- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- 1-2075-1131/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34497-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- V. L., M. B.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė, Anna Grinevič
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus, bausmę atlikęs;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹, 66 straipsniais, 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo metu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, o vėliau – bausmės vykdymo metu – nuolat dirbti; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); gydytis priklausomybę nuo alkoholio; dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, turto konfiskavimas – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 550 Eur konfiskavimas, automobilio konfiskavimas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutine subendrinta bausme – 2 metų laisvės atėmimu, bausmę atlikęs;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹, 66 straipsniais galutine bausme – 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda (sumokėti iki 2020 m. vasario 28 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 3.00 val., daugiabučio namo bute, (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui tarp tame bute buvusių asmenų, t. y. M. B. apkaltinus G. K. jo piniginės vagyste, M. B. jam ranka sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas G. K. fizinį skausmą. M. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
V. L. 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 3.00 val., daugiabučio namo bute, (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui tarp tame bute buvusių asmenų, t. y. M. B. apkaltinus G. K. jo piniginės vagyste ir M. B. jam ranka sudavus ne mažiau trijų smūgių į galvą, G. K. išėjus iš buto į koridorių, jį pasivijo V. L., kuris jam galva sudavė į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. K. nosies kaulų lūžį su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kuris yra vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. V. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis M. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo bei nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad G. K. paprašė, kad jis paskolintų 20 eurų, tada jis atėjo su draugu ir atnešė degtinės. Išgėrė degtinės, kiek gėrė, neatsimena, ir prapuolė piniginė su 120 eurų. Kadangi G. K. sėdėjo šalia, jis sudavė jam kelis smūgius gal į galvą ar krūtinę, buvo išgėręs, nepamena, kadangi manė, jog jis paėmė piniginę. G. K. sudavė smūgius pats gulėdamas lovoje ir G. K. iš galo. Paaiškino, kad G. K. draugo nepažįsta. Jis atėjo su draugu, nes sakė, kad turi vieno kambario butą ir negali išgerti, nes bute yra vaikas ir žmona. Nurodė, kad pas jį bute buvo G. K. su draugu. Daugiau žmonių pas jį nebuvo. Galvoja, kad tuo metu trys asmenys buvo jo bute. Neatsimena visų aplinkybių. Papildomai paaiškino, kad pusę žalos Sodrai atlygino, t. y. 420 eurų. Paaiškino, kad nemano, jog nuo jo smūgių G. K. buvo nedarbingume. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l, 165) ir pažymėjo, kad šie yra teisingi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo M. B. 2020 m. gegužės 20 d. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2020 m. gegužės 20 d. apklausos metu jis savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. nakties metu, apie 02.00 val., jo bute šventė G. K. gimtadienį, visi – jis, G. K., R. F., V. L. vartojo alkoholį, sėdėjo prie stalo ant lovos. Jis ant stalo buvo pasidėjęs piniginę ir pastebėjo, kad piniginė dingo. Visur ieškojęs ir neradęs piniginės, pradėjo klausti kartu buvusių, ar niekas neėmė. Visi neigė ėmę piniginę. Neradęs ieškomos piniginės, pradėjo kaltinti G. K. piniginės vagyste. Pasakė G. K., kad yra vagis, po to G. K. nieko nesakęs trenkė jam iš alkūnės į petį, jis nugriuvo ant lovos, kartu su savimi nusitempdamas G. K. ir sudavė ranka kelis smūgius G. K. į galvą. Tada G. K. išėjo iš buto, jis bute liko vienas. Girdėjo, kad kažkas vyksta už durų, tačiau iš buto neišėjo. Po kiek laiko kažkas pabeldė į buto duris, jis atidarė duris ir gavo metaliniu daiktu smūgį į kaktą. Sudarė sutartį su Sodra dėl žalos atlyginimo dalimis, pusę sumos sumokėjo iš karto, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti per 3 mėnesius (1 t., b. l, 165).
Apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis V. L. parodė, kad su kaltinimu visiškai sutinka, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Paaiškino, kad tą dieną susitiko su R. F. Sėdėjo miškelyje ir gėrė alų. Po to atėjo nukentėjusysis G. K., kuris kažkiek pasėdėjo, o po to nuėjo į dvyliktą aukštą. G. K. norėjo pasiskolinti pinigų. Pasiskolino ir M. B. paprašė nuvažiuoti į naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę ir atvežti jam dar degtinės. Jis jau buvo girtas. Kiek atsimena, jie visi trys nuvažiavo ir nupirko butelį degtinės, po to nuėjo į M. B. butą gerti. Kai M. B. pasakė, kad dingo piniginė, prasidėjo konfliktas. M. B. iš karto pradėjo kaltinti G. K.. Jis su M. B. susimušė. Kai jis su R. F. išėjo pro duris ir stovėjo bendro naudojimo koridoriuje, išėjo G. K., kuris pradėjo klausinėti, kodėl jie neužstojo ir negynė jo. Tada G. K. priėjo prie jo labai arti ir jis išsigando, kad jis gali užpulti, kadangi jo nepažįsta, bet G. K. jo nepuolė. Jis (kaltinamasis) galva sudavė jam smūgį, dėl kurio labai gailisi. Tuo metu jis buvo išgėręs. Kai atvažiavo pareigūnai, M. B. buvo išvis užsidaręs, apie 15-20 minučių beldėsi, kad jis atidarytų duris. Pripažįsta, kad nuo jo suduoto smūgio nukentėjusiajam lūžo nosis.
Kadangi kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamieji, prokurorė ir gynėjai sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 22.00 val., nuėjo švęsti kaimyno M. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), gimtadienio. Kartu gimtadienį šventė M. B. draugai – R. F. ir dar vienas nepažįstamas vyras (kaip paaiškėjo vėliau ? V. L.), visi vartojo alkoholį. 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 03.00 val., kai visi jau buvo girti, tarp jo ir M. B. kilo konfliktas – M. B. pradėjo kaltinti jį, kad pavogė piniginę su pinigais. Jis jokios piniginės nevogė. Kambaryje M. B. stovėjo jam už nugaros ir sudavė 3 smūgius jam į plaukuotą galvos sritį. Po kiekvieno suduoto smūgio jis jautė skausmą. Besigindamas nuo M. B. jis abiem rankom pastūmė nuo savęs M. B., M. B. neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant kambaryje prie radiatoriaus stovėjusių stiklainių. Jis išėjo iš buto į bendro naudojimo koridorių ir norėjo užeiti į savo butą, kai jį pasivijo M. B. ir V. L., kuris sudavė galva vieną smūgį jam į nosį. Jam skaudėjo, nuo smūgio jis nugriuvo, tada V. L. koja smūgiavo jam į dešinę galvos pusę, o tuo pačiu priėjęs M. B. ranka sudavė dar vieną smūgį jam į galvą. Kai buvo mušamas jautė fizinį skausmą, kas vyko toliau, neatsimena. Atsimena, kad atvykus policijos pareigūnams buvo pristatytas į RVU ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas nosies lūžis. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė V. L., bute rado piniginę, kurios vagyste buvo kaltintas. R. F. jo nemušė, negali pasakyti kur R. F. buvo muštynių metu. Civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 23, 27).
Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad yra G. K. sugyventinė. 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 19.30 val., sugyventinis išėjo iš namų nusipirkti alaus, apie 22.00 val. susiskambinus, pasakė, kad tuoj sugrįš namo, tačiau negrįžo, po 23.00 val. sugyventinio telefonas buvo išjungtas. Nuėjo miegoti ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsibudo dėl didelio triukšmo bendro naudojimo koridoriuje. Išėjusi į koridorių, pamatė už spintos pasislėpusį R. F., kuris tyliai jos paprašė nesakyti, kad jis čia. Nuėjusi prie (duomenys neskelbtini) buto pamatė nepažįstamą vyrą, kurį atpažinti galėtų (kaip vėliau paaiškėjo ? V. L.). Nuėjusi iki bendro naudojimo tualetų ir vėliau iš jo išėjusi, koridoriuje pamatė kruvinu veidu kaimyną M. B., kuris buvo be viršutinių rūbų. Nuėjusi iki savo buto durų pamatė ten stovintį savo sugyventinį. R. F. ir V. L. pradėjo rėkti jos sugyventiniui: „Čia tu, čia tu“ ir tuo pat metu V. L. žengė staigų žingsnį prie sugyventinio, sudavė iš galvos sugyventiniui į nosies sritį ir sugyventiniui iš nosies staiga pradėjo bėgti kraujas. Ji atsistojo tarp jų, kad nekiltų didesnių muštynių, pradėjo tempti sugyventinį į butą. R. F. nieko nedarė, tik stovėjo šalia. Visiems pasakė, kad tuoj atvažiuos policija, tada M. B. jai pasakė: „Jeigu ką, aš čia ne prie ko“. Namuose laikė uždarytas duris iki kol atvažiavo policija. Dėl to, kad neleido išeiti, sugyventinis buvo labai suirzęs. Sugyventinis papasakojo, kad visi buvo (duomenys neskelbtini) bute – sugyventinis, R. F., M. B. ir V. L., sugyventinis buvo apkaltintas piniginės vagyste ir M. B. pradėjo smaugti sugyventinį bei porą kartų trenkė sugyventiniui į veido sritį, tada sugyventinis M. B. atstūmė ir M. B. nukrito, tada sugyventinis išėjo iš buto, o toliau vyko tai ką jau papasakojo (t. 1, b. l. 44).
