Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija su prokuroro prašymu sutinka (t. I, b. l. 207-208).

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys su prašymu sutinka. Pažymi, kad prašomas panaikinti statybos leidimas Nr. 07/84, 2001-06-27 išduotas Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos, nepasirašytas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos, kai tokį reikalavimą nustato statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 4 punktas (t.I, b.l. 231-233).

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas prašymą prašo tenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo prašymą tenkinti. Mano, kad ginčijami aktai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Saugomų teritorijų įstatymui ir poįstatyminiams aktams (t. I, b. l. 210-212).

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė prašo prašymo reikalavimus tenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. K. mano, kad prašymas nepagrįstas, nes ginčijami aktai neprieštarauja įstatymams ir poįstatyminiams aktams, ginčijamas planavimo dokumentas buvo ruošiamas atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) ir vadovaujantis jo sprendiniais (t. I, b. l. 216-222).

Byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas, pasak pareiškėjo, pasireiškia Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma statybine veikla, nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004). Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, o šio nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, viešąjį interesą sieja su tuo, kad esant įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač statybos, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, tai yra, valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Dėl prokuroro ginamų interesų turinio pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies ypač vertingos teritorijos sąvoką, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taip pat ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (2007 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A146–335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2006 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-86/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje. Pareiškėjas prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 209, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenvietėje, Neringoje, detalusis planas ir su juo susijusius administracinius aktus. Pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidų, leidusių statybas saugomoje teritorijoje, todėl reikalavimas šiuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Kadangi matyti, jog Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, laikytina, jog prokuroras privalėjo kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą.

Nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999-12-28 sprendimu Nr. 209 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenvietėje, Neringa“ buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringos m. detalusis planas (t.I, b.l. 33). Detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (t.I, b.l. 20-31). Žemės sklypas (0.0792 ha), esantis (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, pagal 2002-03-04 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis išnuomotas D. A., V.A., S. A., jiems nuosavybės teise priklauso ir žemės sklype esantis pastatas- poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas (0.1464 ha), esantis (duomenys neskelbtini), Neringos sav., Neringos m., (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (t. I, b.l. 16-17). 2000-03-03 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu sklypą nuomoja R. K.. R.K. nuosavybe yra pastatas- gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringos sav., Neringos m. (t.I, b.l. 18,19).

1999 08 16 patvirtintoje planavimo užduotyje (t.I, b.l. 20) pažymėta, kad planavimo tikslas- planuojamoje teritorijoje numatyti galimybę rekonstruoti esamą pastatą, formuojant du atskirus sklypus. 1999-08-16 patvirtintose Sąlygose detaliajam planui rengti nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Sąlygose nurodyti normatyvai ir kiti teisės aktai arba jais pagrįsti specialūs reikalavimai bei galiojančio KNNP kompleksinio generalinio plano reikalavimai (t.I, b.l. 36-37).

Ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniais numatyta rekreacijai skirtą sklypą padalinti, vieną sklypą formuojant rekreacijai ((duomenys neskelbtini)), kitą- namų valdai ((duomenys neskelbtini)). Dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), numatyta rekonstruoti, o kitą pastato dalį- demontuoti, formuojant sklypą namų valdai. Detaliojo palno aiškinamajame rašte (t.I, b.l. 23) nurodoma, kad R.K. sklypo šiaurinė dalis perkeliama ir sklypas formuojamas didinant naudojamą plotą miesto bendrojo naudojimo teritorijos sąskaita.

Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Šis įstatymas ginčijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje.

Saugomų teritorijų įstatymo, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą juose (1993 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. 63-1188 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu), 25 straipsnio 6 dalis numatė, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius projektus).

Skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, nes Saugomų teritorijų įstatymo, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuoja veiklą jose (įstatymo Nr.l – 301 redakcija, galiojusi iki 2000 07 19) 25 straipsnio 6 dalis nustato, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus).

