- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-15
- Bylos Nr.
- e2YT-5807-633/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00996-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Pareiškėjas
- J. U.
- Suinteresuotas asmuo
- A. U., V. Š.
- Advokatai
- Sandra Stankevičienė
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant pareiškėjo J. U. atstovei advokato padėjėjai Sandrai Stankevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. U. ir V. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos M. U. (toliau ir – palikėjos) mirties (duomenys neskelbtini) jis faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, kurį mirties dieną sudarė 1,1300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bei asmeninio naudojimo daiktai. Šio fakto nustatymas turės pareiškėjui juridinę reikšmę, kadangi jis siekiantis gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išviešinti (įregistruoti) palikimo priėmimą ir jį (palikimą) sudarantį turtą visiškai įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Notarui atitinkamą pareiškimą dėl palikimo priėmimo per įstatymo tuo metu buvusį nustatytą tam 6 mėn. laikotarpį per savo neapdairumą ir dėl teisinių žinių neturėjimo jis nepadavė, to nepadarė ir niekas kitas iš palikėjos vaikų (suinteresuoti asmenys), paveldėjimo byla pas notarą nepradėta.
2. Teismo posėdyje pareiškėjas J. U. per atstovę papildomai paaiškino, kad jis gyveno skyriumi nuo motinos, jo ir suinteresuotų asmenų tėvas taip pat jau yra miręs (2019 m. birželio 19 d.) ir iki savo mirties dienos jų motinos ir savo sutuoktinės palikimo priėmęs nebuvo, to po palikėjos mirties nepadarė ir suinteresuoti asmenys, likusieji palikėjos vaikai ir pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą, testamento dėl savo turto likimo palikėja nebuvo sudariusi. Motinai pasenus, tačiau dar gyvai esant, jis su motinos pritarimu ėmė naudoti minėtą žemę pagal paskirtį savo reikmėms – sėti, sodinti daržoves ir kt., tai darė ir kurį laiką po palikėjos mirties, vėliau žemės nebedirbo, tačiau ir toliau ja rūpinosi, vis atvykdavo ją apžiūrėti, kelis kartus per metus savo lėšomis pasamdydavo gretimo ūkio ūkininką nupjauti žolę, tokiu būdu savo rūpesčiu ir lėšomis palaikydamas žemės sklypą deramos būklės. Su šia žeme jis elgėsi ir elgiasi kaip su savo turtu, visada norėjo ir dabar siekia, kad jos nuosavybė atitektų jo šeimai. Po motinos mirties jis perėmęs valdyti ir naudoti dar tinkamus tam motinos namų apyvokos, buities, ūkio ir asmeninio naudojimo daiktus.
Atsiliepimas
3. Bylos teisme nagrinėjime nedalyvavę suinteresuoti asmenys A. U. ir V. Š. bendrame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo, savo brolio, reikalavimu visiškai sutinkantys, patvirtinantys jo pareiškime nurodytas faktines jų motinos palikimo atsiradimo ir jo priėmimo pareiškėjo asmenyje aplinkybes, pareiškimą prašantys patenkinti.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo nurodytas pareiškime ir papildomai per atstovę paaiškintas teismo posėdyje bei suinteresuotų asmenų visiškai pripažįstamas M. U. palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje visiškai patvirtino ir nesusiję su pareiškėju giminyste liudytojai V. K. bei J. L..
5. M. U. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės yra patvirtintos ir tokiais rašytiniais įrodymais : Gyventojų registro duomenimis apie pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų giminystę su palikėja, palikėjos ir ją pergyvenusio sutuoktinio santuokos bei mirties aktų įrašų kopijomis, Nekilnojamo turto bei testamentų registrų išrašais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Pagal bylos duomenis M. U. palikimo priėmimas faktinio valdymo perėmimu šiuo atveju įvyko iškart po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo, suinteresuotų asmenų (rašytiniai) paaiškinimai, liudytojų parodymai), tuo metu įstatymu nustatytas palikimui priimti 6 mėn. terminas praleistas nebuvo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. Jau minėto CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo yra nustatyta, kad įpėdinis, šiuo atveju pareiškėjas, laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise) arba su pareiškimu priimti palikimą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje papildomai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius ir pan., priėmęs kokią tai palikimo dalį ar daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
8. Iš aukščiau aprašytų neprieštaringų, vieni kitus papildančių ir patvirtinančių, logiškų ir įtikinamų faktinių duomenų visumos (punktai 1-5) byloje nustatęs, jog pareiškėjas J. U. atliko aukščiau aprašytus ir įstatymu numatytus kaip juridiškai reikšmingus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 185 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys), teismas sprendžia, jog jis savo velionės motinos M. U. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėjas negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (CPK 444, 445 ir 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą visiškai patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. U., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. U., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.