Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-29 · Administracinė byla Nr. I-6726-790/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-05-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2016-09-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-29
Bylos Nr.
I-6726-790/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00650-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Raimondas Blauzdžius, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
VšĮ Utenos kolegijos
Atsakovas
Studijų
Administracinė byla Nr. I-6726-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-00650-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 30 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimondo Blauzdžiaus ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Martynui Ausčiui, atsakovo atstovėms Ievai Vaiciukevičienei, Eglei Grigonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Utenos kolegijos skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas VšĮ Utenos kolegija skundu kreipėsi į teismą, kurį patikslinęs, prašo: 1) panaikinti Studijų programų apeliacinės komisijos 2014-12-12 sprendimą; 2) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2014-10-14 pažymoje Nr. SV5-192 „Dėl vykdomos studijų programos išorinio vertinimo“ išdėstytą sprendimą vykdomą studijų programą vertinti neigiamai; 3) įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą atlikti pakartotinį vykdomos studijų programos Informacinių sistemų technologijos (valstybinis kodas 653E15007) vertinimą. Nurodo, kad Studijų kokybės vertinimo centro ekspertai 2014-08-12 ekspertinio vertinimo išvadose Nr. SV4-343 neigiamai įvertino VšĮ Utenos kolegijos pirmosios pakopos studijų programą Informacinių sistemų technologijos. Dėl vykdomos studijų programos išorinio vertinimo pareiškėjas kreipėsi į Studijų programų apeliacinę komisiją, kuri 2014-12-12 posėdžio metu nusprendė netenkinti pareiškėjo apeliacijos. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamuose sprendimuose padarytomis išvadomis, kad studijų programa yra orientuota į inžinerinius dalykus, kurie šioje specialybėje nereikalingi ir sukuria disbalansą. Inžineriniai dalykai studentams būtini, siekiant sėkmingai įsilieti į Lietuvos darbo rinką kaip specialistams, gebantiems prižiūrėti tiek programinę, tiek techninę įrangą ir kompiuterių tinklus. Apeliacinės komisijos sprendime šie argumentai nepaneigti. Analogiška koleginė studijų programa yra vykdoma Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Abi studijų programos yra parengtos galiojant tiems patiems teisiniams reikalavimams studijų programos sandarai ir turiniui, todėl Studijų programų apeliacinės komisijos nariai nepagrįstai neigiamai įvertino pareiškėjo studijų programos sandarą. Pareiškėjas teigia, kad sprendimuose nurodyta, jog daugiau kaip pusė studijų programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirties. Pareiškėjas nesutinka, kad Utenos kolegijos dėstytojų patirtis yra nepakankama. Nurodo, kad ekspertams buvo pateikti dėstytojų gyvenimo aprašymai, dėl jų pastabų nebuvo, nesitikslinta dėl konkrečių dėstytojų darbo patirties. Daugiau kaip pusė programos dėstytojų turi reikiamą praktinę patirtį, tai patvirtina 2014-01-26 pažyma Nr. V7-7 „Dėl dėstytojų praktinės patirties“, tačiau apeliacijos nagrinėjimo metu Studijų programų apeliacinės komisijos nariai į dėstytojų turimą patirtį gilintis nenorėjo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai reikalauja turėti reikiamą patirtį iki dėstytojo darbo pradžios, tačiau nereikalauja ją kaupti einant dėstytojo pareigas. Pareiškėjo nuomone, vertinimas vyko neobjektyviai, neįsigilinant į visas aplinkybes, socialinį teisinį kontekstą, neprašant papildomų duomenų, o nuomonė, kad nebuvo pasinaudota laisve atnaujinti programą, buvo suformuota Studijų kokybės vertinimo centro koordinatorės. Tai ji kelis kartus akcentavo pokalbio su savianalizės suvestinės grupe metu, ko pagal funkcijas daryti neturėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas yra įgaliotas sudaryti ekspertų grupę, kuri vadovaudamasi teisės aktais ir akademine kompetencija bei patirtimi atliktų studijų programos kokybės įvertinimą. Pareiškėjas nepagrįstai bando prilyginti vertintos studijų programos ir kitos aukštosios mokyklos vykdomos studijų programos išorinio vertinimo išvadas. Atsakovo nuomone, negalima teigti, kad dvi studijų programos, turinčios tam tikrų aprašymo panašumų, yra tapačios. Be to, studijų programų išorinis vertinimas atliekamas vadovaujantis prašymo atlikti veiksmus pateikimo metu galiojančiais aktais. Utenos kolegija prieš vizitą ekspertų grupei pateikė informaciją apie personalo patirtį, išdėstytą lentelėje su 9 dėstytojų duomenimis, o teikdamas skundą teismui pateikė lentelę su 11 asmenų duomenimis. Atsakovas nesutinka, kad vertinimo procesas buvo neobjektyvus. Vertinimo grupė su savianalizės suvestine susipažino iš anksto, pareiškėjas du kartus prieš vizitą buvo paprašytas pateikti papildomą informaciją, reikalingą studijų programos išoriniam vertinimui. Ekspertų grupės vizitas truko vieną dieną, tai yra įprastas laikas, per kurį gali būti įvertinama studijų programa, tokia trukmė atitinka Vykdomų studijų programų vertinimo metodikos, patvirtintos Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010-12-20 įsakymu Nr. 1-01-162, 35 punktą ir buvo iš anksto suderinta su pareiškėju. Vertinimo koordinatorė vizito metu savo įgaliojimų neviršijo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus, rėmėsi argumentais, išdėstytais skunde. Atsakovo atstovės prašė skundą atmesti, rėmėsi argumentais, išdėstytais atsiliepime į skundą.

