Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1981-08-13, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. Medeinos g. 7-25, Vilnius; teistas 1) 1996-03-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., 3 metams laisvės atėmimo; 2) 1996-10-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d., 271 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo; 3) 2000-09-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d., 5 metams 6 mėn., laisvės atėmimo; 4) 2005-01-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;5) 2005-10-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 4 metams 6 mėn., laisvės atėmimo; 6) 2014-07-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. 2 metams laisvės apribojimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad, kaltinamasis R. S. ,2014-07-14 apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, miškelyje, esančiame šalia 559 garažų bendrijos, adresu Sausio 13-osios g. 16A, Vilniuje, asmeninio konflikto metu su E. K., tyčia, sudavė rankomis pastarajam ne mažiau trijų smūgių į galvą, tuo padarydamas veido sumušimus, pasireiškusius muštinėmis ir plėštinėmis žaizdomis veide, odos nubrozdinimus kairiojo skruosto projekcijoje, plačiomis pogleivio kraujosruvomis lūpose, kraujosruva liežuvyje, masyvia, plačia poodine kraujosruva veido kairėje pusėje, nosies kaulų ir kremzlių lūžiais su gleivinių žaizdomis, kas komplikavosi kraujavimu ir uždusimu kraujui užpildžius kvėpavimo takus, dėl ko nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė E. K..

Kaltinamasis R. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129str.1d. prisipažino iš dalies ir parodė, kad E. K. nužudė netyčia, jo nužudyti nenorėjo. Jis gynėsi. Su E. K. buvo pažįstamas du metus. Dirbdamas UAB ,,Cesta,'' susipažin su E. K..

Jis , 2014-07-14 iš darbo Riešėje išvažiavo kartu su E. K.. Važiavo kartu su jo automobiliu į namus Vilniuje. Pakeliui parduotuvėje nusipirko alaus, sidro. Kelis kartus sustoję girtavo. Po kurio laiko E. K. pasiūlė nuvažiuoti į Karoliniškes arčiau savo namų Nuvažiavę miškelyje toliau girtavo. Kiek išgėrė neprisimena. Abu buvo girti. Jis norėjo eiti į namus, bet E. K. jo neleido , pradėjo jam grasinti, rėkti. Bandė suduoti jam iš kairės rankos, bet ranka užsidengė Po to pasakė, kad ,,parežu na remni.‘‘ Su peiliu rankoje pradėjo jį pulti. Peilis, kuriuo jam grasino E. K., buvo nedidelis, ašmenys maždaug 5-7 cm ilgio, sudedamas. E. K. tą peilį turėjo rankoje, tiesiog su juo žaidė. Anksčiau to peilio nėra matęs, matė pirmą kartą. Peilis buvo pas jį rankinuke. Kai gėrėm, E. K. tą peilį turėjo rankoje. Gindamasis jis jam sudavė tris kartus į veidą. Po ko jis nugriuvo. E. K. kraujavo. Jam buvo sužalotas pirštas Bandė jį pakelti, bet dėl girtumo nesugebėjo to padaryti. .E. K. kažką kalbėjo. Jis nesuprato apie ką. Neužilgo jis išėjo į namus. Jokių E. K. daiktų jis neėmė, automobilio neatidarinėjo Jo rūbai buvo išpurvinti, buvo sutepti krauju. Tai jis pamatęs juos įmetė į skalbimo mašiną. Ar įdėjo batus ir rankinę į skalbimo mašiną šiuo metu neprisimena. Jam atrodo, kad įdėjo, nes jie buvo purvini – buvo kraujas ir šiaip purvina.

