- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- e1-2774-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33568-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- E. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Kunigėlio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 140 straipsnio 2 dalyje (du epizodai), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. V. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą: 2022 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.00-18.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo motinos I. M. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu, kaire ranka trenkė I. M. į dešinę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to E. V. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą: 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 18.30 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo motinos I. M. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu, abejomis rankomis sugriebė I. M. už kaklo ir smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis E. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena su mama I. M. ir broliu V. M. Minėtas būtas priklauso jo broliui V. M. Tarp jų su jo motina I. dažnai kyla žodiniai konfliktai, su broliu V. jie beveik nekonfliktuoja. Jis dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje (pavadinimo nežino), 2022 m. rugsėjo 1 d. jis dirbo iki 18.00 val. Po darbo iš karto nuvažiavo namo, kada grįžo pasakyti negali (nežiūrėjo į laikrodį) atsisėdo pavalgyti, mama sėdėjo šalia, ant lovos, po ko ji jo paklausė ar jis turi parūkyti, jis tuo metu pakėlė dvi rankas ir trenkė į stalą sakydamas jai, kad ji nuo jo atsikabintų, kadangi buvo pavargęs po darbo, ji pradėjo rėkti, kad jis daužo stalą ir tada tarp jų su motina kilo žodinis konfliktas, kuris pavirto į fizinį konfliktą, t. y. jis ją sugriebė už kaklo savo viena ranka, po ko ji atsisėdo ant savo lovos ir šiek tiek apsiramino, jis stovėjo šalia jos. Toliau ji pradėjo ant jo kelti balsą, po ko tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Jis pakėlė nuo grindų kėdę, kuri stovėjo prie stalo ir griausmingai pastatė ją atgal ant grindų į tą pačią vietą, tačiau motinai su ja trenkti ar dar kažką jai padaryti nenorėjo, tiesiog norėjo, kad ji nustotų rėkti. Vėliau į namus grįžo jo brolis V., kurio jis paprašė parūkyti ir nuėjo parūkyti į balkoną, po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie išsiaiškinę aplinkybes išvežė jį į areštinę. Mėlynės, kurias motina rodė policijos pareigūnams ant jos dešinės rankos jau yra trijų dienų senumo, kurios atsirado jų konflikto metu, jis paėmęs ją už rankos stipriai suspaudė. Šiuo metu jis neturi kur gyventi, neturi pinigų išnuomoti būsto. Savo kaltę jis pripažįsta ir labai gailisi.
Kaltinamasis E. V. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis palaiko anksčiau duotus parodymus ir nori pasakyti, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo broliu V. M. ir mama I. M. Su mama pas juos dažnai vyksta konfliktai. 2022 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.00-18.00 žodinio konflikto su mama I. M. metu jis savo kaire ranka trenkė I. M. i dešinę ranką, dėl jos pastovių jam priekaištų ir dėl to, kad ji visada liečia jo asmeninius daiktus. Dėl įvykio 2022 m. rugsėjo 1 d. jis pasilieka prie parodymų, duotų 2022 m. rugsėjo 2 d. Dėl nusikaltimų padarymo labai gailisi.
Nukentėjusioji I. M. nurodė, jog gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Gyvena kartu su savo dvejais vaikais E. V. ir V. M., (kuris turi (duomenys neskelbtini)), kartu gyvena apie mėnesį laiko, nes nesenai grįžo iš (duomenys neskelbtini). Nuo grįžimo iš (duomenys neskelbtini) dažnai konfliktuoja su sūnumi E., kuris turi (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 18.30 val., būnant namuose pas sūnų E. paprašė duoti cigaretę, o jis nieko nesakęs kambaryje pradėjo rankomis trankyti stalą, nuėjo į virtuvę, o paskui ją atėjo ir E. kuris nieko nesakęs abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, pajautė stiprų fizinį skausmą kaklo srityje, greitai sūnų atstūmė nuo savęs ir nuėjo į kambarį, o vėliau kambaryje dešine ranka sudavė tris smūgius jai į dešinę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Būnant kambaryje atsisėdo ant lovos, kur atėjęs sūnus paėmė į rankas kėdę užsimojo ir ketino trenkti jai, tačiau garsiai surėkė ir sūnus atsitraukė nuo jos. Tuo metu ji nuėjo į bendro naudojimo patalpą koridorių, kur paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, bei iškvietė policiją. Grįžusi į kambarį matė, kad sūnus E. jau guli ant lovos. Atvykus policijai jam nurodė, kad reikia apsirengti ir kad bus sulaikytas. Civilinį ieškinį reikš tyrimo metu. Nori paminėti, kad sūnus E. neturi niekur gyventi, bei šiuo metu niekur nedirba. Taip pat nori paminėti, kad šiuo metu yra su apykoje probacijoje, bei negali niekur pasišalinti iš gyvenamojo buto. Konflikto daugiau niekas nematė, nes sūnus V. tuo metu buvo išvažiavęs ir grįžo prieš atvykstant policijos pareigūnams.