Liudytojas G. B. davė parodymus, kad jis yra Utenos kolegijos direktorius. Studijų programa Studijų kokybės vertinimo centre buvo įregistruota 2011 m., tačiau nei viena iš tų pastabų, kurias iškėlė ekspertai, tuomet nebuvo paminėta. Liudytojas dalyvavo pirmajame susitikime su ekspertais, kurio metu jautėsi išankstinis neigiamas nusistatymas. Išankstinį nusistatymą patvirtina ir tai, kad ekspertų išvada buvo pateikta 2014 m. liepos pabaigoje, nors jau birželio mėn. studentus į dar galiojančią ir veikiančią studijų programą buvo uždrausta priimti.

Liudytoja J. U. davė parodymus, kad ji yra Informatikos inžinerijos katedros vedėja, nagrinėjamos studijų programos studijų komiteto pirmininkė, savianalizės suvestinės rengimo grupės vadovė. Dalyvavo 2014-05-08 susitikime su ekspertais. Teigė, kad pokalbio su ekspertais metu kelis kartus į procesą buvo įsikišusi atsakovo koordinatorė E. G.. Programos trūkumų buvo, tačiau inžinerinių dalykų programoje nebuvo per daug. Technologijos mokslų reglamente buvo konkrečiai įvardinta, kiek turi būti inžinerinių dalykų, matematikos, fizikos. 2014 m. rugpjūčio mėnesį programoje buvo pakeistas teisės pagrindų dalykas, akcentuojant informacinių technologijų teisę, išryškinta informacinių technologijų sauga, apjungti dėstomi dalykai.

Liudytoja R. B. paaiškino, kad ji yra Verslo technologijų fakulteto dekanė, dalyvavo pirmajame susitikime su ekspertais. Teigė, kad studijų programa buvo patvirtinta 2011 m., pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, tuo metu jokių pastabų dėl programos nebuvo gauta. Mokymo ciklas nebuvo baigtas, todėl jos tobulinti nebuvo galimybės. Dėstytojai yra informatikos inžinerijos magistrai, dekanė baigusi doktorantūrą, pusė dėstytojų turi praktinės patirties savo dėstomo dalyko srityje. Nuo 2011 m. dėstytojai nesikeitė, buvo priimtas vienas papildomas dėstytojas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl pareiškėjo vykdomos informatikos inžinerijos krypties studijų programos „Informacinių sistemų technologijos (valstybinis kodas 653E15007)“ neigiamo išorinio vertinimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Vykdomų studijų programų išorinį vertinimą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1652 patvirtintas Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) ir Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-01-162 patvirtinta Vykdomų studijų programų vertinimo metodika (toliau – Metodika).

