Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-15962-944/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-28
Bylos Nr.: 2-15962-944/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11367-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Barškietytė
Ieškovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: L. R., V. G.

Civilinė byla Nr. 2-15962-944/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11367-2016-7

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.4.6; 2.6.4.7; 2.6.5.2.1; 2.6.9.2.2; 3.1.7.5; 3.2.6.1.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 28 d.

KaunasKauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,

dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. D., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atstovui P. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. R. ir V. G., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams, S. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

Neterminuotai apriboti atsakovui V. G. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko S. G. atžvilgiu.Panaikinti nepilnametei S. G. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu nustatytą laikinąją rūpybą ir nustatyti nuolatinę rūpybą.Paskirti nepilnametės S. G. nuolatiniu rūpintoju (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus.Nustatyti nepilnametės S. G. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose.Priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą nepilnametei dukrai S. G. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.Paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus nepilnametei S. G. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir padidinti priteistą išlaikymą, nepilnametei S. G. priteisiant iš atsakovės L. R. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystėsPakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 3 d. sprendimu paskirtą nepilnametės S. G. išlaikymo lėšų tvarkytoją V. G. ir paskirti šių lėšų tvarkytoju (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus.Priteisti iš atsakovų teismo išlaidas.

Šalies argumentai

Nurodė, kad atsakovas V. G. yra nepilnametės S. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Nepilnametės S. G. motinai L. R. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 3 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia ir priteistas išlaikymas po 37,65 Eur (130 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. V. G. šeima 2009 m. įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą Kauno mieste dėl vaiko nepriežiūros. Atsakovo šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Socialinio darbuotojo apsilankymų namuose metu atsakovas dažnai būdavo randamas neblaivus, namuose lankydavosi pašaliniai asmenys. V. G. 2011 m. balandžio mėnesį Kauno apskrities priklausomybės ligų centre buvo suleisti prailginto veikimo priešalkoholiniai vaistai. Po gydymosi priklausomybės ligų centre situacija šeimoje pagerėjo, tačiau nuo 2012 metų liepos mėnesio atsakovas vėl pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Socialinio darbo metu atsakovas ne kartą buvo pastebėtas neblaivus, su socialine darbuotoja bendraudavo nenoriai. Dėl atsakovo girtavimo nepilnametė dukra S. G. išėjo iš tėvo namų ir apsigyveno pas močiutę R. R.. 2012-10-12 S. G. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta R. R.. 2012-11-20 socialinės priežiūros paslaugų teikimas atsakovo šeimai buvo nutrauktas, atsakovui išvykus į Angliją. 2014 m. socialinių paslaugų teikimas V. G. šeimai buvo atnaujintas, kadangi atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą ir išreiškė norą susigrąžinti dukrą. Atsakovas grįžęs iš Anglijos apsigyveno pas draugę V. Š., Kauno miesto savivaldybei priklausančiame dviejų kambarių bute be patogumų. Su V. G. ir V. Š. kartu gyvena sugyventinės trys nepilnamečiai vaikai ir bendras jų vaikas. Socialinio darbo eigoje atsakovas įsipareigojo apsvarstyti galimybę kelti kvalifikaciją, ieškotis darbo ir įsidarbinti, išsinuomoti būstą, lankyti dukrą S. G., rūpintis jos sveikata bei ugdymu. Tačiau V. G. nenoriai bendradarbiavo su socialine darbuotoja, ne visuomet buvo randamas namuose, ne visuomet atsiliepdavo į skambučius, nesprendė gyvenamojo būsto klausimo, nesusirado darbo. 2015-01-28 vykusios peržiūros metu atsakovas V. G. nurodė, kad gyvena kartu su sugyventine, dirba neoficialiai, pajamos minimalios, yra išlaikomas sugyventinės, rūpintis dukra S. G. galimybių neturi ir sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu. Peržiūroje dalyvavusi S. G. nurodė, kad bendrauja su tėčiu, tačiau pas jį niekada nėra nakvojusi, kadangi ten nėra sąlygų. S. G. laikinoji rūpintoja R. R. nurodė, kad yra pablogėjusi jos sveikatos būklė, moteris neranda bendros kalbos su nepilnamete, S. G. jos visiškai neklauso, ignoruoja, yra probleminio elgesio, susitikinėja su vyresniais vyras ir rūpintoja neturi įtakos nepilnametei, dėl šių priežasčių ji negalinti būti anūkės S. G. globėja. 2015-11-13 skyriuje buvo apklausta nepilnametė S. G., kuri nurodė, kad su močiute dažnai pykstasi, jos nesutaria, todėl jai būtų geriau augti vaikų globos namuose. 2015-12-09 pakeistas S. G. rūpintojas ir rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai. Atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia, padėtis jau ne vienerius metus nesikeičia ir nepasikeis. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai sutinka tapti nuolatiniu S. G. rūpintoju. Kitų asmenų, pageidaujančių rūpintis nepilnamete S. G., nėra. Neterminuotai apribojus V. G. valdžią dukros S. G. atžvilgiu prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 3 d. sprendimu iš L. R. priteistas išlaikymas po 37,65 Eur (130 Lt) kas mėnesį neatitinka vaiko interesų ir negali užtikrinti net minimalių S. G. poreikių tenkinimo. Nuo išlaikymo priteisimo yra praėję daugiau nei šešeri metai, S. G. yra paauglė, augant vaikui jo poreikiai didėja, įvedus eurą Lietuvoje pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo kainos. Prašo priteisto išlaikymo sumą padidinti iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystė (b. l. 3-7).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė reiškiamus reikalavimus, nurodė, kad situacija šeimoje yra nepasikeitusi.

Atsakovas V. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsakovė L. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovas V. G. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose augančios dukters nelanko, nesidomi jos mokymosi procesu, neteikia jai išlaikymo. Atsakovė L. R. dukters taip pat nelanko, neteikia jai išlaikymo (b. l. 84-85). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai sutinka būti nuolatiniu nepilnametės S. G. rūpintoju.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametės S. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra L. R., tėvas – V. G. (b. l. 53, 54). V. G. 2009-08-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą Kauno mieste dėl vaiko nepriežiūros (b. l. 71). Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 3 d. sprendimu L. R. neterminuotai apribota motinos valdžia dukters S. G. atžvilgiu ir priteistas išlaikymas po 37,65 Eur (130 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, V. G. paskirtas išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (b. l. 8-11). 2012-09-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusios peržiūros metu buvo nuspręsta nustatyti nepilnametei S. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją globą, kadangi V. G. neužtikrino vaiko priežiūros, girtavo (b. l. 12-13, 14). 2012-09-25 Kauno miesto socialinių paslaugų centro sprendimu buvo nuspręsta skirti V. G. socialinės priežiūros paslaugas (b. l. 15, 16). 2012-10-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta R. R. (b. l. 50). 2012-12-11 Kauno miesto socialinių paslaugų centro sprendimu buvo nuspręsta nutraukti socialinės priežiūros paslaugų teikimą V. G. jam išvykus gyventi į užsienį (b. l 17, 18). 2012-09-25 – 2012-12-11 atliktas šeimos įvertinimas (b. l. 19-21). 2014-12-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą dėl socialinių paslaugų teikimo atnaujinimo V. G. šeimai, kadangi atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą (b. l. 22). 2014-12-15 Kauno miesto socialinių paslaugų centro sprendimu buvo nuspręsta skirti V. G. šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas (b. l. 23, 24). 2014-12-12 atliktas V. G. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimas (b. l. 25-26). 2014-12-22 paaiškinime V. G. nurodė, kad nori susigrąžinti dukrą S. G., tačiau negali sudaryti dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų (b. l. 27). 2015-01-05 tarnybiniame pranešime socialinė darbuotoja nurodė, kad telefonu bendraujant su V. G. susidarė įspūdis, kad vyras yra apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 28). 2015-01-15 Kauno miesto socialinių paslaugų centro sprendimu buvo nuspręsta skirti V. G. socialinės priežiūros paslaugas (b. l. 29, 30). 2015-01-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusios peržiūros metu atsakovas V. G. nurodė, kad gyvena kartu su sugyventine V. Š., dirba neoficialiai, pajamos minimalios, yra išlaikomas sugyventinės, rūpintis dukra S. G. galimybių neturi ir sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu. Peržiūroje dalyvavusi S. G. nurodė, kad bendrauja su tėčiu, žino kur jis gyvena, tačiau pas jį niekada nėra nakvojusi, kadangi ten nėra sąlygų (b. l. 31-33). 2015-04-07, 2015-08-19, 2015-11-25 Kauno miesto socialinių paslaugų centras teikė informaciją apie V. G. šeimą (b. l. 34-36, 37-38, 44-45). 2015-07-21 paaiškinime V. Š. nurodė, kad V. G. neoficialiai dirba statybose, nori susigrąžinti dukrą (b. l. 39). 2015-05-11 paaiškinime R. R. nurodė, kad S. G. dažnai negrįžta nakvoti į namus, vartoja alkoholį, į pastabas nereaguoja (b. l. 40). 2015-11-10 pareiškime R. R. nurodė, kad pablogėjus jos sveikatos būklei ir jai nerandant bendros kalbos su nepilnamete negali būti mergaitės globėja (b. l. 41-42). 2015-11-13 socialinės darbuotojos apklausta S. G. nurodė, kad su senele pykstasi, mano, kad jai geriau būtų augti globos namuose (b. l. 43). S. G. mokosi (duomenys neskelbtini), mokosi vidutiniškai, kartais praleidžia pamokas, yra aktyvi ir draugiška (b. l. 47, 48). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (b. l. 49). (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai sutinka būti nuolatiniais S. G. globėjais (b. l. 51). S. G. sutinka, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai būtų paskirti jos nuolatiniais globėjais (b. l. 52). 2016-02-23 Kauno miesto socialinių paslaugų centras pateikė informaciją apie šeimą (b. l. 55-57). 2016-04-30 surašyti pranešimai apie vaikus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje – V. G. smurtavo prieš sugyventinės sūnų D. Š. (b. l. 58, 59, 60). 2015-05-22 V. G. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 46). 2016-08-05 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalį (b. l. 100, 101-108). V. G. ne kartą teistas (b. l. 62-67), baustas administracine tvarka (b. l. 68-70).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrindų apriboti tėvo valdžia nepilnamečiam vaikui neterminuotai ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 str., LR CK 3.161 str. 2, 3 d., kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (LR CK 3.165 str.), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (LR Konstitucijos 38 str. 2 d.) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (LR CK 3.160 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Atsakovas V. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir savo nuomonės dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo neišreiškė, tuo rodydamas visišką abejingumą savo kaip tėvo pareigoms.

Bylos duomenimis ir teismo posėdyje dalyvavusių ieškovo, trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikui ir vaiku nesirūpina. Dėl atsakovo V. G. girtavimo, vaiko nepriežiūros nepilnametei S. G. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-12 įsakymu nustatyta laikinoji globa. Nepilnamečiam vaikui nustačius laikinąją globą, V. G. šeimoje jokių teigiamų pokyčių nepastebėta, atsakovas nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, girtavo. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo dukros S. G. auginimo, rūpinimosi, išlaikymo. Nors atsakovas išreiškė norą susigrąžinti dukrą, tačiau jokių aktyvių veiksmų, kad situacija šeimoje pasikeistų, nesiėmė. 2015-01-28 Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusios peržiūros metu atsakovas nurodė, kad neturi galimybių rūpintis dukra, sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaiko interesus. Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad nustačius nepilnametei S. G. laikinąją globą, atsakovas nedaro išvadų dėl pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku, nesudarė ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrino vaikui teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti. Teismas sprendžia, jog S. G. nustačius laikinąją globą, nenustatyta duomenų, kad atsakovo elgesys galėtų pasikeisti, todėl vaiko interesais nusprendžia neterminuotai apriboti tėvo V. G. valdžią nepilnamečio vaiko S. G. atžvilgiu (CK 3.180 str. 2 d.).

Neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiku interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Išaiškintina atsakovui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, globos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (LR CK 3.256 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.251 straipsnis numato, kad vaikams iki 14 metų nustatoma globa, sulaukusiems 14 metų vaikams nustatoma rūpyba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 3 d. sprendimu L. R. neterminuotai apribota motinos valdžia dukters S. G. atžvilgiu, neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko S. G. atžvilgiu, nepilnametė neturi galimybių grįžti į šeimą, teismas šiai nepilnametei nustato nuolatinę rūpybą.

Byloje nustatyta, kad S. G. šiuo metu yra rūpinama (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų. Šis rūpintojas sutinka tapti nuolatiniu S. G. rūpintoju, S. G. sutinka, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai taptų jos nuolatiniu rūpintoju. Paskirtas rūpintojas tinkamai vykdo rūpintojo pareigas ir užtikrina nepilnametės fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą. Darytina išvada, kad vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Kitų asmenų, kurie norėtų rūpintis S. G., nėra. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, priešingų duomenų byloje nėra pateikta.

Šios pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų skyrimas nuolatiniu nepilnametės S. G. rūpintoju nepažeis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.268 str. nustatytų reikalavimų; (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose nustatytina nuolatinė rūpybos ir nuolatinė gyvenamoji vieta (LR CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d. 2 p., 3.256 str., 3.261 str., 3.265 str. 3 p.).

Globėjui (rūpintojui) išaiškintina, kad globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (LR CK 3.271 str., 3.272 str.). Globojamo (rūpinamo) vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise, Civilinio kodekso IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (LR CK 3.275 str.) ir tik vaiko interesams tenkinti (LR CK 3.275 str., 3.185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Apribojus tėvo valdžią, atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (LR CK 3.195 str.). Materialiai išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (LR CK 3.192 str.). Išaiškintina, kad šios pareigos negalima perkelti kitiems asmenims ar tėvus atleisti nuo šios pareigos vykdymo.

Iš atsakovo jo nepilnamečio vaiko S. G. išlaikymui ieškovas prašo priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Byloje nustatyta, jog atsakovas yra darbingo amžiaus (kitokių duomenų byloje nėra), todėl gali dirbti, turėti su darbo santykiais susijusias pajamas ir materialiai prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovas privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio poreikius. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti išlaikymą tenkintinas ir iš atsakovo V. G. nepilnamečio vaiko S. G. išlaikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko rūpintoją. Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3. 275 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). Civilio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Ieškovas, prašydamas padidinti iš atsakovės L. R. priteistą išlaikymą dukrai, savo reikalavimą grindžia tuo, kad Lietuvoje pasikeitė pragyvenimo lygis, taip pat išaugo vaiko poreikiai. 2010 m. priteistas išlaikymas neatitinka vaiko interesų ir negali užtikrinti net minimalių jos poreikių tenkinimo.

Atsakovė L. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas turi įvertinti, ar atsakovės turtinė padėtis ir vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-07-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismas sprendžia, kad 37,65 Eur išlaikymo suma, priteista iš atsakovės, yra akivaizdžiai per maža vaiko išlaikymui. Nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas tokio dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui, priėmimo praėjo šešeri metai, bylos nagrinėjimo teisme metu vaikui yra šešiolika metų. Vaikui augant, jo poreikiai didėja. Be to, šalyje pasikeitė ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos išaugo. Įvertinus tokius faktorius kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, teismas sprendžia, jog nepilnamečio vaiko poreikiai didėjo ir ateityje tik didės. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, lavinimas, laisvalaikis, teismas sprendžia, kad 150 Eur suma per mėnesį, kuria prie vaiko išlaikymo turi prisidėti atsakovė, šiuo metu yra pakankama nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jos amžius, sveikatos būklė, ar kitos aplinkybės riboja jos galimybes gauti pajamas, pakankamas dukrai išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), turintys galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ir yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio vaiko poreikius, spręstina, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas 150 Eur išlaikymas, todėl iš atsakovės dukters išlaikymui taip pat priteistina 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-06-02) iki dukters pilnametystės (iš atsakovės ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma padidintina 112,35 Eur) (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, pakeistinas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 3 d. sprendimu paskirtas išlaikymo lėšų tvarkytojas ir priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas nuolatinis rūpintojas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (CK 3.190 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš atsakovo 41 Eur žyminio mokesčio už tėvo valdžios apribojimą ir 54 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, iš viso 95 Eur, iš atsakovės 40 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

Paskirti nepilnametės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu rūpintoju (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2016-06-02) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nepilnametei S. G. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir padidinti priteistą išlaikymą, nepilnametei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą nepilnametės S. G. išlaikymo lėšų tvarkytoją V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir paskirti šių lėšų tvarkytoju (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja Aušra Barškietytė