- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- T-726-716/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17080-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nuteistasis
- A. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas A. K. atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. K.: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2024 m. rugsėjo 29 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 3 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam A. K. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi pastarojo elgesys teigiama linkme nesikeičia, asmuo vartoja alkoholį, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdo probacijos vykdymo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas numato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis (30 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį (30 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.
Iš Vilniaus skyriaus teikimo ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. K. elgesį Vilniaus skyrius kontroliuoja nuo 2022 m. spalio 10 d. A. K. 2022 m. lapkričio 3 d. buvo išaiškinta bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos, atsakomybė už engimą vykdyti probacijos sąlygas ir atsakomybė už administracinių nusižengimų darymą.
Priežiūros laikotarpiu, A. K. 2022 m. lapkričio 29 d. baigė smurtinį elgesį keičiančią programą R.A.K.T.A.S (asmens b. l. 64), tokiu būdu tinkamai įvykdė teismo skirtą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kita vertus, nuteistasis nebevykdo teismo skirto įpareigojimo pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, nes nuo 2023 m. balandžio 20 d. savo noru nutraukė registraciją Užimtumo tarnyboje (asmens b. l .75) ir iki šiol niekur nedirba (asmens b. l. 24). Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos registro duomenimis nustatyta, kad A. K. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. įtariamas tuo, kad 2023 m. kovo 20 d. vairuodamas automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, o pareigūnams jį suradus ir nustačius neblaivumo požymius, pastarasis tikrintis girtumą atsisakė (asmens b. l. 67-69, 74). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad A. K. priežiūros laikotarpiu, t. y. 2023 m. kovo 20 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje (viešojoje vietoje, būdamas neblaivus (tikrintis girtumą atsisakė), keikėsi necenzūriniais žodžiais pareiškėjo atžvilgiu, grasino pareiškėjui susidorojimu), už ką jam buvo paskirta 50 eurų bauda, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (asmens b. l. 72), be kita ko, tą pačią dieną, t. y. 2023 m. kovo 20 d. galimai padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje (galimai vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, įvykdė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos), tačiau sprendimas administracinio nusižengimo byloje dar nėra priimtas (asmens b. l. 72). Tokius savo elgesiu A. K. ne tik pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bet ir padarė administracinį nusižengimą. Atvykęs į Vilniaus skyrių A. K. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2023 m. kovo 20 d. atsisakė pasitikrinti girtumą, nes pareigūnai su juo elgėsi neadekvačiai, įvykio dieną buvo blaivus (asmens b. l. 71).
Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti arešto bausmės klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.
Nustatytos aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neskyrė pakankamai dėmesio savo elgesio kontrolei, nes jau yra nubaustas ir padarė vieną administracinį nusižengimą, kurio nurodė teisme, kad neskųs. A. K. nubaustas už tai, kad viešoje vietoje būdamas neblaivus keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, griebė už striukės ir bandė trenkti į veidą pareiškėjui. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad nuteistasis pažeidė teismo skirtus įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Be to, nuteistasis nors ir teigė, kad pradėjo individualią veiklą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovas patvirtino, kad iki šio sprendimo SODOROS duomenų bazėje žymų apie nuteistojo galimą individualią veiklą nėra. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad nuteistasis pažeidė teismo skirtą pareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.
Kita vertus, teismas atsižvelgia į nuteistojo pastangas vykdyti teismo skirtą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, dėl kurio pažeidimų padaryta nebuvo. Taip pat teismas įvertina ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri pagal OAS‘ys vertinimo metodiką yra vidutinė (60 balų iš 168 galimų) ir nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei, pažįstamiems suaugusiems, tačiau dėl alkoholio vartojimo A. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra linkusi didėti (asmens b. l. 35).
Teisme A. K. nurodė, kad nesutinku su teikimu. Jis nebuvo girtas, neatsisakė pūsti į alkotesterį, tik to nenorėjo. Jis buvo registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau neseniai išėjo iš Užimtumo tarnybos ir vėl atidarė individualią veiklą. Buvo įvykis, kad jis važiavo su automobiliu, norėjau šį pastatyti, netyčia užkliuvo už kito automobilio. Vairuotojas pradėjo ant jo rėkti, įvyko konfliktas, jam grasino. Jis niekur nebėgo. Jam skyrė 50 eurų baudą, kurios jis nesumokėjo, bet dar yra laiko. Ketina baudą sumokėti. Išsiregistravo iš užimtumo tarnybos savo noru ir atidarė savo veiklą. Individualią veiklą atidarė internetu. Pažymos neturi, nes „Sodra“ informavo, kad jis nesumokėjo 170 eurų, dėl to individualios veiklos nerodė. Dabar jis sumokėjo baudą, sistema užstrigo ir visus duomenis rodys kitą savaitę. Jis atsisakė pūsti, nes su juo negerai elgėsi, rėkė ant jo. Jo vairavimo teisės yra atimtos, vairuoti jis negali, bet jam tą kartą reikėjo vairuoti.
Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius pagrįstai kreipėsi į teismą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo nuteistajam, kadangi A. K. pažeidė probacijos sąlygas ir nevykdė teismo skirtų įpareigojimų. Teismas įvertinęs pažeidimų pobūdį ir turinį pripažįsta, kad nuteistojo elgesys nėra pateisinamas, tačiau iš esmės susijęs su vienkartiniu šiurkščiu jo elgesiu ir galimai neteisėtais veiksmais dėl to paties įvykio 2023 m. kovo 20 d. Visi tą kartą įvykdyti galimai neteisėti A. K. veiksmai dar bus įvertinti ateityje, dėl ko šį kartą teismas konstatuoti pilno pažeidimo turinio pagal pasekmes ir atsakomybės rūšį neturi galimybės. Šiuo metu nuteistojo elgesyje sisteminio ir pastovaus neigiamo elgesio požymių teismas neįžvelgia. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti sąmoningai piktybiško nuteistajam skirtų įpareigojimų nevykdymo ar piktybinio įstatymų nepaisymo. Nėra abejonių, kad A. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė nepateisinamus pažeidimus, tačiau jų visuma nėra pakankama tam, kad nuteistasis būtų siunčiamas vykdyti jam skirtos bausmės dalį į pataisos namus.
Kita vertus, dėl padarytų pažeidimų ir nepakankamos savo elgesio kontrolės A. K. privalo susilaukti teisinio įvertinimo ir įstatymo numatytų neigiamų bei jo elgesio korekcijai reikalingų pasekmių. Dėl to teismas mato pagrindą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą tenkinti iš dalies, vien formaliais pagrindais nesiunčiant nuteistojo A. K. į pataisos namus, bet jam dėl padarytų pažeidimų skiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Šiuo atveju vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas pripažįsta, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas, kurio pabaigos laikas dar turi pakankamai ilgą terminą, šiuo atveju nebūtų proporcinga priemonė A. K. atžvilgiu, bet jam kaip siekiančiam individualią veiklą vysti asmeniui skiriant papildomą baudžiamojo poveikio priemonę..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu
nutarė:
teikimą tenkinti iš dalies.
A. K. (A. K.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo šios sprendimo įsiteisėjimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.