Nukentėjusioji I. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu ji gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame jos vyriausiajam sūnui V. M. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šiame bute ji gyvena su savo sūnumis V. ir E. Jauniausias sūnus E. šiame bute nėra registruotas, butas jam nepriklauso, jis jokių mokesčių nemoka, viską apmoka vyriausiasis sūnus V. Tarp jų su V. konfliktų nebūna, puikiai sutaria, jis turi (duomenys neskelbtini) ir jį reikia prižiūrėti. O su sūnumi E. jie konfliktuoja labai dažnai. Konfliktai vyksta dėl įvairių buitinių dalykų. 2022 m. rugpjūčio 18 d. vakare, maždaug 17.00-18.00 val. sūnus E. grįžo namo, kur jis buvo ji nežino, numetė ant grindų savo rūbus, ji nieko jam nesakiusi juos pakabino ant kėdės, kuri stovi kambaryje prie stalo, po ko jis atėjęs pradėjo jai priekaištauti, kad ji tvarko jo daiktus ir tuo metu savo kaire ranka trenkė jai į dešinę ranką, po ko ji pajuto fizinį skausmą ir surėkė, tada jis nusiramino. Daugiau tą vakarą jie nekonfliktavo, jokių smūgių jis jai daugiau nesudavė. 2022 m. rugsėjo 1 d. ji namuose buvo viena, apie 17.00-18.00 val. (tiksliai neatsimena) į namus grįžo jos sūnus E., ji norėjo parūkyti, bet pas ją baigėsi cigaretės ir ji paprašė sūnaus, kad jai duotu parūkyti, po ko jis trenkė savo kaire ranka per stalą, kažką negražiai atsakė, ką būtent sakė, ji neatsimena. Ji jam pasakė, kad jis negadintų baldų ir išėjo į virtuvę, iš karto po jos į virtuvę atėjo sūnus E. ir savo abejomis rankomis pradėjo ją smaugti, ji iš karto pradėjo šaukti ir jis ją paleido, tačiau ji vis tiek pajuto fizinį skausmą. Paleidęs ją jis nuėjo ir atsisėdo ant lovos, o ji išėjo į bendro naudojimo koridorių ir iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug po 15 min. atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė E.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio specialisto T. T. 2022 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2022 m. rugsėjo 1 d. patruliuojant kartu su specialistu T. K. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra pranešėjos agresyvus sūnus, ją šiandien smaugė, ko pasekoje ji pajuto fizinį skausmą
Policijos registruojamų įvykių registre nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. 19.35 val. gautas pranešėjos skambutis, nurodyta, kad sūnus agresyvus, puola muštis, smaugė pranešėją.
2022 m. rugsėjo 20 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrimi du 2022 m. rugsėjo 1 d. „BodyCam“ 1729 vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, pavadintą „2022_0901_200623_003“ ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas VLN_PR60D840, antroje eilutėje yra užrašas 2022 m. rugsėjo 1 d. 20:06:20. Įrašas yra spalvotas su garsu. Įrašo pradžia 20:06:20 val. Vaizdo įraše matomas daugiaaukštis namas, pareigūnas einantis į minėto namo laiptinę. Užėjus į pirmą aukštą, pareigūnai prieina prie buto durų, įėjus į butą juos pasitinka moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai I. M., kuri paaiškina, kad ji kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad ji gyvena pas vyresnįjį sūnų, kuris yra buto šeimininkas, o jaunesnis sūnus ateina kiekvieną dieną ir tarp jų vyksta konfliktai, tuo metu į kambarį užeina vaikinas, kaip vėliau nustatyta, tai E. V., kuriam I. M. pasako „ant tavęs atėjo pareigūnai“. Po ko I. M. klausia E. V. „kokia tu turi teisę svetimame bute šeimininkauti, nemoki nei už butą nei už ką, sėdi ant savo brolio sprando ir dar mane smaugi ir muši?“ „tu čia esi neprirašytas ir išvis čia esi nepageidaujamas“, tada atsisuka į pareigūnus ir sako, kad dar ir kaimynus „pasiunčia“ į ką E. V. atsako, kad šito nebuvo. Pareigūnas paklausia „šiandien kas atsitiko?“ I. M. atsako, kad „šiandien kas, atėjo iš darbo, aš paprašiau cigaretės, trenkė su kumščiu į stalą ir pradėjo keiktis“, po ko pareigūnas paklausia, koki fizinį veiksmą E. V. atliko I. M., ji atsako, kad norėjo mesti į ją kėdę. Pareigūnas paklausia I. M., kodėl tada ji pranešė, kad ją smaugė, ji atsako, taip ir smaugė. Pareigūnas paklausia, ar šiandien, ji atsako, kad taip. Pareigūnas paklausia, ar yra smurto žymių, į ką I. M. atsako, kad nežino, po ko nusiima megztinį, parodo dešinę ranką ir sako, kad užvakar E. V. jai jas padarė. Pareigūnas pasako, kad jis klausia, kas įvyko šiandien, I. M. atsako, kad sūnus dar norėjo jai trenkti su kėde. Pareigūnas dar kartą paklausia, ką būtent E. V. šiandien padarė, I. M. atsako, kad smaugė, „šokinėjo su kumščiais“. Pareigūnas paklausia, kada viskas įvyko į ką I. M. atsako, kad neseniai. Pareigūnai paprašo I. M. ir E. V. pateikti asmens dokumentus. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.
