- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- 1-87-876/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00089-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Romaldas Petras Damušis
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui Romaldui Petrui Damušiui, nukentėjusiajam V. B.,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV(12) klasės moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini); teistas: 1) 2012-03-16 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 9 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat uždraudžiant lankytis Griškabūdžio kultūros centre ir jo prieigose, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2013 m. kovo 5 d., apie 17.30 val., Jablonskio g. 1, Griškabūdyje, Šakių rajone, viešoje vietoje, prie Griškabūdžio kultūros centro esančioje aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį- pastabą apie jo šukuoseną, tyčia sudavė ne mažiaus kaip šešis smūgius rankomis V. B. į galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje-pakaušyje, nosies nugarėlėje-akių apatiniuose vokuose-vokų vidiniuose kampuose-skruostuose, dešinės alkūnės sąnaryje, žaste, dešinio viršutinio kandžio defektą, gilų odos nubrozdinimą nosyje, nosies kaulų lūžimą, tuo padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. B. paaiškino, kad tai nebuvo chuliganiškas elgesys, tai buvo tik asmeninis reikalas. Buvo senesnių problemų, tad laukė kol užsikabins. Žmonių tai tikrai neįžeidė, buvo tik trys liudytojai, buvo vakaras jie netriukšmavo. Nukentėjusysis anksčiau buvo negražiais žodžiais jo mamą išvadinęs, todėl kilo konfliktas. Sutinka dėl sužalojimų ir suduotų smūgių. Jis tyrėjui buvo sakęs apie mamą, bet šis neįrašė. Sakė, kad jam nepatinka nukentėjęs. Muštynės buvo viešoje vietoje, tai suprantu, kad pažeidžia viešąją tvarką. Anksčiau buvo teistas už muštynes, dar viena byla yra teisme už muštynes. Įvykio metu nesijautė labai apsvaigęs. Dėl žalos atlyginimo susitarė, apmokėjo turtinę žalą, o dėl neturtinės susitarė. Ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino. Alkoholį vartoja retai, išgeria kartą per savaitę. Jis buvo baustas dėl neblaivumo būdamas nepilnamečiu. Aikštelė atokiau yra nuo kultūros namų ir nuo gyvenamųjų namų, įvykio metu kitų asmenų ten nebuvo tik jo sugėrovai, jie netriukšmavo. Dabar labai gailisi, kad tai padarė, daugiau taip nebus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjęs V. B. nurodė, kad jie gėrė alų ir jis kaltinamajam pasakė, kad šis įdomiai apsikirpęs, tada gavo smūgį. Jis nežino, kokiu tikslu sudavė jam. Anksčiau buvę konfliktų, bet jau viską buvo užmiršę. Jie susitaikė, ir mano, kad daugiau taip nebus. Jie prieš tai gerai sutarė, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jis neatsimena, kad negražiai kalbėjo apie jo mama. Jis kai kalbėjo apie jo šukuoseną, gaidžiu kaltinamojo nepavadino. Neatsimena, kad jo mamą negražiai vadino. Tuo metu, kai jį sužalojo, niekas nematė, tik tie asmenys, kurie kartu buvo.
Liudytojas R. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslios dienos neatsimena, jis išėjo su draugu į miestelį, nusipirko alaus ir nuėjo į aikštelę. Ten buvo B. su draugais, paskui ėjo iki parduotuvės dar pirko alaus. Eidami sutiko B. ir nuėjo į aikštelę, kur jie pradėjo peštis. B. kažką pasakė apie V. šukuoseną. Pačio smūgio nematė, tik pamatė, kai B. jau buvo parkritęs ant žemės. V. dar jį apsižergė ir davė per veidą delnu. B. bėgo kraujas. Gavo kelis smūgius, bet nebuvo sudaužytas. Mano, kad už tokius žodžius nusipelnė B. kelių tų smūgių. Į aikštelę visi eina, ji nėra labai atoki. Parduotuvė arti tos aikštelės. Ten yra gyvatvorė, ir kai atsisėdi ten niekas nemato.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. nurodė, kad jis buvo miestelyje. Buvo išgėrę ir susimušė. Jis nematė, kas įvyko, jie kalbėjosi. Paskui, kai atsisuko, pamatė kad B. gulėjo. Suprato, kad gavo į nosį nuo B. už įžeidimą, nes gaidžiu pavadino. Gal vieną smūgį sudavė B., kai buvo B. pargriuvęs. Jis nematė nė vieno smūgio, kai sudavė. Aikštelė už kultūros namų, gyvenamųjų pastatų yra arti. Incidento metu, ar buvo triukšmas, ar ne negali pasakyti, nes neatsimena. Negali pasakyti, ar buvo pašalinių asmenų, ar ne. Įžeidimas buvo pasakyta, kad „ gaidiška šukuosena“.
