- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-601-623/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00690-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Neringa Švedienė, Marijonas Greičius (pran.)
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- L. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. B. 2913 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o jo nesant – piniginėms lėšoms.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo D. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas 2913 Lt sumai. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovas galimai turi polinkį elgtis nesąžiningai, o reikalavimo suma yra didelė. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, yra tikimybė, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 22-24) atsakovas D. B. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-09-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodo, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principu, 2913 Lt nėra didelė suma, todėl teismo prezumpcija yra neteisinga ir nepagrįsta. Atsakovas yra studentas, todėl piniginių lėšų areštas atsilieps jo galimybėms mokytis ir būti mobiliam. Be to, teismas, konstatuodamas, kad atsakovas galimai turi polinkį elgtis nesąžiningai, įvertino ir pasisakė dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
Tarp ieškovės ir atsakovo reikalavimo atsiradimo dienai nebuvo teisinių santykių, todėl laiko, kad ieškinys yra paduotas jo atžvilgiu nepagrįstai, jis šioje byloje yra netinkamas atsakovas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 33-35) ieškovė L. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas teigia, jog yra studentas, gyvenantis iš stipendijos, todėl mano, kad jam ieškinio suma yra didelė. Tai, kad šalis sieja sutartiniai santykiai patvirtina ir paties D. B. pasirašyta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo D. B. 2913 Lt jai padarytos žalos, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2009-01-28 su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ji už 900 Lt pardavė, o atsakovas nupirko automobilį BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pinigai buvo sumokėti 2009-01-03, t.y. dar prieš pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, ieškovė leido atsakovui automobiliu naudotis iki sutarties sudarymo. 2009-02-15 automobilis BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į autoįvykį, apie kurį ieškovei buvo pranešta 2009-03-05 ir paprašyta pateikti pasiaiškinimą. Automobilis iš įvykio vietos buvo nuvežtas į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelę. Paaiškinimą paėmę pareigūnai ieškovei nurodė, kad automobilį bus galima atsiimti, kai bus baigtas tyrimas dėl administracinio teisės pažeidimo. 2010-06-18 antstolių kontora pateikė ieškovei pranešimą apie UAB „Sauda“ atžvilgiu susidariusią 3884 Lt skolą už automobilio stovėjimą. Ieškovė nurodė, kad nedelsdama kreipėsi į policijos komisariatą ir jai 2010-07-12 buvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Už automobilio saugojimą ieškovė UAB „Sauda“ sumokėjo 2913 Lt, todėl prašė juos priteisti iš atsakovo. Ieškovė taip pat paaiškino, kad šį automobilį ji utilizavo ir gavo 335 Lt.
Apeliantas D. B. skundžia teismo taikytų byloje laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą, nurodydamas, kad ieškinio suma nėra didelė. Be to, atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog ieškinys yra nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Šioje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2913 Lt žalos atlyginimui. Todėl kolegija konstatuoja, kad ši reikalavimo suma, atsižvelgiant į atsakovo jauną amžių yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, o tai iš esmės padidina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo riziką. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepridėjo įrodymų, leidžiančių vertinti galimo teismo sprendimo įvykdymo riziką kitaip, nei tai padarė pirmos instancijos teismas, skundžiamos nutarties priėmimo momentu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas yra išspręstas neįsiteisėjusiu 2011 m. kovo 29 d. Širvintų rajono apylinkės teismo galutiniu sprendimu.
Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo momentu tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, o apelianto skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti arba pakeisti (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto D. B. 5 Lt 70 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.