Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1535-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-19
Bylos Nr.
2A-1535-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
Atsakovas
B. Č.
Ieškovas
R. T.
Advokatai
Rytis Šimkus
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1535-109/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis
Procesinio sprendimo kategorija 43.2; 121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant atsakovei B. Č., jos atstovui advokatui Ryčiui Šimkui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-6978-773/2009 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei B. Č. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. T. 2008 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 18 000 Lt skolos, 2 475 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 8 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d., 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas: 307,13 Lt žyminį mokestį ir 590 Lt už procesinių dokumentų parengimą (b. l. 3-5). Ieškovas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 8 d. tarp ieškovo R. T. ir atsakovo A. Č. buvo sudarytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys. Viena sutartimi pirkėjui (ieškovui), atstovaujamam V. R., buvo parduotas 2,3500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Šis žemės sklypas remiantis sutarties IV dalies 1 p. buvo parduotas už 75 000 Lt, pinigai pardavėjo (atsakovo) gauti prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Antrąja tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovui, atstovaujamam V. R., buvo parduotas 1,5000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis sutarties IV dalies 1p., žemės sklypas parduotas už 25 000 Lt, pinigai pardavėjo (atsakovo) gauti prieš pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad vykstant deryboms dėl aukščiau minėtų žemės sklypų pirkimo, atsakovui A. Č. buvo pervesta 18 000 Lt avansas, tai įrodo 2005 m. lapkričio 28 d. pavedimas. Ieškovas pažymėjo, kad 2005 m. lapkričio 29 d. jo išduotame įgaliojime V. R. nurodyta įgaliotinio nuožiūra pervesti 100 000 Lt į A. Č. vardu atidarytą sąskaitą už perkamus žemės sklypus iš R. T. vardu atidarytos sąskaitos. Ieškovas pabrėžė, kad jo atstovas pagal įgaliojimą V. R. pervedė 100 000 Lt už perkamus žemės sklypus, tai įrodo 2005 m. gruodžio 8 d. pavedimas, o atsakovas, žinodamas apie avanso sumokėjimą, tai nutylėjo, taip be pagrindo ieškovo sąskaita įgydamas 18 000 Lt, kuriuos privalo grąžinti ieškovui. Ieškovas taip pat pabrėžė, kad 2008 m. birželio 9 d. atsakovui buvo siųstas prašymas grąžinti R. T. permokėtą sumą – 18 000 Lt, kaip be pagrindo įgytas pinigines lėšas, tačiau jokio atsakymo į tą raštą nebuvo gauta.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovo R. T. naudai iš atsakovo A. Č. 18 000 Lt skolos, 2 475 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 8 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d., 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 20475 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 897,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 9,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje pakeitė atsakovą, vietoje mirusio A. Č. atsakove įtraukė atsakovo teisių perėmėją B. Č.