Liudytojas R. F. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. vakare kartu su V. L. ir G. K. atėjo į svečius pas M. B., kur bute visi vartojo alkoholį. M. B. pradėjo sakyti, kad dingo piniginė, į ką jam atsakė, kad piniginės tikrai niekas neėmė, gali visur apieškoti. Tačiau M. B. atsistojo, pasakė: „Aš žinau kas paėmė“ ir pirštu parodė į G. K.. Tada M. B. paguldė G. K. ant lovos ir paėmęs į rankas peilį, prirėmė G. K. prie kaklo, sakė atiduoti pinigus. Visi sakė M. B., kad „nedurniuotų“ ir padėtų peilį, tada M. B. peilį padėjo ant stalo ir vieną kartą trenkė kumščiu G. K. į galvą. Toliau bute prasidėjo aiškinimasis, kuris vėliau persikėlė į bendro naudojimo koridorių kur, pamatęs merginą (A. V.), pasislėpė už spintos, kad nepamatytų, jog ir jis (liudytojas) čia yra. Kas vyko toliau nematė, tik girdėjo, kad vyko grumtynės. Papildomai parodė, kad bute vykusio konflikto metu, M. B. rankos kumščiu iš karto trenkė G. K. į nosį, pasipylė kraujas. Po smūgio G. K. atsigulė nugara ant lovos, tada gulinčiam ir rankomis veidą prisidengusiam G. K. M. B. rankomis sudavė bent 3 ar 4 kartus per veidą. G. K. kažkaip sugebėjo atsikelti ir išeiti į bendrojo naudojimo koridorių, visi likę taip pat išėjo į koridorių. V. L., būdamas bute, G. K. nemušė (t. 1, b. l. 49, 51).
Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad gyvena tame pačiame aukšte kur įvyko muštynės. Nakties metu pabudo nuo didelio triukšmo laiptinėje, atpažino kaimynės A. V. balsą, kuri liepė G. K. eiti namo. Nusprendė iškviesti policijos pareigūnus ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Į laiptinę išėjusi nebuvo, bijojo, girdėjo vyrų balsus ir susistumdymą. Po policijos pareigūnų iškvietimo apie tai SMS žinute informavo A. V., kuri atrašė, jog gerai padarė, nes muša jos vyrą G. K. (t. 1, b. l. 55).
Liudytoja M. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad gyvena tame pačiame aukšte kur įvyko muštynės. Išgirdusi triukšmą, išėjo į laiptinę, kur pamatė 4 vyrus – kaimynus G. K., M. B., R. F. ir nepažįstamą vyrą (kaip vėliau paaiškėjo V. L.). Matė, kaip G. K. kruvinu veidu bėgo link kitų trijų vyrų. Nematė, ar G. K. pribėgęs kam nors trenkė. Matė, kad M. B. taip pat buvo kruvinu veidu. Nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu (t. 1, b. l. 58).
Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34497 matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 4).
Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad G. K. 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 22.00 val. nuėjo adresu: (duomenys neskelbtini), švęsti kaimyno M. B. gimtadienį. Kartu šventė R. F. ir kitas, kurio nepažįsta. Vartojo alkoholinius gėrimus. Kilo konfliktas dėl pavogtos piniginės. M. B. kaltino pavogus piniginę, tada konflikto metu M. B. sudavė kumščiais 3 smūgius į plaukuotą galvos sritį. Jautė skausmą po kiekvieno suduoto smūgio. Pastūmė M. B. ir išėjo į bendro naudojimo koridorių, bet jį pavijo M. B. ir kitas asmuo, kurio nepažįsta. Jis sudavė jam vieną smūgį galva į nosį. Nuo šio smūgio jis nukrito, ir minėtas vyras sudavė koja į galvos dešinę pusę. Tuo pačiu metu priėjo M. B. ir sudavė dar vieną smūgį ranka į galvos sritį, kas vyko toliau neatsimena (t. 1, b. l. 11).