Mokslo ir studijų įstatymo 40 straipsnyje numatytos išorinio studijų programų vertinimo procedūros paskirtis – remiantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti mokslo ir studijų institucijų veiklos kokybę, teikti rekomendacijas gerinti jų kokybę, ugdyti mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo kultūrą. Kaip matyti iš Mokslo ir studijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalies ir 42 straipsnio, studijų programų išorinio vertinimo išvadomis remiamasi atliekant studijų programų akreditavimą, kurio paskirtis – nustatyti, ar studijų programa atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar ji gali būti vykdoma. Mokslo ir studijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad aukštųjų mokyklų studijų programų išorinį vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą.

Aprašo 3 punktas apibrėžia, kad studijų programos išorinis vertinimas – nacionalinės ir tarptautinės patirties kontekste atliekama studijų programos ir jos vykdymo kokybės analizė bei rekomendacijų studijų programai tobulinti pateikimas. Remiantis Aprašo 4 punktu studijų programos išorinio vertinimo tikslai: 1) sudaryti prielaidas tobulinti studijų programą, kurti kokybės užtikrinimo kultūrą; ir 2) nustatyti, kaip studijų programos vykdymo kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatas ir aukštosios mokyklos įsipareigojimus.

Iš Aprašo 32-33 punktų matyti, kad studijų programa gali būti įvertinama dvejopai: 1) teigiamai (tuo atveju, jeigu atitinka Aprašo 27.2 punkto reikalavimus, t. y. programos įvertinimas sudaro ne mažiau kaip 12 balų ir nė viena vertinama sritis nėra įvertinta „nepatenkinamai“ pagal Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytas vertinimo sritis ir vertinimo skalę) ir studijų programa atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus reikalavimus studijų programoms); arba 2) neigiamai, jei jos įvertinimas sudaro mažiau kaip 12 balų ir (arba) bent viena vertinama sritis yra įvertinta nepatenkinamai pagal šio Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytas vertinimo sritis ir vertinimo skalę.

Aprašo 1 priedas „Studijų programos įvertinimas“ nustato šešias vertinimo sritis, o 2 priedas įvertinimo skalę. Iš šių Aprašo priedų matyti, kad atliekant išorinį vertinimą vertinamos sritys „Programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai“, „Programos sandara“, „Personalas“, „Materialieji ištekliai“, „Studijų eiga ir jos vertinimas“ ir „Programos vadyba“. Vertinimo metu kiekviena vertinimo sritis įvertinama keturiais balais: „1 – nepatenkinamai, kai yra esminių trūkumų, kuriuos būtina pašalinti“, „2 – patenkinamai, tenkina minimalius reikalavimus, reikia tobulinti“, „3 – gerai, sistemiškai plėtojama sritis, turi savitų bruožų“ ir „4 – labai gerai, sritis yra išskirtinė“. Detalius kiekvienos vertinamos srities vertinimo kriterijus nustato Metodikos 58-63 punktai. Remiantis Aprašo 27 punktu, vykdoma studijų programa neakredituojama, jei išorinio vertinimo išvadoje pateiktas studijų programos įvertinimas sudaro mažiau nei 12 balų arba bent viena vertinama sritis įvertinta „nepatenkinamai“.

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad studijų programos neigiama išorinio vertinimo išvada turi ne tik rekomendacinę reikšmę, bet ir sukelia aukštajai mokyklai neigiamas teisines pasekmes, kadangi šia išvada remiamasi atliekant akreditavimo procedūrą – esant neigiamai išorinio vertinimo išvadai, vykdoma studijų programa neakredituojama bei negali būti toliau vykdoma.