Patvirtino ,kad sutinka su R. K., V. K. pareikštais civiliniais ieškiniais dėl laidotuvių išlaidų ir neturtinės žalos priteisimo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R. S. pilnai patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.(t. 1, b. l. 146-153).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti ir teisme ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2014-07-14 jos sūnus R. K. išvažiavo į darbo. Jis apie 17.00-17.30 val. grįžo į namus, buvo išgėręs ir vėl išėjo. Paskui ji sūnui skambino. Jis atsiliepė ir sakė, kad greitai grįš. Tačiau vėliau telefonu jis neatsakė nei į jos žinutes, nei į skambučius, nors jo mobiliojo ryšio telefonas veikė. Išeidamas iš namų sūnus nesakė, nei kur eina, nei su kuo. Sūnus naktį negrįžo, bet ji to nesureikšmino, nes tai nebuvo pirmasis kartas. Sekančią dieną, kažkur prieš pietus, ji iš policijos pareigūnų sužinojo, kad sūnus rastas miręs. Apie tai, kad sūnus buvo nužudytas, ji sužinojo tik iš žiniasklaidos. Netekusi sūnaus ji labai išgyvena, nes jis buvo labai geras vaikas. Prašo priteisti 8000 lt. sūnaus laidojimo išlaidų Nors patyrė labai didelę psichologinę traumą, tačiau civilinio ieškinio dėl moralinės žalos nereiškia.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad augina du nepilnamečius vaikus R. K. ir E. K.. Su E. K. susituokė 1999 metais, tačiau su juo išsiskyrė neoficialiai. Jie kartu negyveno apie 10 metų, per tą laiką jis turėjo kitą moterį, su kuria susilaukė dar vieno vaiko. Pastaruoju metu mažai bendraudavo. Jis padėjo rūpintis vaikais. Apie E. K. mirtį sužinojo 2014-07-15 iš anytos. Jokių konkrečių nusikaltimo detalių nežino. Turtinė žala nepadaryta. Tačiau jos vaikai liko našlaičiais, todėl vaikams padarytą moralinę žalą vertina po 50 000 Lt kiekvienam, bendrai abiem 100 000 Lt ir prašo nurodytai sumai pripažinti civiline ieškove.

Nukentėjusioji S. B. parodė, kad augina mažametę dukrą V. K., kurios tėvas yra E. K.. E. K. labai artimai bendravo su savo bendradarbiu Robertu (Sekonu). 2014-07-17 ji grįžusi į Lietuvą po atostogų, sužinojo, kad E. K. rastas nužudytas. Prie E. K. laidotuvių materialiai neprisidėjo, todėl turtinė žala nepadaryta. Civilinio ieškinio dėl moralinės žalos nereiškia.

Liudytojas S. G. parodė, kad 2014-07-15 atvažiavęs į darbą, adresu Sausio 13-osios 16A, Vilniuje, ant kalniuko pastebėjo gulintį žmogų. Pakilęs pamatė, kad gulinčio vyriškio galva kruvina, patikrinus pulso jo neužčiuopė, todėl nedelsiant apie įvykį pranešė pagalbos telefonu Nr. 112.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2323/14 (01) matyti, kad R. S. nustatyti trys nubrozdinimai dešinės plaštakos III-IV-V pirštuose, atsiradę paveikus kietu buku, ribotą kontaktinį paviršių turėjusiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2014-07-14). Sužalojimai padaryti vienu metu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų išsidėstymą ir morfologinius ypatumus, galėjo atsirasti vieno smūgio metu (t.1, b. l. 145).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas miško masyvas, esantis šalia 559 Vilniaus miesto garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, adresu Sausio 13-osios g. 16A, Vilniuje. Ant žolės guli E. K. lavonas, sumuštu veidu, rūbai kruvini. Ant peties kabo rankinė su daiktais. Šalia rasti tušti alaus buteliai, cigarečių nuorūkos, tuščias cigarečių pakelis. Šalia lavono galvos, augančio medžio kamienas suteptas krauju. Iš įvykio vietos paimtos trys nuoplovos, du alaus buteliai, cigarečių nuorūkos, tuščias cigarečių pakelis, asmeniniai nužudytojo daiktai (t.1, b. l. 3-16).

Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu automobilis atrakintas, akumuliatorius išsikrovęs. Automobilyje rasti automobilio dokumentai. Taip pat ant vairo bei galinės sėdynės vairuotojo pusės atlošo matosi raudonos dėmės, panašios į kraują, nuo kurių paimtos nuopjovos (t.1, b. l. 19-28).

Iš lavono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas E. K. lavonas, gulintis ant žemės aukštielninkas. Rūbai sutepti krauju. Per petį permesta rankinė su jo asmeniniais daiktais. Kairės akies skruosto srityje daug apdžiūvusio kraujo, kurio patekėjimai yra beveik vertikalūs, radikaliai į šonus. Šioje srityje vizualiai matosi dvi muštinės žaizdos. Nosies kaulai čiuopiami traška. Lūpose smulkios muštinės žaizdelės. Dešinė plaštaka sutepta apdžiuvusiu krauju. Abiejų plaštakų delniniai paviršiai nedaug sutepti žeme. (t 1, b.l. 39-40)

Iš kratos protokolo matyti, kad 2014-07-16, tikslu surasti R. S., jo namuose, adresu Medeinos g. 7-25, Vilniuje, buvo į butą patekta per balkone esančias priešgaisrinės pagalbos kopėčias, kadangi durų niekas atidarė. Kratos metu rastas R. S. bei paimti jo rūbai, kuriais jis vilkėjo nusikaltimo padarymo metu. Rūbai buvo skalbimo mašinoje, vandenyje (t.1, b. l. 94-95).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu Medeinos g. 7-25, Vilniuje. Apžiūros metu paimtas įtariamojo R. S. laikrodis, ant kurio matosi raudonos dėmės, panašios į kraują; dvi nuoplovos nuo dėmių, panašių į kraują, koridoriuje nuo batų dėžės durelių bei lentynos (t.1, b. l. 102-122).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant E. K. rankinės diržo matosi dėmės, panašios į kraują. Ant įtariamojo R. S. laikrodžio rankenos matosi dėmės, panašios į kraują. (t.1, b. l. 30-37).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 939/14 (01) matyti, kad E. K. mirtis įvyko nuo veido sumušimo, pasireiškusio: muštinėmis ir plėštinėmis žaizdomis veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimu kairiojo skruosto projekcijoje, plačiomis pogleivio kraujosruvomis lūpose, kraujosruva liežuvyje, masyvia, plačia poodine kraujosruva veido kairėje pusėje, nosies kaulų ir kremzlių lūžiais su gleivinių žaizdomis. Tai komplikavosi kraujavimu, uždusimu kraujui užpildžius kvėpavimo takus. E. K. mirtis galėjo įvykti 6-12 valandų laikotarpyje iki lavono apžiūros įvykio vietoje (2014-07-15 d. 11.16 vai.). Tai rodo lavono apžiūros metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. E. K. lavono kraujyje rasta 3,16%o, šlapime - 3,97 %o etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. E. K. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai padaryti: mechaniniais poveikiais: veido sumušimas, pasireiškęs: muštinėmis ir plėštinėmis žaizdomis veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimu kairiojo skruosto projekcijoje, plačiomis pogleivio kraujosruvomis lūpose, kraujosruva liežuvyje, masyvia, plačia poodine kraujosruva veido kairėje pusėje, nosies kaulų ir kremzlių lūžiais su gleivinių žaizdomis. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, netrukus prieš mirtį. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti trimis trauminiais poveikiais: vienu į nosies - lūpų sritį, vienu - į kairo skruosto sritį, vienu - į kairės akies sritį. Tai rodo sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Šis sužalojimas vertinamas visumoje - sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes veido sumušimas komplikavosi kraujavimu, kraujo patekimo į kvėpavimo takus ir uždusimu kraujui užpildžius kvėpavimo takus; cheminiu poveikiu: ūmus toksinis etilo alkoholio poveikis, kurį rodo 3,16%o etilo alkoholio radimas lavono kraujyje, 3,97%o etilo alkoholio radimas lavono šlapime. Šis nustatytas etilo alkoholio kiekis mirusiojo kraujyje rodo, kad nukentėjusiajam, dėl toksinio etilo alkoholio poveikio buvo sutrikusi sąmonė, todėl nukentėjusysis įkvėpė kraują į kvėpavimo takus ir užduso. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5 punktu, šis nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nekvalifikuojamas. Po kūno sužalojimo padarymo nukentėjusysis netrukus mirė (t.1, b. l. 45-50).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. S. nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 dalį. Byloje nustatyta, kad jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, miškelyje, esančiame šalia 559 garažų bendrijos, adresu Sausio 13-osios g. 16A, Vilniuje, asmeninio konflikto metu su E. K., tyčia, sudavė rankomis pastarajam ne mažiau trijų smūgių į galvą, tuo padarydamas veido sumušimus, pasireiškusius muštinėmis ir plėštinėmis žaizdomis veide, odos nubrozdinimus kairiojo skruosto projekcijoje, plačiomis pogleivio kraujosruvomis lūpose, kraujosruva liežuvyje, masyvia, plačia poodine kraujosruva veido kairėje pusėje, nosies kaulų ir kremzlių lūžiais su gleivinių žaizdomis, kas komplikavosi kraujavimu ir uždusimu kraujui užpildžius kvėpavimo takus, dėl ko nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė E. K..

