresatui asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Pranešimas šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, bet informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-08-18 teismo posėdžio metu buvo nutarta informuoti atsakovą apie teismo posėdį pranešimu bei leisti įteikti šaukimą per antstolį. Pažymėtina, jog teismas rėmėsi bylos medžiagoje nustatyta klaidinga aplinkybe, jog antstolio padėjėjas informavo teismą, kad atsakovui šaukimas neįteiktas, nes jis vengė jį priimti. Klaidingai nurodoma, jog atsakovas apie 2010-09-16 įvyksiantį teismo posėdį buvo informuotas teismo pranešimu, bei tai, jog antstoliui teismo šaukimo atsakovui nepavyko įteikti, nes atsakovas vengė priimti teismo šaukimą, namų valda buvo užrakinta. Pagal CPK 288 str. 4 dalį teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimais esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Sprendimas už akių yra neteisėtas, nes priimtas esmingai pažeidus procesines teisės normas. Nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nebuvo tinkamai įteiktas procesinis dokumentas (šaukimas), todėl pagal CPK 285 str. 3 d. neturėjo būti tenkinamas ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
CPK 285 str. 1 d. nustatyti atvejai, kada teismas gali priimti sprendimą už akių., t. y. tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK 142 str. ir 230 str. numatytais atvejais.
Apeliantas kelia jo tinkamo informavimo apie 2010-09-16 teismo posėdžio vietą ir laiką problemą.
Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo 2010-02-04 atsiliepime į ieškinį nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (Kauno r., Ringaudai, Žalgirio g. 36) siųstas šaukimas į 2010-03-10 parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas jo žmonai O. P. (b. l. 53). Tačiau 2010-03-10 parengiamajam teismo posėdžiui neįvykus dėl teisėjos išvykimo į laidotuves (b. l. 54), atsakovo nurodytu adresu Kauno r., Ringaudai, Žalgirio g. 36 šaukimas siųstas į 2010-04-22 parengiamąjį teismo posėdį grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė“ (ant voko kitos pusės (viršuje) matyti pieštuku parašytas prierašas „neįleidžia“ (b. l. 56)), pakartotinai siųstas šaukimas grįžo taip pat neįteiktas su žyma „neatsiėmė“. Trečiąjį kartą siųstas šaukimas adresu Kauno r., Ringaudai, Vakarų g. 1/36 taip pat grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė“ (b. l. 58). Minėtas adresas buvo žinomas, kaip atsakovo registracijos adresas, nurodytas ieškovės pareiškime išduoti teismo įsakymą (b. l. 1). Taip pat šis adresas, kaip atsakovo adresas, yra nurodytas ir šalių pasirašytoje 2002-05-24 sutartyje Nr. 117 (b. l. 3), kurios pagrindu ieškovė prašė priteisti skolą, taip pat 2002-07-01 krovinio važtaraštyje (b. l. 5), 2002-07-17 krovinio važtaraštyje (b. l. 6). Minėtu adresu atsakovui asmeniškai buvo įteiktas teismo įsakymas (b. l. 19), atsakovas pateikė prieštaravimus, juose nurodydamas savo adresą Kauno r., Ringaudai, Vakarų g. 1/36 (b. l. 21). Šiuo adresu atsakovui asmeniškai buvo įteiktas ir pranešimas pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį (b. l. 34). Tačiau, jau kaip minėta aukščiau, 2010-02-04 atsiliepime į ieškinį atsakovas jau nurodė savo adresą Kauno r., Ringaudai, Žalgirio g. 36.