Atidarius antrą vaizdo įrašą, pavadintą „2022_0901_201623_005“ ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas VLN_PR60D840, antroje eilutėje yra užrašas 2022 m. rugsėjo 1 d. 20:16:21. Įrašas yra spalvotas su garsu. Įrašo pradžia 20:16:21 val. Vaizdo įraše matomas policijos pareigūnas ir E. V., pareigūnas tikrina vaikino blaivumą, po ko, pareigūnas parodo E. V. alkotesterio parodymus, į ką vaikinas atsako „na va, sakiau, kad negėriau“. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus tyrėjos J. P. 2022 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-33568-22 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute įvykusio žodinio konflikto tarp I. M. ir sūnaus E. V., kurio metu sūnus abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti I. M., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad E. V., 2022 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.00-18.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo kaire ranka trenkė I. M. į dešinę ranką taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, juodu kartu gyvena kiek ilgiau nei pusę metų, vienas kitą myli, veda bendrą ūkį, todėl laikytina, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. V. 2022 m. rugpjūčio 18 d. kaltinime nurodytu laiku, būdamas namuose, smurtavo motinos I. M. atžvilgiu – kaire ranka trenkė I. M. į dešinę ranką, o 2022 m. rugsėjo 1 d. kaltinime nurodytu laiku, būdamas namuose, smurtavo motinos atžvilgiu - abejomis rankomis sugriebė I. M. už kaklo ir smaugė. Abiejų epizodų metu naudodamas smurtą savo artimo žmogaus – motinos atžvilgiu sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. V. savo kaltę pripažino ir nurodė, jog tarp jų su mama dažnai kyla žodiniai konfliktai, jis būdamas po darbo pavargęs kaltinime nurodytais atvejais naudojo mamos atžvilgiu smurtą. Tai, jog jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir nukentėjusiosios duoti parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, Policijos registruojamų įvykių registro duomenys bei kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti duomenys.
Taigi, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. V. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – motinai I. M. fizinį skausmą, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis E. V. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, sutinka su baudžiamojo poveikio priemonėmis. Nukentėjusioji apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota ir prieštaravimų nepareiškė.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Skirdamas bausmę E. V., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. V. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 2 dalis), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas šeimos nario atžvilgiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis jauno – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), 1 metų laikotarpiu (duomenys neskelbtini) kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra, nedirbantis.
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamas veikas skiriant prokuroro siūlomas bausmes – laisvės apribojimą, nustatant bausmių dydį, nesiekiantį laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkio. Paskirtos bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas.
E. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam E. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., 19.25 val. iki 2022 m. rugsėjo 2 d., 14.13 val., t. y. viena diena, įskaitytinas į bausmę prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: byloje esantys vaizdo įrašai teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliekami saugoti su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 90 valandų per ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 90 valandų per ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, skiriant subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 90 valandų per ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. skirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 90 valandų per ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., 19.25 val. iki 2022 m. rugsėjo 2 d., 14.13 val., t. y. vieną dieną, įskaityti į bausmę prilyginant 1 parai arešto.
E. V. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: byloje esančius vaizdo įrašus teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti su bylos medžiaga.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.