Pareiškėjas 2013-04-16 kreipėsi į atsakovą, prašydamas vertinti ir akredituoti Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakultete įgyvendinamas studijų programas, tarp jų studijų programą „Informacinių sistemų technologijos (valstybinis kodas 653E15007)“ (t. 1, b. l. 139). Pareiškėjas 2013-10-30 pateikė atsakovui minėtos vykdomos studijų programos savianalizės suvestinę (t. 1, b. l. 188-200, t. 2, b. l. 1-200, t. 3, b. l. 1-200, t. 4, b. l. 1-11). Ekspertų grupė atsakovui 2014-08-12 pateikė minėtos studijų programos vertinimo išvadas (t. 1, b. l. 140-183), kuriose pateikė neigiamą studijų programos įvertinimą. Atsakovas priėmė 2014-10-14 pažymą (t. 1, b. l. 137-138), kurioje nurodė, kad ekspertų grupės pateiktos išvados buvo svarstytos 2014-08-22 Studijų vertinimo komisijos posėdyje, kuriame komisija pritarė išvadoms, todėl atsakovas priėmė sprendimą programą vertinti neigiamai. Atsakovas šioje pažymoje nurodė, kad priimto sprendimo motyvai išdėstyti šios pažymos priede, t. y. 2014-08-12 ekspertinio vertinimo išvadose. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, 2014-11-04 padavė apeliaciją atsakovo Studijų programų apeliacinei komisijai (t. 1, b. l. 7-19), tačiau pastaroji 2014-12-12 priėmė protokolinį sprendimą nepatenkinti pareiškėjo apeliacijos (t. 1, b. l. 70-73).

Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovo sprendimas neigiamai vertinti studijų programą yra išdėstytas atsakovo 2014-10-14 pažymoje (t. 1, b. l. 137-138), o šio sprendimo motyvai nurodyti ekspertų grupės 2014-08-12 studijų programos vertinimo išvadose (t. 1, b. l. 140-183), kurios laikytinos sudėtine priimto administracinio akto dalimi. Atsakovo Studijų programų apeliacinės komisijos 2014-12-12 protokolinis sprendimas yra priimtas nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka, numatyta Metodikos 135-136 punktuose. Iš skundžiamų aktų turinio matyti, kad atsakovas priėmė sprendimą neigiamai vertinti studijų programą, kadangi dvi vertinamosios sritys – „Programos sandara“ ir „Personalas“ – buvo įvertintos „nepatenkinamai“.