Specialisto išvadoje Nr. G95/13(10) nurodoma, kad pil. V. B. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje – pakaušyje, nosies nugarėlėje – akių apatiniuose vokuose – vokų vidiniuose kampuose – skruostuose, dešinės alkūnės sąnaryje, žąste, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio defektas, gilus odos nubrozdinimas nosyje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, pvz. ranka, koja ir pan., galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu laiku. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu metu, būdu. Sužalojimai padaryti mažiausia šešių smūgių pasekoje. Sužalojimas dešinės alkūnės sąnaryje galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant, tiek griūnant, atsitrenkiant į kokį tai kietą pagrindą ar pan. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
V. B. traukiamas atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą. Kaip nurodoma kaltinime V. B. įžūliu elgesiu, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus V. B. atliko dienos metu prie Griškabūdžio kultūros centro esančioje aikštelėje. Ši aikštelė atvira, nėra aptverta tvoromis ir patekimas į ją nėra apribotas ar apsunkintas, čia laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Nekyla abejonių, jog šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nes iš bylos duomenų matyti, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, kurie matė kaltinamojo veiksmus. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog V. B. kitų asmenų akivaizdoje sudavė mažiausiai šešis smūgius nukentėjusiajam. V. B. pateikti kaltinimai dėl to, kad jis įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles tyčia sudavė mažiausiai šešis smūgius ranka V. B..
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – dienos metu prie kultūros centro esančioje aikštelėje, kur buvo ir kitų asmenų, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina išvada, kad V. B. veiką tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).
Kaltinime nurodoma, kad V. B. įvykio metu pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, nes būdamas prie kultūros centro aikštelėje panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – pastabą apie jo šukuoseną, sumušė nukentėjusįjį ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padaryti veiksmai buvo įžūlūs, jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis, dominavo chuliganiškos paskatos: panaudotas smurtas pasinaudojus menkaverte dingstimi – dėl išsakytos pastabos apie kaltinamojo šukuoseną. Kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, jog nukentėjusysis anksčiau buvo įžeidžiai kalbėjęs apie jo mamą, dėl ko jis ieškojo galimybės nukentėjusiajam atkeršyti, tačiau teismas laiko, jog tokie kaltinamojo argumentai patvirtina, jog jis veikė vedinas chuliganiškų paskatų, tai yra pats ieškojo galimybės panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį ir nors jis teigia, kad tai darė iš keršto už mamos įžeidimą, tačiau teismas laiko, kad V. B. neteisėti veiksmai kilo ne dėl asmeninio keršto, tačiau siekiant save priešpastatyti prieš kitus bei pažeminti asmenį, kuris pasakė pastabą dėl jo šukuosenos. V. B. elgesys – smūgių sudavimas, vertintinas kaip visiškai neproporcingas tuo metu buvusiai situacijai, nes šešių smūgių sudavimas negali būti pateisinamas tuo, kad nukentėjusysis pasakė pastabą apie jo šukuoseną. Teismas, vertindamas V. B. veiksmus, vadovavosi liudytojų parodymais ir nustatė, jog V. B. neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko be pakankamos tam priežasties, tokiu savo iššaukiančiu elgesiu siekė save priešpastatyti ten buvusiam jaunimui, demonstravo niekinantį požiūrį į aplinkinius ir ypač į nukentėjusįjį. Teismas laiko, kad teismo posėdžio metu nustatyta priežastis – pasakyta pastaba apie šukuoseną, dėl kurios įvyko konfliktas, vertina kaip mažareikšme priežastimi tokiam sužalojimui padaryti. Kaltinamojo teiginys, kad jis nukentėjusįjį sužalojo dėl to, jog nukentėjusysis buvo įžeidęs jo motiną, atmestinas, nes šią versiją kaltinamasis pateikė tik teismo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose kaltinamasis nenurodė šios įvykusio konflikto priežasties, todėl teismas laiko, jog ši kaltinamojo pateikta versija neatitinka objektyvių duomenų.