Šalies argumentai

Atsakovė B. Č. 2009 m. vasario 18 d. pateikė prieštaravimus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. preliminaraus sprendimo, kuriais su ieškiniu nesutiko, prašė teismo preliminarų sprendimą panaikinti (b. l. 57-58).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu (b. l. 92-95) panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. preliminarų sprendimą, ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. T. atsakovei B. Č. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 48,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimu taip pat panaikino ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatė, kad tikroji pirkimo-pardavimo sutarties šalių R. T. ir A. Č. valia buvo žemės sklypų pirkimas-pardavimas už bendrą 120 000 Lt kainą (b. l. 84, 64, 88, 19, 17). Nors pagal A. Č. ir ieškovo R. T. įgaliotinio V. R. 2008 m. gruodžio 8 d. sudarytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis bendra žemės sklypų pardavimo kaina yra 100 000 Lt (b. l. 6-16), tačiau teismas šias sutartis, kaip rašytinius įrodymus, vertino visų pirma vadovaujantis laisvu įrodymų vertinimo principu, todėl sprendė, kad sutarties kaina buvo 120 000 Lt, tai patvirtino ir pačios atsakovės B. Č. nuoseklūs paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad tiek ieškovui R. T. atvykus pas juos į namus, tiek vėliau pas notarą buvo susitarta žemės sklypus paduoti už bendrą 120 000 Lt kainą, tačiau kadangi prieš sudarant notarines sutartis 20 000 Lt buvo sumokėti, todėl į šias sutartis buvo įtraukta tik likusi 100 000 Lt suma. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovės B. Č. paaiškinimus, kad tokią mažesnę kainą į notarines sutartis pasiūlė įrašyti R. T. įgaliotas asmuo V. R., tačiau apie bendros kainos sumažinimą nebuvo tartasi (b. l. 89). Tai, kad sutarties šalys R. T. ir A. Č. buvo susitarę dėl žemės sklypų bendros 120 000 Lt kainos nuosekliai patvirtina ir liudytojo L. P. parodymai teismo posėdžio metu, kad šalys sutarė kainą 120 000 Lt, o apie mažesnės kainos susitarimą jis negirdėjo (b. l. 90). Teismas šiuos liudytojo parodymus vertino atsižvelgęs į tai, kad šis asmuo dalyvavo tiek pačiame pradiniame sutarties šalių susitarimo dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo etape, tiek vėliau pasirašant notarines pirkimo-pardavimo sutartis, todėl gerai žinojo apie pirkimo-padavimo sutarties sudarymo ir parduodamų žemės sklypų kainos aplinkybes. Atsižvelgiant į visų šių įrodymų visetą, teismas sprendė, kad sutarties šalys R. T. ir A. Č. buvo susitarę dėl žemės sklypų bendros 120 000 Lt kainos, ši pirkimo-pardavimo kaina niekada nebuvo pakeista, todėl ieškovas R. T. reikalaujamą 18 000 Lt sumą A. Č. pervedė vykdant tarp šalių sudarytą sandorį, iš kurio atsirado tokia prievolė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nėra CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytos pagrindinės sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto nuostatas, t. y. konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimo. Teismo vidinį įsitikinimą dėl šių teismo išvadų teisingumo sutvirtino ir tos aplinkybės, kad ieškovas R. T. pretenzijas A. Č. per advokatą pareiškė tik 2008 m. birželio 9 d. (b. l. 20), o ieškinį atsakovui A. Č. pareiškė tik 2008 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus beveik trims metams nuo pinigų pervedimo 2005 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, ir savo 2008 m. rugsėjo 9 d. ieškinyje, paduotame dokumentinio proceso tvarka, visiškai nutylėjo apie aplinkybes ir rašytinius įrodymus, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria A. Č. įsipareigojo parduoti du žemės sklypus už bendrą 120 000 Lt sumą (b. l. 84). Tokius ieškovo R. T. veiksmus teismas vertino kaip nesąžiningus, kuriais yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. T. (b. l. 99-102) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-26 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai apsiribojo ginčo nagrinėjimu nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinio instituto ribose (CK 6.237 - 6.242 straipsniai). Apeliantas mano, kad ieškinyje aiškiai išdėstytos šalių ginčo aplinkybės ir šių aplinkybių pagrindu suformuluotas aiškus reikalavimas atsakovui - grąžinti 18 000 Lt. Tai, kad reikalaujama grąžinti nurodytą pinigų sumą kaip nepagrįstai atsakovo gautą turtą, reiškia ieškovo nuomonę dėl teisinio ginčo santykio kvalifikavimo. Teisinis ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Dėl to nagrinėjamu atveju teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas, kadangi neatitinka nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinų sąlygų. Iš ieškinio pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių nustatęs, kad šalių ginčas kilo iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, teismas turėjo spręsti šį ginčą pagal nurodytus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Kita vertus, teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutarties šalys buvo susitarę dėl žemės sklypų bendros 120 000 Lt kainos, kuri nebuvo pakeista, todėl laikytina, kad 18 000 pinigų suma buvo pervesta pagal žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas teigia, kad sutarties šalių sutarta žemės sklypų 120 000 Lt kaina nebuvo pakeista, tačiau savo teiginio nepagrindė įrodymais. Teismas remiasi pačios atsakovės B. Č. paaiškinimais, taip pat liudytojo L. P. parodymais teismo posėdžio metu, tačiau atsakovės paaiškinimai vertintini kritiškai dėl jos suinteresuotumo bylos baigtimi. Liudytojo L. P. parodymai teismo posėdžio metu, kad šalys susitarė dėl žemės sklypų bendros 120 000 Lt kainos, o apie mažesnės kainos susitarimą jis negirdėjo (b. l. 90), nei patvirtina, nei paneigia atsakovės teiginių, todėl byloje nėra reikšmingi. Kitų įrodymų atsakovė teismui nepateikė, t. y. teismas priimdamas galutinį sprendimą rėmėsi ne įrodymais, o įrodymais nepagrįstomis prielaidomis. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nepagrįstai atmetė ieškovo R. T. prašymą apklausti V. R., kuris išduoto įgaliojimo pagrindu pasirašė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose nurodyta 100 000 Lt kaina, pervedė A. Č. šias pinigines lėšas. Byloje nebuvo apklausta notarė, kuri patvirtino žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos V. R. teisėms ir pareigoms, kadangi reikalavimas gali būti nukreiptas į įgaliotinį, kuris galimai netinkamai atliko savo pareigas, bei notarės teisėms ir pareigoms dėl notaro civilinės atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė B. Č. nesutinka su ieškovo pareikštu apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 108). Nurodo, kad apeliantas viso proceso metu nei karto neprašė apklausti kokių nors liudytojų, neatsivedė jų ir į teismo posėdį, neprašė įtraukti į bylą jokių asmenų, buvo visiškai pasyvus proceso dalyvis. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra išdėstyti išsamūs, objektyvūs ir bylos medžiaga pagrįsti motyvai, kurių pagrindu ir priimtas teismo sprendimas. Faktas, kad R. T. į teismą dėl neva pažeistų teisių kreipėsi praėjus trejiems metams po sandorio, ieškinyje visiškai nutylėjo apie rašytinius įrodymus, t. y., kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė pirkimo pardavimo sutartis, aiškiai parodo, kuri šios bylos šalis yra teisi ir kuri siekia nepagrįsto praturtėjimo kitos šalies sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nurodytų ribų (CPK 320 straipsnis).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis, o apelianto apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir štai dėl ko:

ieškovas ieškiniu, paduotu dokumentinio proceso tvarka, reikalavimus pareiškė tik atsakovui A. Č.

Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį (CPK 430 straipsnio 4 dalis).

Šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) reikalauja užtikrinti lygias galimybes proceso šalims įgyvendinti savo teises procese. Atsakovas gali gintis nuo ieškinio tiek pareikšdamas prieštaravimus (CPK 42 straipsnio 1dalis), tiek reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnis).

Prieštaravimai skiriasi nuo priešieškinio, nes prieštaravimu siekiama paneigti teisę į ieškinio patenkinimą, o priešieškiniu atsakovas reiškia ieškovui savarankišką reikalavimą, kurį priešpastato ieškovo reikalavimui. Kurį teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą pasirinkti, sprendžia atsakovas, bet kaip buvo paminėta, dokumentiniame procese atsakovas neturi tokios pasirinkimo teisės, nes priešieškinį šiame procese reikšti draudžiama (CPK 430 straipsnio 4 dalis ). Todėl tais atvejais, kai įstatymo leidėjas suvaržo šalies procesines gynybos priemones, teismas turi užtikrinti, kad teisių apsauga būtų pasiekta leistinomis priemonėmis. Konkrečios bylos atveju tai reiškia, kad teismas turi išnagrinėti visus atsakovo prieštaravimus- tiek procesinius., tiek materialinio pobūdžio.

CPK 430 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo pareiga dokumentinio proceso antrajame etape išnagrinėti bylą ir galutiniu sprendimu ginčą išspręsti visiškai. Toks sprendimas priimamas tada, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti pareikštų visų reikalavimų pagrįstumą (CPK 260 straipsnis). Teismas negali atsisakyti svarstyti prieštaravimų tuo pagrindu, kad ieškinį neigiantys faktai sudarytų kito ieškinio, kurį atsakovas gali pareikšti kaip savarankišką, faktinį pagrindą (sandorio panaikinimo dėl suklydimo ir pan.). Toks atsakovo procesinių teisių aiškinimas susiaurintų jo teisę į gynybą ir pažeistų šalių lygiateisiškumą bei dispozityvumą civiliniame procese.

Atsakovo teisių perėmėja B. Č. teigia, kad ieškovas sumokėjo atsakovui už du nupirktus žemės sklypus 120 000 Lt, t.y. tokią pinigų sumą, už kurią atsakovas sutiko parduoti šiuos žemės sklypus, todėl prieš parduodant žemės sklypus, ieškovas pats savo ranka surašė preliminarią sutartį, avansu sumokėjo 20 000 Lt įmoką ir įgaliojimu įpareigojo V. R. pervesti likusią nesumokėtą 100 000 Lt sumą iki sutarties pasirašymo notarinėje kontoroje, kas ir buvo padaryta, todėl atsakovas nėra skolingas ieškovui ir sumokėto avanso negalima laikyti nepagrįstu praturtėjimu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas šių atsakovo teisių perėmėjos B. Č. argumentų nepaneigė. Pažymėtina, kad civilinių santykių dalyviai, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo, fiksuoja per derybas pasiektus susitarimus ir pasirašo įvairius ikisutartinius dokumentus. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal preliminariosios sutarties sampratą šalys sutartyje turi susitarti dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų, taip pat turi nustatyti terminą, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, šis susitarimas įforminamas rašytine forma. Pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis. Nors šalių sudaryta sutartis (b.l. 84) neatitinka visų sąlygų, būdingų preliminariai sutarčiai (nenurodytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis notarinėje kontoroje), tačiau kitos sutarties sąlygos yra išpildytos, (nurodyta parduodamo turto kaina, įmokėto avanso suma) ir tolimesni šalių veiksmai – pagrindinės sutarties sudarymas patvirtina, jog tai yra šalių ikisutartinis dokumentas. Pažymėtina, kad ieškovas pats ją įvardija preliminaria sutartimi ir šio susitarimo įstatymo nustatyta tvarka ieškovas neginčijo, todėl, kolegijos nuomone, šis susitarimas yra vienas iš įrodymų sprendžiant šalių ginčą.

Kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškovas prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 18000 Lt sumokėtą avansą, nuslėpė nuo teismo, jog prieš žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutarties patvirtinimą notarinėje kontoroje buvo sudaręs preliminarią žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutartį, kuria šalys susitarė dėl galutinės parduodamo daikto kainos - 120 000 Lt sumos (b.l. 84). Atkreiptinas dėmesys, kad šis susitarimas buvo naudingas tik ieškovui, nes nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovas įsipareigojo ne tik grąžinti gautą 20 000 Lt avansą, bet dar ir sumokėti 50 000 Lt baudą.

Dėl to nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, preliminari sutartis nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir neturi būti tiriamos aplinkybės, susijusios su šios sutarties sudarymu bei, atsakovo nuomone, ieškovo tariamos išgalvotos skolos atsiradimu pagal 2005-11-28 mokėjimo pavedimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikė teismui 2005-11-25 36 notarų biure išduoto įgaliojimo V. R., kuriuo suteikė jam teisę savo nuožiūra bei aptartomis sąlygomis jo vardu nupirkti žemės sklypus (b.l. 113). Teismo posėdyje ieškovas pats patvirtino, kad atsakovas sutiko parduoti žemės sklypus tik už 120 000 Lt ir jis su šia kaina sutiko, jo valia, išreikšta preliminarioje sutartyje, dėl kainos dydžio, nesikeitė, kodėl notariškai patvirtintoje nekilnojamojo turto sutartyje nurodyta mažesnė nei 120 000 Lt kaina, jis nežino, tačiau patvirtino, kad įgaliotinis pervesdamas iš jo sąskaitos atsakovui už parduodamus sklypus prieš sutarties pasirašymą notarinėje kontoroje 100 000 Lt žinojo, kad ieškovas yra sumokėjęs 2005-11-28 atsakovui dar ir 20 000 Lt avansą. (b.l. 84, 88,89). Todėl labiau tikėtina, kad bendra sklypų pardavimo kaina 100 000 Lt notariškai patvirtintose sutartyse buvo nurodyta ieškovo įgaliotiniui, siekiant išvengti dalies mokesčių sumokėjimo sudarant sandorius. Sutartyse pažymėta, kad šalys pilnai atsiskaičiusios ir viena kitai pretenzijų neturi.

Ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo 18 000 Lt avansą, savo įgaliotiniui jokių pretenzijų nereiškia, todėl nėra pagrindo pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Draudimas panaudoti liudytojo L.P. parodymus netaikomas, nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Iš ieškovo ir jo įgaliotinio chronologine tvarka atliktų veiksmų- 2005-11-25, 2005-11-29 išduotų įgaliojimų V. R., 2005-11-28 ieškovo pervesto avanso atsakovui, 2005-12-08 įgaliotinio pervestų 100 000 Lt atsakovui, sudarytų preliminarios sutarties ir pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių, liudytojo L. P. parodymų, pačio ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje bei atsakovo procesinių teisių perėmėjos B. Č. paaiškinimų visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas todėl teismas pagrįstai panaikino preliminarų teismo sprendimą ir galutiniu sprendimu ieškinį atmetė, o apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas atmestinas. (CK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329, 330 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai 6.237 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina atsakovei 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei advokato dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo R. T. priteisti atsakovei B. Č. 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai: Aušra BaubienėRaimondas Buzelis