Kaltinamojo R. S. kaltę patvirtina iš dalies jo paties parodymai, kuriuose jis, nors ir teigdamas, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena dėl stipraus apsvaigimo alkoholiu, tačiau pripažino išgertuvių metu buvusį konfliktą tarp jo ir E. K. . Pastarojo grasinimą peiliu. Jis gynėsi. Nei įvykio vietoje, nei kratos metu, nebuvo rastas peilis .To nepatvirtino nukentėjusieji R. K., S. B., V. K. ,įvykio vietos apžiūros, kratos protokolai .Esant tokioms aplinkybėms R. S. parodymai apie nukentėjusiojo peilio panaudojimą vertintini kritiškai kaip siekimas sušvelninti savo kaltę, nes nei subjektyvūs, nei objektyvūs faktiniai duomenys nepatvirtina peilio buvimą.

Taigi, ištirti įrodymai patvirtina, kad nuo kaltinamojo R. S. veiksmų – suduotų rankomis 3 smūgių E. K. į galvą buvo padaryti aukščiau nurodyti sužalojimai, nuo ko nukentėjusysis mirė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų tvirtinti, jog E. K. mirties priežastimi galėjo būti ne kaltinamojo R. S. veiksmai. Akivaizdu, kad galva yra itin svarbi, kūno vieta, nes joje funkcionuoja gyvybiškai svarbūs organai . Smūgių sudavimas nukentėjusiajam į galvos sritį, patvirtina, kad R. S. suprato tokių savo veiksmų pavojingumą, bendrai numatė, kad dėl tokio jo veikimo E. K. gali būti sužalotas ar mirti ir norėjo bet kurio iš šių padarinių atsiradimo, t. y. veikdamas neapibrėžta tyčia atėmė kitam žmogui gyvybę.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis R. S. praeityje teistas 6 kartus (t.1, b.l.168-186), baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 187-188), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (t.2, b.l.106, 107), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.2,b.l.101), neįrašytas į psichiatrinę įskaitą; negydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligooninėje; narkologinėje įskaitoje neįrašytas (t.1, b. l. 190-192).

Pažymėtina ir tai, kad R. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nusikalto teistumui neišnykus, jis recidyvistas.

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes. Paskirta bausmė subendrintina su neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu (2014-12-22) paskirtos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-29 nuosprendį.