Iš (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo patrulio V. K. 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) aukšte mušasi du narkomanai. Atvykus į vietą, juos pasitiko A. V., kuri paaiškino, jog jos vyrą sumušė. Užėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo vyrą, kuris gulėjo ant lovos, jo veidas ir rankos buvo kruvinos, sunkiai bendravo, galimai buvo neblaivus. Aiškinantis aplinkybes sužinojo, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) vyko išgertuvės, kilo konfliktas, kuris peraugo į muštines. A. V. nurodė asmenį (V. L.), kuris sumušė jos vyrą. Sulaikomas V. L. priešinosi bei išreiškė didžiulę nepagarba namo gyventojams, kurie matė įvykį. Po kurio laiko, pasibeldus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), duris atidarė M. B., kurio veidas buvo kruvinas, matėsi kirstinės žaizdos, bute matėsi kraujo žymės. M. B. aplinkybių paaiškinti negalėjo, nurodė, kad pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 35).
Iš (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiosios patrulės B. T. 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal gautą iškvietimą atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) aukšte į pareigūnus kreipėsi pranešėja M. P., kuri paaiškino, kad pamačiusi (duomenys neskelbtini) aukšte muštynes iškvietė policiją. Nurodė, kad vienas iš muštynių dalyvių nuėjo į butą (duomenys neskelbtini) ir užsirakino, kitas – V. L., stovi koridoriuje. Kartu su V1911 pagalba aiškinantis aplinkybes, priėjo A. V., kuri paaiškino, kad muštynių metu sumušė jos vyrą G. K.. Taip pat paaiškino, kad naktį pabudusi nuo triukšmo, pastebėjo, jog vyksta muštynės, kurių metu G. K. sumušė V. L.. V1911 pareigūnas nuėjo į butą (duomenys neskelbtini), kur lovoje gulėjo muštynių metu nukentėjęs G. K.. Bandant patekti į butą (duomenys neskelbtini), po kelių beldimo kartų, duris atidarė M. B., ant kurio kaktos matėsi sužalojimai. M. B. paaiškino, kad jo bute G. K., R. F. ir V. L. vartojo alkoholį ir įvyko žodinis konfliktas, kurio metu įvyko muštynės, tačiau pretenzijų šiuo metu niekam neturi. G. K. dėl veido traumos GMP 0853 buvo išvežtas į RVUL. M. B. dėl sužalojimų GMP 0883 išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. V. L. paaiškino, kad nieko nemušė. V. L. sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą panaudojus spec. priemones – antrankius (t. 1, b. l. 36).
Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra bendro naudojimo koridorius name, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17). Daiktų ar objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nenustatyta. Pridėtos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 18-20).
Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietos apžiūra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikta nebuvo, nes šiame bute gyvenančio nuomininko M. B. bute nebuvo, M. B. nurodė, kad yra ligoninėje, o buto savininkė šiuo metu atvykti į butą neturi galimybės (t. 1, b. l. 37).
Iš 2019 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. K. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Paprastai vienas sužalojimas yra padaromas vienu daiktu ar įrankiu. Sužalojimo vietoje neužsifiksavo pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuvimui ant lygaus paviršiaus. Įprastinėmis sąlygomis patiriant tokio pobūdžio sužalojimą yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 41-42).
Iš 2019 m. rugpjūčio 21 d. medicinos G. K. dokumentų išrašo/siuntimo, DVD+R Nr. 1211 iš VšĮ RVUL apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) eksperto J. M. P. išvada, kad G. K. nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas nemažiau kaip vienu smūgiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir būdingas smūgio sudavimui (t. 1, b. l. 62).