Iš Aprašo 1 ir 2 priedų matyti, kad vertinama studijų programos sritis gali būti įvertinama „nepatenkinamai“ tada, kai joje yra esminių trūkumų ir ši sritis netenkina net minimalių reikalavimų, todėl negali būti vertinama netgi „patenkinamai“. Atitinkamai, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, bent vieną studijų programos sritį įvertinus „nepatenkinamai“, priimamas sprendimas visą studijų programą vertinti neigiamai, o tai savo ruožtu lemia, kad visa studijų programa tampa neakredituotina ir jos negalima toliau vykdyti. Kadangi neigiamas studijų programos vertinimas sukelia griežtas neigiamas pasekmes aukštajai mokyklai, administraciniame sprendime itin svarbu aiškiai, pakankamai ir adekvačiai, susiejant su konkrečiomis teisės normomis, motyvuoti, kodėl kuri nors vertinama studijų programos sritis įvertinta „nepatenkinamai“. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-617-13; LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ekspertinio vertinimo išvadas dėl studijų programos sandaros srities vertinimo, konstatuoja, kad šios srities vertinimas „nepatenkinamai“ nėra aiškiai, pakankamai ir adekvačiai motyvuotas, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Metodikos 126 punktas numato, kad ekspertų grupė įvertina programą, remdamasi Metodikoje reglamentuotomis sritimis ir vertinimo kriterijais. Konkretūs kriterijai, pagal kuriuos turi būti įvertinta ši sritis (programos sandara) išdėstyti Metodikos 59 punkte, tai – programos atitiktis teisės aktų reikalavimams, studijų dalykų išdėstymo nuoseklumas, dalykų ar jų temų nesikartojimas, dalykų turinio atitiktis studijų rūšiai ir pakopai, tai, ar dalykų turinys ir metodai leidžia pasiekti numatomus studijų rezultatus, ar programos apimtis yra pakankama studijų rezultatams pasiekti, ar programos turinys atitinka naujausius mokslo, meno ir technologijų pasiekimus. Iš 2014-08-12 ekspertinio vertinimo išvadų matyti, kad studijų programos vertinimas pagal kiekvieną iš šių kriterijų nebuvo atliktas. Pavyzdžiui, ekspertinio vertinimo išvadose neįvertinta, ar studijų dalykai išdėstyti nuosekliai, ar dalykai ir jų temos nesikartoja, ar dalykų turinys atitinka studijų rūšį (koleginės studijos) ir pakopą (pirmoji pakopa). Nors ekspertinio vertinimo išvadose konkretūs Metodikos 59 punkte nurodyti kriterijai tiesiogiai neįvardinti, tačiau matyti, kad jose studijų programos sandara faktiškai buvo nagrinėta tik pagal kelis kriterijus – pagal programos atitiktį teisės aktų reikalavimams, pagal tai, ar dalykų turinys leidžia pasiekti studijų rezultatus bei pagal tai, ar programos turinys atitinka naujausius mokslo ir technologijų pasiekimus. Tačiau aiškios ir konkrečios išvados pagal minėtus kriterijus nesuformuluotos, išvadose nurodyti studijų programos sandaros trūkumai nesusiejami su kriterijų, numatytų Metodikos 59 punkte, taikymu. Antai, iš išvadų nėra aišku, ar studijų programa atitinka Metodikos 59.4 punktą, t. y. ar dalykų turinys ir metodai leidžia pasiekti studijų rezultatus, ar leidžia tą padaryti iš dalies ar neleidžia to padaryti (išvadose nurodoma, kad pagrindiniams studijų krypties dalykams yra skiriama per mažai laiko, kad būtų užtikrinamas visiškas programos numatomų studijų rezultatų pasiekimas). Programos sandaros neįvertinus pagal visus Metodikoje numatytus kriterijus ir vertinimo išvadų nesiejant su konkrečiais Metodikoje numatytais kriterijais, tampa neaišku, kodėl vertinama sritis buvo įvertinta „nepatenkinamai“, t. y. nėra aiškių motyvų, kodėl nustatyti trūkumai yra esminiai ir studijų programos sandara neatitinka net minimalių reikalavimų. Iš vertinimo išvadų turinio matyti, kad faktiškai studijų programos sandara dalį Metodikos 59 punkte numatytų kriterijų atitinka, pvz., išvadose nurodoma, kad programos sandara atitinka Lietuvoje galiojančius teisės aktų reikalavimus. Ekspertinio vertinimo išvadose nurodyti programos sandaros trūkumai grindžiami ekspertų nuomone, kokia turėtų būti studijų programos sudėtis, tačiau pačiose išvadose ekspertai nurodo, kad jiems nepavyko rasti nuorodų į tarptautiniu mastu pripažintus kompiuterijos studijų turinio standartus ir gaires. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertinio vertinimo išvadose pateiktas programos sandaros srities vertinimas „nepatenkinamai“, kai programos sandara sudaryta pagal valstybės nustatytus reikalavimus ir juos atitinka, nėra aiškiai, pakankamai ir adekvačiai motyvuotas. Taigi, darytina išvada, kad sprendimas sritį „Programos sandara“ įvertinti „nepatenkinamai“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Kita vertus, teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ekspertinio vertinimo išvadas dėl studijų programos personalo srities vertinimo, konstatuoja, kad ši sritis pagrįstai buvo įvertinta „nepatenkinamai“, o sprendimo dalis dėl šios srities įvertinimo iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Konkrečius kriterijus, pagal kuriuos vertinama personalo sritis, įtvirtina Metodikos 60 punktas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nors ekspertinio vertinimo išvadose konkretūs Metodikos punktai nenurodyti, tačiau personalo sritis buvo faktiškai įvertinta pagal visus Metodikoje nustatytus kriterijus.

Metodikos 60.1 punktas numato, kad personalo sritis vertinama, be kitų kriterijų, pagal tai, ar programos vykdymui pasitelkiamas personalas atitinka teisės aktų reikalavimus. Mokslo ir studijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomojo dalyko srityje. Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501, 28 punktas įtvirtina reikalavimą, kad daugiau kaip pusė studijų programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirties.

