Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. RV-22-6757 taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė 18 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. sausio 10 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-6757 taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip didelė. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus. Stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo pastangos minėtą riziką valdyti. Nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir daro akivaizdžią pažangą šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje. Nuteistasis savo kriminogeninius veiksnius įvardina - spontanišką elgesį, netinkamus draugus. Kaip apsauginį veiksnį nurodo teigiamą požiūrį į darbinę veiklą, socialinių ryšių palaikymą su buvusiais uošviais. Nuteistasis šiuo metu neužsiima darbine veikla, tačiau demonstruoja teigiamą nuostatą į darbą (rekomendacijų laikotarpyje buvo įdarbintas siuvyklos padalinyje apie 1 mėn.). Neatsisako administracijos pasiūlyto mokamo darbo, kuris atitiktų jo sveikatos galimybes. Finansų skyriaus duomenimis nuteistasis jokių finansinių įsipareigojimų neturi kuriuos reikėtų įvykdyti. Šiuo metu stebimas nepriekaištingas nuteistojo elgesys. Nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvioje veikoje. Mokosi 7-oje klasėje. Nuteistasis sistemingai dalyvauja AA grupiniuose užsiėmimuose. Stebimos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad G. S. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis mokosi, demonstruoja teigiamą nuostatą į darbą, neatsisako darbo, kuris atitiktų jo sveikatos galimybes, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, užsiėmimuose, dalyvauja AA grupiniuose užsiėmimuose, pastaruoju metu nepažeidinėja įstaigos tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, finansinių įsipareigojimų neturi, vykdo Komisijos rekomendacijas, stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, kas bendrąja prasme teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismas šioms aplinkybėms išskirtinio prioriteto nesuteikia ir konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis ir jo elgesys nėra niekuo išskirtinis, ar leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Priešingai, teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo G. S. nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip didelė. Tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip didelė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik, sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant prokuroro skundo argumentams, daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys jau yra toks pozityvus, kad lygtinis paleidimas būtų efektyvus, nėra pagrindo, nes nuteistojo 2024 m. birželio 20 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnių jos įvertinimų (2022 m. liepos 4 d., 2024 m. sausio 3 d.) išliko nepakitusi - didelė, neatitinka žemo rizikos vertinimo kriterijaus ir nors stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita tam tikrose srityse, tačiau gausu dinaminių kriminogeninių veiksnių, tuo tarpu apsauginių veiksnių nenustatyta. Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistojo elgesyje vyrauja itin daug – net 32 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; pasižymi maža motyvacija darbui; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas dažnas / sistemingas alkoholio vartojimas; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos procese ne tik, kad gali, bet dar ir privalo būti koreguojami. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad nuteistasis G. S. nuo 2022 m. gegužės 25 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Įstaigoje gauta pažyma apie galimybę apsigyventi Carito Laikinuosiuose namuose, nuteistasis planuoja nuomotis būstą. Teismas pažymi, kad nuteistasis iki nuteisimo neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, o išėjus iš įkalinimo įstaigos planuoja apsigyventi laikiname būste. Atsižvelgiant į turimą informaciją, tikėtina, kad nuteistajam gali kilti sunkumų susijusių su gyvenamosios vietos pastovumu bei apsunkinti integraciją į visuomenę. Gyvendamas laisvėje specialybės įgijęs nebuvo, šiuo metu mokosi 7-oje klasėje, darbo patirtis – trumpalaikė. Šią laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 15 metų, tačiau iš jų darbine veikla, užsiėmė tik apie 2 ar 3 metus, kas rodo nepakankamą asmens motyvaciją įsitraukti į darbinę veiklą įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis darbo neatsisako, tačiau nurodo, kad darbinė veikla turi atitikti jo dabartines sveikatos galimybes. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistojo vardu negauti jokie vykdomieji patvarkymai, tačiau nuteistasis nedirba, neturi finansinio stabilumo, kas gali įtakoti asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei paskatinti finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Iki patenkant į įkalinimo įstaigą buvo benamis, bedarbis, iš ko pragyveno interviu metu duomenų nuteistasis nepateikia. Su artimaisiais (broliu, seserimi, buvusia žmona, dukra, sūnumi) nebendrauja, ryšiai nutrūkę, šiek tiek bendrauja telefonu su draugais ir buvusiais uošviais. Bausmės atlikimo metu eilę kartų (72 kartus) pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, baustas drausmine tvarka (66 kartus), paskutinį kartą 2023 m. kovo 23d., tuo tarpu skatintas tik 3 kartus (paskutinį kartą 2018 m. birželio 12d.). Nuteistasis yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Šiuo metu nuteistasis G. S. atlieka bausmę už 3 nusikalstamas veikas (nužudymas (2veikos) ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistojo nusikaltimų istorijoje yra faktų apie tai, kad anksčiau yra įvykdęs tokias nusikalstamas veikas kaip vagystė, plėšimas, chuliganizmas, išžaginimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamos veikos istorijoje yra faktų, kad jis buvo pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės atskleidžia, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų net būdamas struktūruotoje, griežtos priežiūros aplinkoje, o tai rodo nuteisto nenorą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme, ir tai nesudaro pagrindo tikėtis, kad nuteistasis laikysis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Nuteistojo byloje yra oficialių domenų, kad nusikalstamas veikas atliko kartu su bendrininkais. Pastarosios nusikalstamos veikos yra sunkesnės už buvusias, tačiau tai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų labai sunkių, kurie sukėlė negrįžtamas pasekmes (2 žmonių mirtį) bei vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą. Visus tris nusikaltimus atliko apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui. Visi padaryti nusikaltimai baigti, smurtiniai. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad nuteistasis nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir save vertina kaip teigiamą asmenį, nepavojingą kitiems visuomenės nariams. Neįvardina savo neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Nuteistajam būdingas menkas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai, silpnas pasipriešinimas konfliktinių situacijų poveikiui, sudėtinga perimti visuomenės pripažintas socialines vertybes ir tai siejasi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Pažymėtina, kad nuteistojo mąstymas abstraktus, paviršutiniškas. Supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių, ir teigiamų, ir neigiamų, supranta, kad impulsyvūs bei agresyvūs veiksmai turi ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes jam pačiam ir kitiems, bet vis tiek kartoja tas pačias klaidas iš kurių nepasimoko. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ne kartą buvo agresyvus bei naudojo smurtą ir kitų nuteistųjų atžvilgiu, todėl buvo įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą, o nuo 2024 m. kovo 13d. nuteistasis išbrauktas iš linkusių užpulti įskaitos. Nuteistasis nurodo suprantantis jog turi problemų, tačiau dažniausiai dėl jų yra linkęs kaltinti kitus, bei aplinkybes. Stebima, jog problemoms spęsti dažniausiai pasirenka fizinę jėgą, elgiasi destruktyviai. Remiantis įstaigos psichologės pateikta informacija nuteistais lankė savianalizės diskusijų grupę „daug diskutuoja, reiškia daug savo nuomonės, pripažįsta priklausomybės problemą, aiškiai suvokia jos pasekmes, bet kitų problemų susijusių su nusikaltimais nenori pripažinti“. Nuteistasis geba keltis sau realius tikslus (turėti darbą, įsigyti būstą), tačiau įgyvendinimui reikalingo plano neturi ir nežino koks būtų pirmasis žingsnis tikslo link. Apibendrinant galima teigti, jog nuteistasis yra linkęs pasitikėti tik savimi ir savo tiesioginiu patyrimu. Kitus vertina, pagal save, taip pat galima teigti, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję netinkami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, savitvardos praradimas, agresyvus/ kontroliuojantis elgesys bei savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo G. S. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai ir 29 dienos, kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Šiuo atveju įvertinus, kad nėra nustatyta BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, spręstina, kad neatliktos bausmės dalis dar turi tiesioginės įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiui, tai yra, atlikdamas jam paskirtą bausmę jis dar turi dėti maksimalias pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad tai būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis G. S. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokuroro Tomo Stalionio skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. RV-22-6757 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam G. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.