Iš alkoholio matuoklio 2019 m. rugpjūčio 13 d. kvito matyti, kad V. L. 04.01 val. nustatytas 1,48 promilių girtumo laipsnis (b. l. 101).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, V. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, M. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, V. L. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis M. B., apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 20 d. ir pažymėjo, kad šie yra teisingi, nes teisiamojo posėdžio metu ne visas aplinkybes gali tiksliai prisiminti. Be to, paaiškino, kad G. K. paprašė, kad jis paskolintų 20 eurų, tada jis atėjo su draugu ir atnešė degtinės. Išgėrė degtinės, kiek gėrė, neatsimena, ir prapuolė piniginė su 120 eurų. Kadangi G. K. sėdėjo šalia, jis sudavė jam kelis smūgius gal į galvą ar krūtinę, buvo išgėręs, nepamena, kadangi manė, jog jis paėmė piniginę. Sudavė smūgius G. K. iš galo.
Kaltinamajam M. B. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis G. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną šventė gimtadienį. Kartu gimtadienį šventė M. B. draugai – R. F. ir V. L.), visi vartojo alkoholį. Kai visi jau buvo girti, tarp nukentėjusiojo ir M. B. kilo konfliktas – M. B. pradėjo kaltinti jį (nukentėjusįjį), kad pavogė piniginę su pinigais, kurios jis (nukentėjusysis) nevogė. Kambaryje M. B. stovėjo jam (nukentėjusiajam) už nugaros ir sudavė 3 smūgius jam (nukentėjusiajam) į plaukuotą galvos sritį. Po kiekvieno suduoto smūgio jis (nukentėjusysis) jautė skausmą. Liudytojas R. F. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. vakare kartu su V. L. ir G. K. atėjo į svečius pas M. B., kur bute visi vartojo alkoholį. M. B. pradėjo sakyti, kad dingo piniginė, į ką jam atsakė, kad piniginės tikrai niekas neėmė, gali visur apieškoti. Tačiau M. B. atsistojo, pasakė: „Aš žinau kas paėmė“ ir pirštu parodė į G. K.. Tada M. B. paguldė G. K. ant lovos ir paėmęs į rankas peilį, prirėmė G. K. prie kaklo, sakė atiduoti pinigus. Visi sakė M. B., kad „nedurniuotų“ ir padėtų peilį, tada M. B. peilį padėjo ant stalo ir vieną kartą trenkė kumščiu G. K. į galvą. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis G. K. ir liudytojas R. F., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti M. B., jų parodymai iš esmės sutampa, todėl laikytini patikimais. Tam tikri minėtų asmenų parodymų netikslumai dėl nagrinėjamo įvykio eigos nėra esminiai, dėl kurių būtų pagrindas nesivadovauti parodymais, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad abu asmenys nagrinėjamo įvykio metu dėl M. B. veiksmų buvo stresinės situacijos ir dėl girtumo objektyviai galėjo neatsiminti tam tikrų nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Minėtus nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus tiesiogiai patvirtina ir kaltinamojo V. L. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis paaiškino, kad tą dieną susitiko su R. F.. Sėdėjo miškelyje ir gėrė alų. Po to atėjo nukentėjusysis G. K., kuris kažkiek pasėdėjo, o po to nuėjo į dvyliktą aukštą. G. K. norėjo pasiskolinti pinigų. Pasiskolino ir M. B. paprašė nuvažiuoti į naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę ir atvežti jam dar degtinės. Jis jau buvo girtas. Kiek atsimena, jie nuvažiavo ir nupirko butelį degtinės, po to nuėjo į M. B. butą gerti. Kai M. B. pasakė, kad dingo piniginė, prasidėjo konfliktas. M. B. iš karto pradėjo kaltinti G. K. Jis su M. B. susimušė. Minėtus parodymus netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojos A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 44), liudytojos A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55), liudytojos M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 58), 2019 m. rugpjūčio 13 d. G. K. protokolas-pareiškimas (t. 1, b. l. 18-20), (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo patrulio V. K. 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo duomenys (t. 1, b. l. 35), (duomenys neskelbtini) patrulės B. T. 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo duomenys (t. 1, b. l. 36) ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju nekyla abejonių, jog M. B. 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 3.00 val., daugiabučio namo bute, (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui tarp tame bute buvusių asmenų, t. y. M. B. apkaltinus G. K. jo piniginės vagyste, M. B. jam ranka sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas G. K. fizinį skausmą, t. y. šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. B. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš G. K., numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Teismas iš M. B. pareikšto kaltinimo šalina aplinkybes, susijusias su V. L. padarytais veiksmais (,,po to G. K. išėjus iš buto į koridorių, jį pasivijo V. L., kuris jam galva sudavė į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. K. nosies kaulų lūžį su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kuris yra vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu“), nes jos yra perteklinės, be to, M. B. už minėtų V. L. veiksmų padarymą nėra atsakingas.
Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nuėjo į M. B. butą gerti. Kai M. B. pasakė, kad dingo piniginė, prasidėjo konfliktas. M. B. iš karto pradėjo kaltinti G. K.. Jis su M. B. susimušė. Kai jis su R. F. išėjo pro duris ir stovėjo bendro naudojimo koridoriuje, išėjo G. K., kuris pradėjo klausinėti, kodėl jie jo neužstojo ir negynė. Tada G. K. priėjo prie jo labai arti ir jis išsigando, kad jis gali užpulti, kadangi jo nepažįsta, bet G. K. jo nepuolė. Jis (kaltinamasis) galva sudavė jam smūgį. Tuo metu jis buvo išgėręs.
Kaltinamajam V. L. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes toms, kurias nurodė kaltinamasis V. L., parodė ir nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 23, 27). Jis parodė, kad V. L. jam sudavė galva vieną smūgį į nosį. Jam skaudėjo, nuo smūgio jis nugriuvo. Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu atsibudo dėl didelio triukšmo bendro naudojimo koridoriuje. Nuėjusi prie (duomenys neskelbtini) buto pamatė, nepažįstamą vyrą (V. L.). Nuėjusi iki bendro naudojimo tualetų ir vėliau iš jo išėjusi, koridoriuje pamatė kruvinu veidu kaimyną M. B., kuris buvo be viršutinių rūbų. Nuėjusi iki savo buto durų pamatė ten stovintį savo sugyventinį. R. F. ir V. L. pradėjo rėkti jos sugyventiniui: „Čia tu, čia tu“ ir tuo pat metu V. L. žengė staigų žingsnį prie sugyventinio, sudavė iš galvos sugyventiniui į nosies sritį ir sugyventiniui iš nosies staiga pradėjo bėgti kraujas (t. 1, b. l. 44). Minėtus proceso dalyvių parodymus netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojos A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55), liudytojos M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 58), 2019 m. rugpjūčio 13 d. G. K. protokolas-pareiškimas (t. 1, b. l. 18-20), (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo patrulio V. K. 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo duomenys (t. 1, b. l. 35), (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiosios patrulės B. T. 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo duomenys (t. 1, b. l. 36) ir kita rašytinė bylos medžiaga.
2019 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. K. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Paprastai vienas sužalojimas yra padaromas vienu daiktu ar įrankiu. Sužalojimo vietoje neužsifiksavo pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuvimui ant lygaus paviršiaus. Įprastinėmis sąlygomis patiriant tokio pobūdžio sužalojimą yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 41-42). Iš 2019 m. rugpjūčio 21 d. medicinos G. K.dokumentų išrašo/siuntimo, DVD+R Nr. 1211 iš VšĮ RVUL apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) medicinos eksperto J. M. P. išvada, kad G. K. nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas nemažiau kaip vienu smūgiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir būdingas smūgio sudavimui (t. 1, b. l. 62). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šių specialistų išvadų objektyvumu. Ant G. K. kūno nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija iš esmės atitinka nukentėjusiojo nurodytus kūno sužalojimus, jų vietas. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atsirado kitu, o ne bylai reikšmingu laiku. Be to, teismas daro išvadą, kad nosies lūžis atsirado būtent nuo kaltinamojo V. L., o ne nuo kaltinamojo M. B., veiksmų. Bylos įrodymai patvirtina, kad V. L. smūgiavo galva nukentėjusiajam į veido sritį, iškart po to nukentėjusiajam pasipylė kraujas iš nosies. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis M. B. nosies sulaužyti nukentėjusiajam negalėjo, nes, kaip nustatyta byloje, M. B. smūgius nukentėjusiajam į plaukuotą galvos sritį sudavė būdamas jam už nugaros, t. y. iš galo.
Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad V. L. 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 3.00 val., daugiabučio namo bute, (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui tarp tame bute buvusių asmenų, t. y. M. B. apkaltinus G. K. jo piniginės vagyste ir M. B. jam ranka sudavus ne mažiau trijų smūgių į galvą, G. K. išėjus iš buto į koridorių, jį pasivijo V. L., kuris jam galva sudavė į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. K. nosies kaulų lūžį su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kuris yra vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo V. L. padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad V. L. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš G. K., numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas M. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. B. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas (t. 1, b. l. 169-172), Užimtumo tarnyboje registruotas, oficialiai nedirba, pagal kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu dirba pagal patentą, projektuoja ir gamina baldus (t. 1, b. l. 176, t. 2, b. l. 88-89), atlygino dalį civiliniu ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos, nors ir nėra už tai atsakingas (žr. Dėl civilinių ieškinių). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams. Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 str.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. B. skirtina bausmė už nusikalstamą vieką mažintina vienu trečdaliu, ir M. B. skirtina 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iš baudžiamosios bylos nustatyta, kad M. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 281 straipsnio 7 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo metu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, o vėliau – bausmės vykdymo metu – nuolat dirbti; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 4) bausmės vykdymo metu gydytis priklausomybę nuo alkoholio; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 6) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 2 d., 5.40 val. iki 2019 m. vasario 3 d., 14.08 val., taip pat nuo 2019 m. vasario 3 d., 14.00 val. iki 2019 m. vasario 5 d. išbūtas laikas ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (imtinai). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 21 d.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir M. B. skirtina galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinojo laiko ir suėmimo laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nesubendrinta su 2016 m. spalio 24 d. paskirta 8 MGL (301,28 Eur) bauda, siekiant aiškumo vykdymo procese, kadangi kaltinamajam paskirta bausmė – bauda vykdoma savarankiškai ir šioje byloje vykdymo procesas jau vyksta kurį laiką. Atsižvelgiant į tai, ši baudos bausmė nebendrintina ir su šiuo nuosprendžiu M. B. paskirta bausme.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo matoma teisiamojo posėdžio metu, išgyveno dėl savo padarytų veiksmų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė esmines aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu, atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam atleido, taip pat į tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau po šios nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto, netrukus būtų suėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, kaltinamasis yra aukštojo išsilavinimo, turi profesiją ir gali dirbti, jo teigimu, dirba pagal patentą (projektuoja ir montuoja baldus), taip pat atsižvelgęs į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir M. B. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dvejiems metams vykdymą, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant jam pareigas: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teismas, skirdamas V. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. L. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. L. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas (t. 1, b. l. 141-142), baustas administracine tvarka vieną kartą, bauda sumokėta (t. 1, b. l. 143), dirbantis pagal individualią veiklą (t. 1, b. l. 144, t. 2, b. l. 50), nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jo atsiprašymą priėmė. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą 9 mėnesiams. Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. L. skirtina bausmė už nusikalstamą vieką mažintina vienu trečdaliu, ir V. L. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str.).
Iš baudžiamosios bylos nustatyta, kad V. L. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹, 66 straipsniais galutine bausme – 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda (sumokėti iki 2020 m. vasario 28 d.). Iš informacinės teismų duomenų sistemos LITEKO, nustatyta, kad minėtas įsakymas įsiteisėjo – 2019 m. spalio 28 d. Taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-2995-1100/2019 dėl 14 MGL (700 eurų) baudos išieškojimo iš V. L.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam paskirta bausmė – bauda vykdoma savarankiškai ir šioje byloje vykdymo procesas jau vyksta kurį laiką ir siekiant aiškumo vykdymo procese, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu V. L. paskirta 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. spalio 14 d. Nr. 25375 civilinis ieškinys dėl 320,01 eurų turtinės žalos, patirtos dėl G. K. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1, b. l. 72, 73, 74). Iš 2019 m. gruodžio 12 d. Nr. 2789 žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties matyti, kad V. L. sudarė sutartį, kuria įsipareigojo PSDF žalą biudžetui atlyginti per 12 mėnesių, nuo 2019 m. gruodžio 12 d. kiekvieną mėnesį mokėdamas po 26,00 eurų, pirmos įmokos suma 34,01 Eur (t. 1, b. l. 79, 80, 81). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. pagal šią sutartį žalos nėra atlyginęs.
Iš 2020 m. vasario 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilinio ieškinio matyti, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 837,48 Eur turtinei žalai atlyginti iš kalto asmens dėl G. K. išmokėtos ligos išmokos. G. K. buvo laikinai nedarbingas nuo 2020-08-16 iki 2020-09-13 ir jam buvo priskaičiuota 837,48 Eur ligos išmoka (t. 1, b. l. 87-92).