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, įsigaliojusį 1991 m. gegužės 1 d. Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, buvo inter alia nutarta įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): „<...> Kuršių nerijos nacionalinį parką – 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos)“ (1 punkto 2 papunktis) bei „įpareigoti <...> Vyriausybę iki 1991 m. lapkričio 1 d. patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus“ (2 punkto 1 papunktis). Paminėtu teisės aktu įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas bei apibrėžtas konkretus šio parko plotas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuriuo patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą)(toliau – KNNP planavimo schema (generalinis planas). Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas turėjo priedą „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ (toliau – Pagrindiniai teiginiai), kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudėtinė minėto teisės akto dalis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, pagal kurį nebeliko nuostatos, kad Schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 m.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre – registro Nr.:100002000006 (t. 1, b.l. 33). Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad planavimo schemą parengęs Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas du jos originalius egzempliorius (tekstinę ir grafinę dalis) perdavė tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, vienas egzempliorius liko šiame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. perdavė Neringos miesto merui vieną originalų planavimo schemos egzempliorių. Akivaizdu, kad Neringos savivaldybės tarybai buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl jų buvo būtina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimo (kartu su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negali būti priimami neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negali prieštarauti Schemos nuostatoms. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis rėžimas, yra visuotinai žinomas faktas.

1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė 1992 m. kovo 31 d. Lietuva, prisijungusi prie Konvencijos, tapo Konvencijos nare ir kartu įsipareigojo globoti kultūros ir gamtos paveldą, gavo teisę siūlyti įtraukti šalies teritorijoje esančius objektus į Pasaulio paveldą. Šios Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė – Konvencijos narė pripažįsta, kad jos teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra, visų pirma, tos valstybės pareiga. Konvencijos 5 straipsnyje suformuoti uždaviniai paveldui globoti, išsaugoti, paruošti veiksmingas priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir gamtos paveldui, imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui.

2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė. Lietuvos valstybė Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis rėžimas. Taigi šiai vietovei galioja visos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse numatytos apsaugos priemonės.

KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Taigi minėtame punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą. Pagrindinių teiginių 4.1 punkte numatyta, jog planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius.

Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 6 punktą, nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: 1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); 2) apsauginę; 3) rekreacinę; 4) gyvenamąją; 5) ūkinę.

Iš KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinio brėžinio (t.II, b.l. 79) matyti, jog nagrinėjama teritorija priskirta gyvenamajai funkcinei zonai. Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje teritorija, kurioje yra pastatas (duomenys neskelbtini), patenka į esamą gyvenamųjų namų teritoriją, o teritorijos dalis, kuri užstatyta pastatu (duomenys neskelbtini)- į gyvenvietei priskirtų teritorijų tvarkymui žaliuosius plotus. Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje ginčo teritorija užima dalį VI zonos ir dalį VII zonos. Buvusių „Artojo“ poilsio namų užimama teritorija schemoje pažymėta kaip mišrios paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos, o teritorija, kurios sąskaita detaliajame plane į šiaurę išplečiamas formuojamas sklypas namų valdai, plane pažymėta kaip peizažinės paskirties erdvės pamario ir marių panoramoms apžvelgti, kurias draudžiama apstatyti bei intensyviai želdinti. Dalis teritorijos, suplanuotos detaliuoju planu, priskiriama griežto apsaugos režimo zonai, o joje esantis pastatas- III kategorijos pastatams, kuris rekonstruotinas, kuriant naujas architektūros vertybes. KNNP tekstiniuose sprendiniuose V,VI,VII,VIII (t.I, b.l. 138,139) numatytas apstatymo ir jo aplinkos tvarkymas, kurio tikslas- pašalinti susiklosčiusius saugomos erdvės apstatymo pažeidimus ir pagerinti tvarkymą, atsižvelgiant į apsaugos režimo pobūdį. KNNP kompleksiniame generaliniame plane nurodoma, kad būtina parengti apstatymo masyvų (V,VI,VIII) detaliuosius kompleksinius regeneracijos projektus, juose patikslinti posesijų ribas, numatyti pastatų restauracijos, rekonstrukcijos ir atstatymo planą bei infrastruktūros rekonstrukcijos ir apsaugos planą, parengti marių pakrantės (VII) sutvarkymo projektą, respektuojant prarastus jos ryšius su posesijomis, be nurodytų projektų pastatų rekonstrukcijos, plėtimo ar posesijų ribų pertvarkymo nevykdyti, sukurti juridinį mechanizmą, leidžiantį ateityje įgyvendinti palaipsnišką poilsio namų, įsikūrusių buvusiuose žvejų namuose, gyvenamosios paskirties atstatymą, derinant jį su poilsiautojų aptarnavimo paskirtimi. Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamente nurodyta, kad susiformavusį apstatymą buvusių senųjų žvejų posesijų zonoje tenkinti draudžiama, neleidžiama plėsti esamų pastatų bei statyti naujų gyvenamųjų ir kitokių pastatų, leidžiama atstatyti nunykusius, kuriuos numato atstatyti kultūros objektų regeneracijos projektai. KNNP kompelsinio generalinio plano dalyje, reglamentuojančioje griežto apsaugos režimo zoną (t.I, b.l. 141), nurodoma, kad zonoje draudžiama vykdyti naujas statybas, rekonstruoti pastatus ir posesijų ribas, kol nėra parengtas apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinis projektas.

Išanalizavus KNNP kompleksinio generalinio plano architektūrinę planinę dalį bei susipažinus su KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniu brėžiniu matyti, jog ginčijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklypo namų valdai suformavimą perkeliant šiaurinę ribą miesto bendro naudojimo teritorijos sąskaita, naujo gyvenamojo namo statybą išlaikant 15 m. atstumą nuo AB (duomenys neskelbtini) poilsio namų pastato- akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, draudžiantiems vykdyti naujas statybas, rekonstruoti pastatus ir posesijų ribas, kol nėra parengtas apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinis projektas, vykdyti apstatymo ir jo aplinkos tvarkymą, neparengus apstatymo masyvų detalių kompleksinių regeneracijos projektų, juose patikslinant posesijų ribas, numatant pastatų restauracijos, rekonstrukcijos ir atstatymo planą bei infrastruktūros rekonstrukcijos ir apsaugos planą, parengiant marių pakrantės sutvarkymo projektą, respektuojant prarastus ryšius su posesijomis. Taip pat pažeidžiamas Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamentas, kuriuo draudžiamas susiformavusio buvusių senųjų žvejų posesijų zonoje apstatymo tankinimas bei neleidžiama naujų gyvenamųjų ir kitokių pastatų statyba.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu – iki 2004 m. birželio 20 d.) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, ir ja remiantis parengtais bei nustatytąja tvarka patvirtintais gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinierinių komunikacijų ir kitus projektus. Nuostatų 6.6. punktas numato, kad nacionaliniame parke urbanizacijos plėtra vykdoma pagal KNNP planavimo schemą, statinių formos ir tūriai ribojami pagal kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose, o Nuostatų 11 nustatyta, jog gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į KNNP planavimo schemą ir prieštarauti jos sprendiniams.

Pripažįstami nepagrįstais atsakovių trečiųjų suinteresuotųjų asmenų bei jų atstovų argumentai, kad detalųjį planą suderino visos institucijos, todėl jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimai padarytus pažeidimus detaliojo planavimo procese ir dėl šios priežasties jiems negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų. Nekvestionuotina, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą. Detaliojo plano rengimo sąlygose numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio) plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1369 bei kitų teisės aktų nuostatos ir reikalavimai. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad planavimo rengėjui, planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms bei detalųjį planą derinusioms institucijoms ir jų pareigūnams buvo žinoma, kokie planuojamai teritorijai taikomi teisės aktų reikalavimai, tačiau šių reikalavimų institucijos ir pareigūnai nesilaikė. Tiek atsakovėms, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiau sprendime nurodytam teisiniam reguliavimui. Visiems suinteresuotiems asmenims buvo galimybė susipažinti su detaliojo plano projektu vykdant viešojo aptarimo procedūras ir pareikšti savo pastabas dėl teritorijų planavimo sprendinių, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl manytina, kad sąmoningai buvo ignoruojami teisės aktų reikalavimai. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad detalusis planas neatitiko ir šiuo metu neatitinka to teisinio režimo, kuris yra numatytas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 209 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenvietėje, Neringa“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringos savivaldybėje, Neringoje, detalusis planas yra neteisėtas ir naikintinas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Konstatavus, kad Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 209 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenvietėje, Neringa“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringos savivaldybėje, Neringoje, detalusis planas yra neteisėtas ir naikintinas, atsiranda teisinis pagrindas naikintini ir minėto sprendimo pagrindu priimtus administracinius aktus.

Ginčo 2001 06 27 statybos leidimo išdavimo metu galiojusio 2000 01 26 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 49 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ dalinio pakeitimo ir papildymo 4 dalyje nurodyta, kad leidimus tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti ir griauti statinius jų teritorijose išduoda KVAD teritorinis padalinys kartu su inspekcijos tarnyba šia tvarka: KVAD teritorinis padalinys, suderinęs projektą ir gavęs statytojo prašymą, išrašo leidimą, jį pasirašo ir tvirtina antspaudu: statytojas šį leidimą pateikia inspekcijos tarnybai, kuri jį įregistruoja, pasirašo, tvirtina antspaudu ir įteikia statytojui.