- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- I1-4184-362/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00284-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas A. B. nurodė, kad nuo 2020 m. vasario 24 iki 2020 m. lapkričio 16 d. jis buvo periodiškai kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kameros visą laiką buvo perpildytos, trūko minimalaus gyvenamojo ploto, jos, ypač atmetus baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą. Sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, nebuvo užtikrintas jo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi sanitarinis mazgas buvo be durų, tad jis buvo matomas kitų asmenų, ventiliacijos sanitariniame mazge nebuvo, tad jis turėjo kvėpuoti nemaloniais kvapais, jiems pašalinti jam nebuvo leista įsigyti smilkalų. Higienos reikmenys į kameras išduodami nebuvo, tad jis negalėjo tinkamai tvarkyti kameros. Visose kamerose jis turėjo kęsti šaltį, dėl nesandariai užsidarančių langų. Pasivaikščiojimų kiemelių stogai uždengti asbesto turinčiu šiferiu, kas kenkė jo sveikatai, kamerose ant sienų ir lubų buvo pelėsis. Dėl to jis jautė stresą, nerimą, nepatogumus, kamerose dėl per didelio žmonių skaičiaus buvo nuolatinė trintis tarp asmenų, nuolat kildavo kivirčai, nesutarimai. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-19 pažymos „Dėl A. B.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2020-02-24 iki 2020-11-16 buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 20,26,58,29, kameroje būdavo 1-5 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,74 kv. m iki 21,5 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.
Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, jie kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami. Kameroje Nr. 20 sanitarinis mazgas atskirtas durimis, kamerose Nr. 26,58,29 – iki grindų esančiomis užuolaidomis, tad nei kameroje esantys asmenys, nei tuo labiau koridoriuje esantys pareigūnai negali stebėti, kas vyksta sanitariniame mazge. Ventiliacija galima per langus ir angas į koridorių, kvapų parametrų teisės aktai nereglamentuoja. Dėl higienos sąlygų užtikrinimo pareiškėjo buvimo kameros buvo tikrintos, 2020-02-07 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 20 pažeidimų nėra, 2020-02-12 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 20 pažeidimų nėra, pelėsio nenustatyta, 2020-08-03 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 26 temperatūra tinkamai, kamerą vėdinti per langą galima. Daugiau skundų dėl sąlygų kamerose ar netvarkingų langų gauta nebuvo, kameros remontuojamos, jas prižiūrėti ir valyti turi patys suimtieji, valymo priemonės yra išduodamos pagal pareikalavimą, kiekvienoje kameroje yra WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Stogeliai pasivaikščiojimo kiemeliuose iš beasbestinio šiferio. Smilkalų įsigijimas pagal leistiną turėti daiktų sąrašą nėra galimas.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. B. skundas atmestinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, trūko gyvenamojo ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2021-02-23 pažymos Nr. 60-4857 „Dėl A. B.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo periodiškai nuo 2020-02-14 iki 2020-11-16. Pažymoje nurodyta, kokią, dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 20,26,58,29,88 kalinamas 257 dienas, kameroje buvo 1-5 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,74 kv. m iki 21,48 kv. m kameros ploto. Pažymėtina, jog maksimalus asmenų skaičius, galimas kameroje, buvo 145 dienų iš 257 būtų pareiškėjo dienų, kitomis dienomis asmenų skaičius buvo mažesnis už maksimalų galimą pagal teisės aktus, vertinant kameros plotą, tad argumentas, jog kameros visą laiką buvo perpildytos, neatitinka tikrovės.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 257 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad baldai ar sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra būtina. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, ir darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra išaiškinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.
EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, išaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieš tai, jam teko ne mažiau kaip 3,74 kv. m kameros ploto (toks plotas teko 21 dieną, kitomis dienomis teko dar didesnis plotas), todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Vertinant baldų buvimą kamerose, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-09-06 pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ matyti, jog baldų pertekliaus kamerose nėra.
Vertinant sanitarinių mazgų įrengimą, nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirtas mūrine, OSB ar PDF sienele, sienelės aukštis 1,96 – 2,32 m. Įėjimas atskirtas užuolaida ar durimis, kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge nei iš kameros, nei pro stebėjimo akutę nėra.
Iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/33 „Apie 2019 metais atliktus darbus“ matyti, kad 2019 m. atlikti remonto darbai kameroje Nr. 58, buvo tinkuotos ir dažytos lubos, dažytas langas, įrengtas naujas apšvietimas, kameroje Nr. 20 užtaisyta skylė prie lango, kameroje Nr. 26 sumontuoti nauji šviestuvai. Pareiškėjas į šias kameras buvo įkeltas po remonto darbų.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2020-02-07 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 20 apšvieta, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, įskilęs veidrodis, nutrupėjusi viena plytelė, 2020-02-12 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 20 apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, įskilęs veidrodis, nutrupėjusi viena plytelė, pelėsio nėra, suimtieji aprūpinami valymo priemonėmis ir valymo inventoriumi, pelėsio nenustatyta, 2020-08-03 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 26 apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kamerą vėdinti per langą galima, suimtieji aprūpinami valymo priemonėmis ir valymo inventoriumi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-02-22 pažymoje Nr. 61-522 „Dėl A. B.“ nurodyta, kad nuo 2020-02-24 iki 2020-11-16 pareiškėjas A. B. nesikreipė su skundais ar prašymais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas pas Šiaulių tardymo izoliatoriaus gydytojus nesikreipė.
Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sąlygos gyvenamosiose kamerose. Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje drausmės kameroje nuo 2020-02-24 iki 2020-11-16 metu (viso 257 dienas) pareiškėjui teko didesnis, nei šis įsakymas numato, kameros plotas, tad argumentas dėl kamerų perpildymo atmestinas.
Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai, tiek išorėje, tiek viduje, dėl šio pastato statuso yra negalimi. Ventiliacija užtikrinama per langą ar esamas ventiliacines angas, natūralaus apšvietimo galimas trūkumas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Pareiškėjas savo skunde patvirtina, jog kameras vėdinti per langą buvo galima, tad argumentas dėl ventiliacijos nebuvimo atmestinas.
Pareiškėjo pateikti argumentai dėl kamerų atitikimo higienos normoms yra visiškai abstraktūs, nekonkretizuoti, atsakovas neturi pareigos kiekvieną dieną fiksuoti duomenis apie higienos sąlygas kamerose, jokių skundų dėl sąlygų kamerose pateikta nebuvo, tad argumentai dėl netinkamų higienos sąlygų kamerose atmestini. Pareiškėjas nenurodo nė vieno konkretaus pažeidimo konkrečioje kamerose, tik abstrakčiai nurodo, jog buvo šalta, pelėsis. Pastebėtina, jog pareiškėjas nurodo, jog jam būnant visose kamerose, jis turėjo kęsti šaltį, tačiau iš pažymos matyti, jog kamerose Nr. 58, 26 jis buvo nuo 2020-05-13 iki 2020-06-15, t. y., šiltuoju metų laiku, o ir kitose kamerose jis didesnę buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dalį praleido šiltuoju metų laiku.
Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose turi būti įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog toks minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Vertinant konkrečiai įrengtus Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitarinius mazgus, pažymėtina, jog jie įrengti viršijant esamus pagal nurodytą teisės aktą reikalavimus. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelė buvo mažiausia 1 m 96 cm aukščio, sanitariniai mazgai atitverti durimis ar užuolaida, kas užtikrina bent minimalų privatumą, stebėti asmens, esančio sanitariniame mazge, neįmanoma nei iš kameros, nei tuo labiau iš koridoriaus, tad argumentas dėl privatumo pažeidimo sanitariniame mazge atmestinas. Pažymėtina, jog tokia praktika, kad sanitarinio mazgo atskyrimas užuolaida užtikrina minimalų privatumo lygį, atitinka tiek LVAT praktiką ( LVAT 2020-02-12 nutartis administracinėje byloe Nr. A-226-822/2020), tiek EŽTT praktiką (2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Michno ir Dimbinskis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34179/18 ir 35033/18).
Vertinant blogo kvapo buvimą kameroje, pastebėtina, jog toks kvapas kameroje galėjo būti, dėl atviro iš viršaus sanitarinio mazgo, tačiau teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.), tad neteisėti atsakovo veiksmai dėl sanitarinio mazgo įrengimo, neatitveriant jo iki viršaus, nustatyti nėra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020), tad argumentas dėl blogo kvapo kameroje yra atmestinas. Pažymėtina, jog viso buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu skundų dėl blogo kvapo kameroje pateikta nebuvo.
Pareiškėjas nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemelių stoguose yra asbesto, tačiau tam pagrįsti nepateikia jokių įrodymų, atsakovas nurodo, jog šiferis, kuris panaudotas stogelių dengimui, yra beasbestinis, tad šis argumentas taip pat atmestinas.
Vertinant pareiškėjo argumentą, jog į kameras nebuvo išduodamos valymo priemonės ir inventorius, nustatyta, jog šis argumentas paneigiamas pateiktais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimų aktais, kuriuose nurodoma, jog valymo inventorius ir valymo priemonės yra išduodamos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog jokių skundų dėl neišduodamų priemonių pateikta nebuvo, kaip ir nėra nurodyta, jog buvo teikiami prašymai dėl tokių priemonių išdavimo, tad ir argumentas yra atmestinas.
Nors pareiškėjas nurodo, jog jam nebuvo leista įsigyti smilkalų, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia, be to, atkreiptinas dėmesys, jog leistinų turėti daiktų sąraše, kuris numatytas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, galimybė įsigyti smilkalus nenumatyta.
Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiškėjo veiksmų, užtikrinant pareiškėjui pakankamą gyvenamąjį plotą kameroje, užtikrinant higienos ir kitas sąlygas gyvenamosiose kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, tad skundas yra atmestinas.
Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.