Iš 2020 m. kovo 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus direktoriaus sprendimo dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis matyti, kad nuspręsta išdėstyti 837,48 eurų sumą, kuri padaryta dėl M. B. kaltės, mokėjimą dalimis iki 2020 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 96). Pateiktas mokėjimo kvitas, kad 2020-03-06 apmokėta 419 Eur, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašo priteisti 418,48 Eur (t. 1, b. l. 97, t. 2, b. l. 58).
Iš civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie ieškinio pridėto priedo ,,Gydymo apskaitos paslaugų išrašas“ (t. 1, b. l. 74) matyti, kad nukentėjusiajam G. K. buvo teikiamos gydymo paslaugos dėl diagnozės – nosies kaulų lūžis nuo 2019-08-13 iki 2019-09-02. Iš civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prie ieškinio pridėtų priedų (t. 1, b. l. 89-92) matyti, kad G. K. buvo laikinai nedarbingas nuo 2020-08-16 iki 2020-09-13 ir jam buvo priskaičiuota 837,48 Eur ligos išmoka (t. 1, b. l. 87-92). Taigi, iš šių civilinių ieškovų pateiktų dokumentų, taip pat iš anksčiau aptartų ir įvertintų bylos įrodymų matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos ir jam priskaičiuota ligos išmoka susidarė būtent dėl nukentėjusiojo patirto nosies lūžio, kurį, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis V. L.; tai paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent tarp kaltinamojo V. L., o ne kaltinamojo M. B., nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo paslaugų suteikimo ir ligos išmokos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis V. L. yra atsakingas už civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus patirtą turtinę žalą, t. y. 320,01 Eur ir 837,48 Eur.
Atsižvelgiant į tai, iš V. L. priteistina Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 320,01 Eur turtinei žalai už nukentėjusiojo G. K. gydymo išlaidas atlyginti.
Kaip minėta, kaltinamasis M. B. nors ir savo nusikalstamais veiksmais nėra atsakingas už Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus patirtą turtinę žalą, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu yra atlyginęs dalį, t. y. 419 Eur, padarytos turtinės žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (t. 1, b. l. 97). Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas asmuo negali įgyti daugiau turto nei jam priklauso pagal prievolę, iš V. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priteistina likusi jai nesumokėta suma, t. y. 418,48 Eur, turtinei žalai už nukentėjusiajam G. K. priskaičiuotą ligos išmoką atlyginti.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo M. B. gynėja advokatė E. Liutvinskienė prašė grąžinti M. B. be pagrindo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėtus pinigus (419 Eur), nes minėta turtinė žala atsirado ne dėl jo nusikalstamų veiksmų. Šiuo atveju teismas pažymi, kad regresiniai ieškiniai ir iš susidariusios situacijos kylantys išvestiniai M. B. reikalavimai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso 6.237 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Taigi, esant ginčui dėl geranoriškai ir be pagrindo sumokėtos kaltinamojo M. B. turtinės žalos atlyginimo, jis turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
M. B. ir V. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 112-113, 156-157). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Teisme gautos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, advokatei A. Grinevič ginant kaltinamąjį V. L. šioje baudžiamojoje byloje, sudaro 152 Eur, advokatei E. Liutvinskienei ginant kaltinamąjį M. B. ? 156,34 Eur (t. 2, b. l. 37, 66). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje gynėjų dalyvavimas pripažintas būtinu, esant kaltinamųjų gynybos prieštaravimų (BK 51 str. 1 d. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir M. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį įskaitytus laikotarpius, t. y. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 2 d., 5.40 val. iki 2019 m. vasario 3 d., 14.08 val., taip pat nuo 2019 m. vasario 3 d., 14.00 val. iki 2019 m. vasario 5 d. išbūtą laiką ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (imtinai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, atidėti M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str.).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 320,01 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų vieną centą) turtinei žalai už nukentėjusiojo G. K. gydymo išlaidas atlyginti.
Priteisti iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 418,48 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų keturiasdešimt aštuonis centus) turtinei žalai už nukentėjusiajam G. K. priskaičiuotą ligos išmoką atlyginti.
Išaiškinti M. B., kad esant ginčui dėl geranoriškai ir be pagrindo sumokėtos jo 419 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, jis turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
4. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.