Remiantis Metodikoje nustatytomis taisyklėmis, programos išorinis vertinimas atliekamas pagal pačios aukštosios mokyklos parengtą savianalizės suvestinę. Remiantis Metodikos 99 punktu, aukštoji mokykla savianalizės suvestinėje, be kita ko, turi nurodyti ir išnagrinėti dėstytojų sąrašą, nurodant turimą pedagoginį ir (ar) mokslinį laipsnį (jei tokie yra), pedagoginio darbo patirtį, mokslinių interesų kryptis, praktinio darbo patirtį dėstomo dalyko srityje ir dėstomus dalykus, saviavalizės suvestinės 3 priede pateikti dėstytojų veiklos aprašymus ir kt. Remiantis Metodikos 90 punktu, dėstytojo veiklos aprašyme turi būti nurodyta informacija apie darbovietes (nurodant pareigas ir darbo pobūdį). Taigi pačiai aukštajai mokyklai numatyta pareiga savianalizės suvestinėje įvertinti ir pagrįsti personalo atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju savianalizės suvestinės dalyje „Personalas“ (t. 2, b. l. 3-6) nurodoma, kad studijų programoje dėsto 20 dėstytojų, iš kurių 10 turi nemažą praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirtį. Savianalizės suvestinėje konkreti dėstytojų praktinio darbo patirtis (darbo pobūdis, funkcijos, kt.) dėstomo dalyko srityje nėra apibūdinama. Iš savianalizės suvestinės 2 priedo „IST studijų programos dėstytojų sąrašas 2011-2012 m. m. ir 2012-2013 m. m.“ (t. 3, b. l. 133-136) matyti, kad pareiškėjas nurodo, jog studijų programą dėsto 20 dėstytojų, iš kurių 10 (V. B.-N., R. B., D. B., E. M., T. P., G. S., V. S., J. Š., J. L., V. L.) turi praktinio darbo patirties. Savianalizės suvestinės 3 priede pateikti dėstytojų mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymai (t. 3, b. l. 137-174). Pastebėtina, kad šiuose aprašymuose, nesilaikant Metodikos 90 punkto, nenurodyta informacija apie dėstytojų darbo pobūdį. Taigi spręstina, kad pareiškėjas nesilaikė Metodikos reikalavimų, nes savianalizės suvestinėje nepakankamai išsamiai nurodė bei išnagrinėjo dėstytojų praktinio darbo patirtį ir, atitinkamai, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Esant tokioms aplinkybėms, ekspertų grupė 2014-05-06 elektroniniu paštu pagrįstai paprašė pareiškėjo pateikti išsamią informaciją apie personalo patirtį darbo rinkoje (t. 4, b. l. 46-47). Pareiškėjas ekspertų grupei pateikė dėstytojų praktinės patirties duomenis lentelėje, kurioje nurodė duomenis apie 9 dėstytojų darbo patirtį (t. 4, b. l. 48). Lyginant šioje lentelėje pateiktus duomenis su savianalizės suvestinės 2 priede „IST studijų programos dėstytojų sąrašas 2011-2012 m. m. ir 2012-2013 m. m.“ pateiktais duomenimis matyti, kad pareiškėjas į ekspertų grupei pateiktą naują lentelę neįtraukė savianalizės suvestinės 2 priede nurodytų dėstytojų T. P. ir J. L., tačiau į ją įtraukė dėstytoją A. P., kuris savianalizės suvestinės 2 priede nebuvo nurodytas kaip turintis praktinio darbo patirties. T. P. ir J. L. nėra nurodomi kaip dėstytojai, turintys reikiamos praktinio darbo patirties ir teismui pateiktoje pažymoje (t. 1, b. l. 98-108), vadinasi, pats pareiškėjas pripažįsta, kad šie dėstytojai, kurie buvo nurodyti savianalizės suvestinėje kaip turintys reikiamos praktinio darbo patirties, iš tiesų jos neturi.

Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas tiek atlikdamas studijų programos savianalizę, tiek vertinimo metu teikdamas duomenis ekspertų grupei nepagrindė, jog daugiau kaip pusė studijų programos dėstytojų (t. y. vienuolika ar daugiau dėstytojų iš dvidešimties) turi ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirties. Pareiškėjas pačioje savianalizės suvestinėje nurodė tik dešimt dėstytojų, turinčių praktinio darbo patirties, iš kurių du, kaip vėliau nurodė pats pareiškėjas, reikiamos patirties iš tiesų neturi. Pareiškėjas, tikslindamas duomenis, ekspertų grupei pateikė duomenis tik apie devynis dėstytojus, turinčius reikiamą darbo patirtį. Taigi, šios aplinkybės patvirtina ekspertinio vertinimo išvadą, kad programą vykdantys dėstytojai neatitinka Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo reikalavimų.

Pareiškėjas apeliacijoje Studijų programų apeliacinei komisijai (t. 1, b. l. 15) ir pažymoje teismui (t. 1, b. l. 98-108) nurodo vienuolikos dėstytojų, turinčių daugiau kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, pavardes. Išanalizavus šiuos papildomai pareiškėjo pateikiamus duomenis matyti, kad jie nepagrindžia dėstytojų atitikties aptariamam reikalavimui. Pastebėtina, kad pareiškėjas apeliacijoje ir pažymoje teismui kaip dėstytoją, turintį praktinio darbo patirties, nurodo V. G., dėstantį mobilių įrenginių programavimą. Tačiau šis dėstytojas savianalizės suvestinėje apskritai nebuvo įtrauktas į studijų programą vykdančių dėstytojų sąrašą (t. 3, b. l. 137). Savianalizės suvestinėje koordinuojančia mobilių įrenginių programavimo dalyko dėstymą nurodoma dėstytoja G. S. (t. 3, b. l. 63), o savianalizės suvestinės 2 priede „IST studijų programos dėstytojų sąrašas 2011-2012 m. m. ir 2012-2013 m. m.“ (t. 3, b. l. 133-136) mobiliųjų įrenginių programavimą dėstančiu dėstytoju nurodomas G. F.. Pareiškėjas apeliacijoje ir pažymoje teismui kaip dėstytoją, turinčią praktinio darbo patirties, nurodo R. J., tačiau ši dėstytoja nei savianalizės suvestinėje, nei papildomai pareiškėjo teiktuose duomenyse apie dėstytojų praktinę patirtį (t. 4, b. l. 48) nebuvo nurodyta kaip dėstytoja, turinti praktinio darbo patirties. Kadangi studijų programos išorinis vertinimas atliekamas remiantis savianalizės suvestinėje pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad V. G. apskritai nebuvo įtrauktas į studijų programą vykdančių dėstytojų sąrašą, o dėstytoja R. J. nebuvo nurodyta kaip turinti praktinio darbo patirties, konstatuotina, kad apeliacinei komisijai ir teismui pateikti duomenys nepatvirtina, kad daugiau kaip pusė studijų programos dėstytojų turi ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirties.