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas, BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 5 metų. V. B. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, šis įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. nusikaltimą įvykdė praėjus trumpam laiko tarpui po ankstesnės bausmės atlikimo, kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už tokio pat pobūdžio pažeidimus. Šie duomenys parodo kaltinamojo abejingą požiūrį į visuomenės ir moralės normas, nepagarbą aplinkiniams, jo susiformavusį supratimą apie elgesio normas.
Kaltinamojo veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė visas aplinkybes, teismo posėdžio metu jis taip pat pripažino savo neteisėtus veiksmus, kas leidžia pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. Be to, V. B. atlygino civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos patirta turtinę žalą, bei pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. B., kas taip pat pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. V. B. patvirtino, jog įvykio metu jis vartojo alkoholį, kas turėjo įtakos jo veiksmams.
V. B. mokosi, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, nusikalstamą veiką padarė praėjus trumpam laikui po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, teistumui neišnykus. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, į V. B. daromus pažeidimus, kas charakterizuoja jo neigiamos asmenybės bruožus, kaltinamajam V. B. pagal BK 284 str. skirtina laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimo bausmė, nes tai vienintelė už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu bei taikant BK 65 str. nuostatas. Nustatant šių bausmių dydį, atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, padarytų veikų motyvus ir tikslus. Būtina atsižvelgti į tai, kad V. B. smurtą naudojo norėdamas pasirodyti prieš savo draugus, nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, sistemingai daro pažeidimus, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, todėl jam skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, jog paskirtos bausmės dydis ir galimos pasekmės turės įtakos kaltinamojo supratimui ir pasaulėžiūrai, todėl jis daugiau nusikaltimų nedarys. Daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 str. V. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtini įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė. Kadangi kaltinamasis yra anksčiau teistas, bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui. BK 75 str. 2 d. nurodomo, jog asmeniui atidėjus bausmės vykdymą, teismas paskiria numatytus įpareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų V. B., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti tęsti mokslus, arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 50 valandų per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 1700 Lt turtinę žalą ir 3300 Lt neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas dėl žalos atlyginimo, taigi teismas laiko, jog dėl žalos buvo susitarta, jų susitarimas tvirtintinas, o procesas dėl V. B. civilinio ieškinio nutrauktinas.
Dėl BK 38 str. taikymo
BK 38 str. nurodoma, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl šio žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas susitarimas kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kuriame nurodoma, kad kaltinamasis susitarė dėl žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiuoju. Tačiau teismas laiko, jog taikyti BK 38 str. nėra pagrindo, nes teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau buvo nurodyta teismas mano, jog tik pritaikius baudžiamojo poveikio priemones galima tikėtis, jog kaltinamasis pasitaisys. Kaltinamasis teisiamas antrą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė netrukus po bausmės atlikimo, daro administracinius teisės pažeidimu, taigi nėra pagrindo manyti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės užkirs kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, todėl BK 38 str. taikyti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str., bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti V. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant V. B. bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, jeigu tai nesusiję su mokslu, ar darbu; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Patvirtinti 2013 m. birželio 5 d. sudarytą V. B. ir V. B. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo V. B. įsipareigojo iki 2013 m. gruodžio 1 d. sumokėti V. B. 3000 Lt (trijų tūkstančių Lt) sumą, skirtą V. B. patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Nuorašas tikras.