Atsakovui neatvykus į 2010-04-22 parengiamąjį teismo posėdį, nes, kaip jau buvo minėta, atsakovui nepavyko įteikti šaukimo abiem jo žinomais adresais, 2010-04-22 parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas iki 2010-05-18, ieškovei suteikiant galimybę šaukimą atsakovui įteikti per antstolį (b. l. 62). Šaukimas į 2010-05-18 parengiamąjį teismo posėdį antstolio buvo įteiktas atsakovo sutuoktinei O. P. adresu Kauno r., Ringaudai, Žalgirio g. 36 (b. l. 70, 71). Atsakovas dalyvavo 2010-05-18 parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 73-74), iš kurio buvo pereita į teismo posėdį, bei kuriame, tenkinus atsakovo prašymą suteikti galimybę jam sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, posėdis buvo atidėtas iki 2010-08-02. Atsakovas pasirašė, jog jam apie 2010-08-02 įvyksiantį teismo posėdį yra žinoma (b. l. 75). Pažymėtina, jog teismas nors ir pasiūlė ieškovei atsakovui šaukimą įteikti per antstolį, tačiau ir pats teismas siuntė šaukimus atsakovui abiem jo žinomai adresais, tačiau jie grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“ (b. l. 68, 69, 76). 2010-07-30 atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė atidėti 2010-08-02 teismo posėdį dėl jo ligos, kuriame taip pat nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Kauno r., Ringaudai, Žalgirio g. 36 (b. l. 78). Teismui tenkinus atsakovo prašymą 2010-08-02 teismo posėdį atidėti dėl jo ligos, teismo posėdis atidėtas 2010-08-18, suteikiant ieškovei galimybę atsakovui šaukimą į teismo posėdį įteikti per antstolį (b. l. 81). Kaip jau buvo minėta, šaukimo į 2010-09-16 teismo posėdį įteikti atsakovui nepavyko tiek teismui (b. l. 87) (šaukimas siųstas atsakovo gyv. vietos adresu Kauno r., Ringaudai, Žalgirio g. 36, kurį atsakovas nurodė ir teismui pateiktame paskutiniame savo procesiniame dokumente (b. l. 78)), tiek ir ieškovui per antstolį (b. l. 88, 89). Antstolio padėjėjas atsakovui neįteiktą šaukimą grąžino, konstatuodamas, jog adresu Kauno r., Ringaudai, Žalgirio g. 36 namų valda visada yra užrakinta, atsakovas ir kiti namo gyventojai į raginimus išeiti priimti teismo šaukimą nereaguoja (b. l. 88). Esant susiklosčiusiai situacijai, atsakovui vengiant priimti teismo šaukimą, teismas išsiuntė atsakovo adresu Kauno r., Ringaudai, Žalgirio g. 36 pranešimą į 2010-09-16 įvyksiantį teismo posėdį (b. l. 86).
Kolegijos nuomone, atsakovui vieną kartą šaukimu būtent tuo adresu, kurį atsakovas nurodė paskutiniuosiuose teismui teiktuose savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį (b. l. 35-36, prašyme atidėti 2010-08-02 teismo posėdį (b. l. 78)) pranešus apie posėdį (b. l. 53), o apie 2010-09-16 teismo posėdį atsakovą informavus pranešimu (b. l. 86), pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 133 str. numatytų reikalavimų ir apie teismo posėdį, į kurį atsakovui neatvykus, esant ieškovės prašymui, buvo priimtas sprendimas atsakovui už akių, atsakovą informavo tinkamai. Įstatymas numato, kad šaukimu šaliai (trečiajam asmeniui) apie teismo posėdį būtina pranešti bent vieną kartą. Įteikus dalyvaujančiam asmeniui šaukimą pasirašytinai atsiranda šalies pareiga rūpintis proceso eiga. Todėl vieną kartą šaliai apie teismo posėdį pranešus tinkamai įteikiant šaukimą, apie kitus teismo posėdžius yra pranešama pranešimais, t. y. nelaukiant, kol grįš įteikimo pažyma.
Kita vertus, kriterijus gyvenamajai vietai nustatyti detaliai nustato CK 2.12-2.17 str. Pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Tačiau kai asmuo gyvena keliose vietose (kaip šiuo atveju, atsakovas savo paskutiniuose procesiniuose dokumentuose nurodė vieną adresą, o pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde teigia ir nurodo, kad gyva kitu adresu) būtina atsižvelgti į viešųjų registrų duomenis, t. y. į tai, kur jis deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys iš Gyventojų registro) (CK 2.17 str.). Pasinaudojęs suteikta galimybe informaciją apie asmenį patikrinti Gyventojų registre, teismas nustatė, jog atsakovas gyvenamąją vietą deklaravęs Kauno r., Ringaudai, Žalgirio g. 36 (užklausos laikas 2010-12-27 09:44:46).Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš Gyventojų registro gauta informacija apie atsakovo gyvenamąją vietą yra pagrindas preziumuoti, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytas jo adresas, kurį atsakovas buvo nurodęs savo procesiniuose dokumentuose ir kuriuo buvo įteiktas šaukimas, o taip pat kuriuo visiškai pagrįstai buvo išsiųstas ir teismo pranešimas apie 2010-09-16 teismo posėdį.
Kita vertus, CPK 121 str. 1 d. numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Atsižvelgdama į aptartą šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kai atsakovas nuo pat pradžių žinojo apie jo atžvilgiu ieškovės užvestą bylą, pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, vėliau atsiliepimą į ieškinį ir žinodamas, kad jis, kaip bylos dalyvis, privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), procesiniuose dokumentuose nurodė tokius gyvenamosios vietos adresus, kuriais tik vieną kartą teismui pavyko jam pasirašytinai įteikti siųstą šaukimą (ir tai - per antstolį), kolegija sprendžia, jog apylinkės teismui buvo pagrindas pranešimą apie 2010-09-16 teismo posėdį siųsti paskutiniu teismui paties atsakovo nurodytu adresu Kauno r., Ringaudai, Žalgirio g. 36 (kuriuo, beje, antstolis ir įteikė šaukimą atsakovui į 2010-05-18 parengiamąjį teismo posėdį, kuriame atsakovas dalyvavo) ir laikyti, kad atsakovui yra tinkamai pranešta apie 2010-19-16 teismo posėdį, vadovaujantis CPK 133 str.
Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu (LAT 2010-04-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-154/2010; 2008-06-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-316/2008). Nagrinėjamu atveju sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindas yra susijęs su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (LAT 2005-04-27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas tiek prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nekelia teismo sprendimu už akių patenkintų ieškinio reikalavimų nepagrįstumo klausimo. Kaip matyti iš šalių 2002-05-24 Sutarties Nr. 117 ir 2002-07-17 PVM sąskaitos faktūros serija LBF Nr. 1429859, šalys darbų kainą (ieškovė įsipareigojo pagaminti langus, duris ir žaliuzes) sulygo už 28 000 Lt. 2002-05-30 atsakovas pervedė ieškovei 8 500 Lt (b. l. 59) bei 2002-09-12 – 7 000 Lt (b. l. 60; 42), o kitų įrodymų, jog atsakovas likusius 12 500 Lt (ieškovės reikalaujama suma) būtų pervedęs ieškovei, byloje nėra, atsakovas jų nepateikė nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu. Atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus (b. l. 35-36) bei įrodymus (b. l. 40-42) dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo (nes, atsakovo teigimu, jis su ieškove yra atsikaitęs) paneigia ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti argumentai (b. l. 47, 61) apie tai, jog prie atsakovo atsiliepime į ieškinį pridėti dokumentai patvirtina tik 7 000 Lt sumokėjimą ieškovei mokėjimo pavedimu Nr. 559602 (b. l. 42), nes kasos pajamų kvitai Nr. 559602 (b. l. 41) ir Nr. 314643 (b. l. 40) įrodo tik tai, jog atsakovas įsidėjo į savo asmeninę sąskaitą 2002-09-12 7.000 Lt, kuriuos 2002-09-12 mokėjimo pavedimu Nr. 559602 pervedė ieškovei (b. l. 60), bei tai, jog atsakovas įsidėjo į savo asmeninę sąskaitą 2002-05-29 8.500 Lt, kuriuos 2002-05-30 mokėjimo pavedimu Nr. 315168 pervedė ieškovei kaip išankstinį apmokėjimą (b. l. 59).
Atsakovas sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą argumentuoja tik tuo, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nebuvo tinkamai įteiktas šaukimas, todėl pagal CPK 285 str. 3 d. neturėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tačiau apelianto nurodoma aplinkybė, jog į posėdį jis neatvyko, nes jam nebuvo tinkamai pranešta, negali būti laikoma svarbia atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 246 str. 2 d.), nes ji yra paneigta byloje esančiais duomenimis. Šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (LAT 2006-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006). Tačiau, kaip jau minėta, atsakovas argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nenurodė, kaip ir nepateikė įrodymų. Kolegijos nuomone, patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, būtų sukurta situacija, kuri ginčo šaliai, akivaizdžiai nerūpestingai proceso metu besinaudojančiai savo procesinėmis teisėmis, suteiktų teisinį pranašumą prieš kitą šalį, kuri procese elgėsi sąžiningai ir rūpestingai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija, atskirąjį skundą atmeta, o apylinkės teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.