Iš ekspertinio vertinimo išvadų matyti, kad ekspertų grupė atliko ne tik formalų studijų programą vykdančių dėstytojų, turinčių praktinio darbo patirties, skaičiaus atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, tačiau pagrįstai įvertino dėstytojų praktinio darbo patirties, reikšmingos dėstomiems dalykams, pobūdį. Ekspertų grupė pagrįstai šį vertinimą atliko atsižvelgdama į įstatymų leidėjo siekiamą koleginių studijų tikslą, kad studijų programą baigę studentai būtų pasirengę profesinei veiklai (Mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 1 dalis ir kt.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ekspertų grupės išvada, kad matematiką ir diskrečiąją matematiką dėstančios dėstytojos V. B.-N. patirtis nėra praktinė, o susijusi su moksliniais tyrimais. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo į bylą pateikta Vilniaus universiteto 2015-01-20 pažyma, kurioje apibūdinamas šios dėstytojos mokslinis darbas (t. 1, b. l. 109-110). Nėra pagrindo nesutikti ir su išvada, kad elektrotechniką dėstančio V. L. darbo patirtis, kuri buvo nurodyta ekspertų grupei (Utenos kolegijos Ūkio tarnybos vadovas, Utenos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybų skyriaus vyriausiasis specialistas bei Utenos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos departamento direktorius), nėra reali darbo patirtis dėstomo dalyko srityje. Pareiškėjo į bylą pateikti Utenos kolegijos Ūkio tarnybos vadovo pareiginiai nuostatai (t. 1, b. l. 127-128) nepatvirtina, kad pareiškėjo darbo funkcijos vykdant šias pareigas buvo susiję su tiesioginiu elektrotechnikos žinių pritaikymu praktikoje. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su motyvuota ekspertų grupės išvada, kad ekonomikos pagrindus dėstančios dėstytojos J. Š. patirtis dirbant buhaltere ir apskaitininke, negali būti laikoma patirtimi dėstomo dalyko srityje.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad studijų programos personalo sritis buvo tinkamai įvertinta pagal Metodikos 60.1 punkte nustatytą kriterijų ir pagrįstai prieita prie išvados, jog studijų programą vykdantys dėstytojai neatitinka Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė pati savaime pakankama tam, kad konstatuoti, jog visa personalo sritis neatitinka minimalių teisės aktų reikalavimų ir yra su esminiais trūkumais, todėl privalo būti vertinama „nepatenkinamai“, neatsižvelgiant į personalo srities atitiktį kitiems kriterijams. Kita vertus, atliekant ekspertinį vertinimą buvo nustatyti ir kiti trūkumai pagal Metodikos 60 punkte įtvirtintus vertinimo kriterijus (pvz., trūkumai dėl dėstytojų kaitos ir kt.). Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad išorinio vertinimo metu studijų programos personalo sritis pagrįstai buvo įvertinta „nepatenkinamai“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši sprendimo dalis iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes joje yra nurodomi pakankamai aiškūs ir adekvatūs motyvai, dėl kurių personalo sritis įvertinta „nepatenkinamai“, nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimų personalo sritis neatitinka. Pareiškėjo argumentai, kad vertinimas vyko neobjektyviai, neįsigilinant į visas aplinkybes, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi, kaip minėta, pareiškėjui savianalizės suvestinėje nepateikus reikiamų duomenų dėl dėstytojų praktinės darbo patirties, ekspertų grupė papildomai aiškinosi dėstytojų turimą darbo patirtį, prašė pareiškėjo pateikti papildomų duomenų. Matyti, kad pats pareiškėjas tiek studijų programos vertinimo metu, tiek ginčo nagrinėjimo metu teikia prieštaringus duomenis dėl dėstytojų praktinės darbo patirties.

Aprašo 33 punktas numato, kad studijų programa įvertinama neigiamai, jeigu bent viena vertinama sritis yra įvertinta „nepatenkinamai“. Kadangi atliekant nagrinėjamos studijų programos išorinį vertinimą viena iš vertinamų sričių – personalo sritis – buvo pagrįstai įvertinta „nepatenkinama“, konstatuotina, kad galutinis sprendimas visą studijų programą įvertinti neigiamai yra iš esmės pagrįstas ir teisėtas. Byloje nustatytas skundžiamo sprendimo dalies dėl studijų programos sandaros srities nepatenkinamo vertinimo trūkumas – šios sprendimo dalies netinkamas motyvavimas – įtakos galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Akcentuotina, kad studijų programų išorinio vertinimo procedūra siekiama užtikrinti studijų kokybę, nustatyti, ar studijų kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. Vienai iš esminių kokybiškas studijas užtikrinančių sričių – personalo sričiai – neatitinkant minimalių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, studijos negali būti laikomos kokybiškomis.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrindo panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo neigiamai įvertinta studijų programa „Informacinių sistemų technologijos (valstybinis kodas 653E15007)“, išreikštą Studijų kokybės vertinimo 2014-10-14 pažymoje, ir Studijų programų apeliacinės komisijos 2014-12-12 sprendimą, kuriuo pareiškėjo apeliacija atmesta, nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Kadangi atsakovas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl neigiamo studijų programos išorinio vertinimo, pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį vykdomos studijų programos vertinimą taip pat nėra. Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo VšĮ Utenos kolegijos skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasRaimondas BlauzdžiusJolita Rasiukevičienė