LR BK 27 straipsnyje reglamentuotos nuostatos dėl nusikaltimų recidyvo. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Straipsnio 2 dalis nurodo, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Straipsnio 3 dalis nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. Straipsnio 4 dalis nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai atsakomybės nenumato.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis, labai sunkus, baigtas nusikaltimas. Įvertina R. S. asmenybę: teistas, naują labai sunkų nusikaltimą padarė teistumui neišnykus ir būdamas recidyvistas. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo padidintą pavojingumą visuomenei. Byloje nustatyta, kad R. S., būdamas recidyvistas, padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Todėl yra įstatyminis pagrindas jį pripažinti pavojingu recidyvistu. Todėl šiuo nuosprendžiu ir vadovaujantis BK 27straipsnio 2 dalimi, R. S. pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Įvertinant išdėstytą, kaltinamajam R. S. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti inkriminuoto nusikaltimo straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 9600 Lt. civilinį ieškinį dėl laidojimo išlaidų. Bylą nagrinėjant teisme R. K. civilinį ieškinį sumažino iki 8 000Lt.Ieškinys tenkintinas pilnai. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų R. K.. patyrė jos nužudyto sūnaus E. K. laidojimo išlaidų (t.1, b.l.58-59), kurios ir turi būti priteistos iš kaltinamojo. Žala atsirado dėl kaltinamojo R. S. veiksmų.

V. K. pareiškė 100 00 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ,nes jos vaikai liko našlaičiai. E. K. su vaikais siejo pakankamai artimas dvasinis ryšys, nuolat jais rūpinosi, teikė jam visokeriopą pagalbą, jis dažnai lankydavosi jos šeimos namuose, todėl tėvo netektis jai ir jos vaikams sukėlė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus (LR CK 6.250 str.).

LR Civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad dėl E. K. mirties, V. K. ir jos vaikai nepatyrė tokių dvasinių išgyvenimų, kurie turėtų būti įvertinti kiekvienam vaikui po 50 000 litų sumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. ir E. K. buvo išsituokę. Jie kartu negyveno apie 10 metų, bendro šeimos ūkio nevedė į buvusią šeimą užeidavo kartais, aplankyti vaikų juos paremdavo finansiškai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad V. K. dėl E. K. mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Todėl jai priteistina dalis reikalaujamos piniginės sumos neturtinei žalai atlyginti – 20 000 litų.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai ir saugomi Vilniaus apsk. VPK Logistikos skyriaus ūkio poskyryje (t.1, b. l. 130-131) sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų ir 6(šešiems ) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu šią bausmę ir bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-29 nuosprendžiu, subendrinti bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti R. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų .

Bausmę pirmuosius trejus metus atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p., R. S. pripažinti pavojingu recidyvistu..

Vadovaujantis LR BK 66 str., R. S. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2014 metų liepos 16 dienos iki 2014 metų gruodžio 22 dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 12 22.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš R. S. 8000 Lt ( 2317 Eur.) R. K. laidojimo išlaidų ir 20 000 Lt.( 5792 Eur.) V. K. neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje – pakelį bulvių traškučių mėlynos spalvos, pakelį bulvių traškučių raudonos spalvos, tuščią rudos spalvos 1 l talpos alaus butelį su užrašu „Brolija“, tuščias rudos spalvos 1 l talpos alaus butelį su užrašu „Brolija“, tris vokus su nuoplovomis; dvi nuorūkos „Winston“, nuorūką „Fest“, tuščią cigarečių pakelį „FEST“; du vokus su nuoplovomis; E. K. džinsines kelnes, marškinėlius, trumpikes, batus, puskojines, diržą; „Adidas“ sportinius batelius, „Adidas“ sportines juodos spalvos kelnes, juodos spalvos berankovius sportinius marškinėlius, pilkos spalvos medžiaginę vyrišką rankinę, pilkos spalvos sportinį megztinį su gobtuvu; du vokus su nuoplovomis, laikrodį „Perfekt“ balto metalo, 2014-09-30 nutarimu daiktai priduotus saugojimui į Vilniaus apsk. VPK Logistikos skyriaus ūkio poskyrį (t.1, b. l. 130-131), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą..