Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-10-04 · Civilinė byla Nr. 2-20005-155/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-04
Bylos Nr.
2-20005-155/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13433-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Atsakovas
P. E.
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 2.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-20005-155/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13433-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.4.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant O. F., dalyvaujant ieškovo atstovui D. D., atsakovui P. E., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui P. E., dėl padarytos žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: priteisti iš atsakovo P. E. ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 1747,74 lt nuostolių atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas;

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi garažu Nr. 24 bei 2013-02-23 d. tyčia sugadino nurodyto garažų masyvo vartų įrangą ir taip padarė bendrijai nuostolių. Ieškovo teigimu, nuostoliai sudaro 1747,72 lt sumą. Dėl atsakovo nusikalstamos veikos Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuriuo nustatyta, kad šiuos vartus sulaužė P. E., tačiau ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 1 d. nutrauktas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

A. P. E. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad 2013-02-23 d. jam teisėtai būnant požeminiame garaže, išsikrovė jo mobiliojo ryšio telefono baterija, dėl ko atsakovas negalėjo automatiškai atidaryti garažo bendrijos vartų ir išeiti. Atsakovas ilgą laiką, gal apie 4 val. laukė kol į garažą atvyks kiti asmenys, kurie atidarytų garažo duris, taip pat garsiai šaukė, tačiau taip niekas ir neatvyko. Todėl atsakovas, tikėdamasis, kad užraktą galės atidaryti nesugadindamas paties užrakto mechanizmo ir nepadarydamas jokios žalos, bandė su instrumentais šiuos vartus atidaryti, tačiau to padaryti nepavyko. Po nesėkmingo bandymo atsukti užraktą atsakovas nukirto elektros laidus, kuriais tiekiama elektros energija vartų užrakto mechanizmui, manydamas, kad tokiu būdu automatinis užraktas atsidarys ir jis galės išeiti iš garažo teritorijos, tačiau nukirtus šiuos elektros laidus, automatinis užraktas vis tiek neatsirakino. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad tai, jog šis įvykis atsitiko žiemos laikotarpiu, esant minusinei lauko temperatūrai, o pats nebuvo šiltai apsirengęs, būdamas stresinėje situacijoje, buvo priverstas panaudoti fizinę jėgą tam, tam kad atidaryti vartus ir dėl to buvo sugadintas automatinis vartų užraktas. Atsakovo įsitikinimu, dėl šio įvykio kaltė tenka garažų kooperatyvo pirmininkui, kadangi:

1) atsakovo žiniomis tik garažų kooperatyvo pirmininkas turi raktą avariniam garažų vartų užrakto atidarymui.

2) garažų kooperatyvo pirmininkas nepasirūpino, kad visi garažų kooperatyvo nariai turėtų raktus avariniam garažų užrakto atidarymui.

3) garažų kooperatyvo pirmininkas ar jo iniciatyva tyčia buvo privirinti vartų užrakto varžtai, dėl ko net turint technines priemones – raktus, negalima net iš garažų vidinės pusės mechaniškai atsukti užrakto mechanizmą laikančius varžtus ir tokiu būdu atidaryti vartus nesugadinant paties užrakto mechanizmo.

4) garažų kooperatyvo pirmininkas nepasirūpino, kad esant ekstra atvejams (kilus gaisrui, garažuose atsiradus nuodingų garų koncentracijai), požeminiuose garažuose esantiems asmenims, būtų galimybė turėti bent kokį ryšį su išoriniu pasauliu ir kviestis pagalbą arba būtų atsarginis išėjimas iš garažų.

Taip pat atsakovui nėra žinoma, kokia tiksli žala buvo padaryta bendrijos garažų vartams, kokios detalės buvo keičiamos, kurios remontuojamos, ir aš iš tikrųjų buvo padaryta tokia žala kaip nurodyta ieškinyje. Visi vartų remonto darbai nebuvo derinami su atsakovu, todėl jam kelia įtarimą defektiniame akte nurodytų darbų ir medžiagų kainos, be to ir pats atsakovas būtų sutikęs savanoriškai padėti suremontuoti garažų vartų spyną, nes pats supranta, kad ji yra reikalinga. Atsakovo nuomone, iš nurodytų aplinkybių atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė, nes nėra civilinės atsakomybės požymių viseto, mano, kad jo veiksmuose kaltės nėra, todėl prašo ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes bei papildomai teismo posėdžių paaiškino, jog būtent tokią 1747,72 lt nuostolių sumą pasirinko, kadangi tokia suma buvo išrašyta (duomenys neskelbtini) sąskaita išankstiniam automatinės įrangos techniniam-remontui apmokėjimui, o šią sumą prašo priteisti iš atsakovo, kadangi atsakovas savo tyčiniais veiksmais sugadino bendrijos garažų masyvo vartų mechanizmą. Ieškovo atstovas (bendrijos pirmininkas) iš karto po įvykio, kai buvo rasti apgadinti bendrijos garažo vartai, nuėjo aiškintis įvykio aplinkybių būtent pas atsakovą P. E., kadangi įvykio vietoje buvo rasta galimai jo mobiliojo telefono baterija, o šie bendrijos garažų masyvo vartai atsidaro būtent mobiliojo telefono pagalba, kai paskambinama telefono numeriu, tokiu būdu duodamas GSM ryšis ir automatiškai tie garažo masyvo vartai atsidaro. Tuo pagrindu ir kilo įtarimas, kad čia gali būti atsakovo darbas, nes nors įvykio liudytojų nebuvo, viskas vyko iš vidinės garažų pusės, o bendrijos pirmininkas savo bendrijos narių telefonus gana neblogai žino. Pats atsakovas susitikęs su bendrijos pirmininku taip pat neneigė, kad sugadino šį garažų vartų mechanizmą ir ieškovo atstovui paaiškino, kad jis sulaužė šį bendrijos garažų vartų mechanizmą, kadangi negalėjo išeiti iš garažo. Tačiau daugiau bendrijos pirmininkui su atsakovu tą dieną pasikalbėti negalėjo, nes atsakovas buvo girtas ir ginčas vos nepriėjo prie muštynių, todėl ieškovo atstovas išėjo, tikėdamasis išspręsti ginčą taikiai kitą dieną. Vėliau buvo iškviesta ir policija. Policija apžiūrėjo įvykio vietą, surašė visų įvykio dalyvių parodymus bei nustatė, kad būtent P. E. sugadino šiuos garažų masyvo vartus. Taip pat ieškovo atstovas paaiškino, kad realiai UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita išankstiniam automatinės įrangos techniniam-remontui apmokėjimui (1747,72 lt) nėra apmokėta, kadangi garažų bendrija neturėjo pakankamai lėšų tai padaryti. Tie sugadinti vartų mechanizmai yra dabar suremontuoti savo jėgomis, tačiau be garantijos, realiai apmokėjo už atliktus montavimo darbus 439 lt. sumą. Ieškovo atstovas pateikė teismui atliktų darbų aktą šiai sumai. Taip pat bendrijos pirmininkas paaiškino, kad garažo vartai atsidaro ir iš vidaus, yra avarinis vartų atidarymas, apie tai atsakovas ir kiti garažų bendrijos nariai buvo supažindinti, tai nėra sudėtingas veiksmas. Atsižvelgus į visas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei paaiškino, kad tą dieną buvo atvykęs pėsčias į garažą, vartai buvo atidaryti, kažkurį laiko buvo garaže ir vėliau norėjo išeiti, bet viskas buvo uždaryta, žmonių nebuvo, kitų išėjimo vartų nebuvo. Atsakovo mobilusis telefonas buvo išsikrovęs, dėl to išardęs trindamas bandė jį atgaivinti, bet nepavyko. Už vartų prabuvo apie 4 valandas, jam buvo labai šalta, nes buvo žiema, todėl nupjovė elektros laidus, tai nepadėjo, po to bandė dar atsukti varžtus, bet vartai buvo užvirinti, neatsidarė. Tada su plaktuku sudaužė vartų mechanizmą ir išėjo. Grįžęs namo, nebandė ir neieškojo galimybės, kad atlyginti padarytą žalą. Mano, kad pats bendrijos garažų pirmininkas kaltas, kad taip atsitiko. Atsakovas taip pat paaiškino, kad nieko nežinojo apie avarinį garažo vartų atidarymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkintinas.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo P. E. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-597-13, kurio metu priimtas procesinis sprendimas: 2013-03-21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tame pačiame nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-597-13 buvo pradėtas dėl 2013-02-23 d. sugadinto garažų masyvo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sugadinant vartų įranga ir taip padarant 1440,40 litų žalą. Nutarime taip pat konstatuota, kad šią įrangą sugadino P. E., tačiau dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 187 str. 1 d., jeigu žinomas įtariamasis ir nėra kitų LR (duomenys neskelbtini) str. numatytų išimčių, ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes tokios veikos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, tuo pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pasiūlant (duomenys neskelbtini) teisę dėl turto sugadinimo kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

Atsižvelgus į tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje (ieškovas nesikreipė į teismą dėl bylos nagrinėjimo privataus kaltinimo tvarka ir kartu pateikiant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo) pareikštas nebuvo, ieškovas turi teisę reikšti turtinius reikalavimus civilinio proceso tvarka. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis)

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis), kadangi šiuo konkrečiu atveju atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-597-13, tačiau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir buvo tik konstatuota, kad vartų įrangą sugadino P. E., tačiau nekonstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai.

LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008.).

Išanalizavus civilinės bylos medžiagą, susipažinus su civilinėje byloje šalių pateiktais įrodymais bei argumentais, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos sąlygos, reikalingos konstatuoti deliktinei atsakomybei dėl atsakovo padarytos ieškovui žalos. LR CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, t.y. neteisėti veiksmai konstatuojami, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis.

Ieškovo atstovas byloje nurodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. savavališkai savo veiksmais sugadino bendrijos garažų masyvo vartų mechanizmą, taip padarydamas ieškovui žalą. Nurodė, kad išeiti iš garažo galima trimis būdais, t.y. 1) su mobiliuoju telefonu, surenkant telefono numerį ir taip automatiškai atsidarant vartams 2) atrakinant vartus su raktais (tačiau šiuos raktus turėjo tik garažo pirmininkas ir vartų gamintojas) 3) atidarant vartus iš vidaus per avarinį durų atidarymą. Kaip atidaryti vartus iš vidaus avarinio atvejo metu bendrijos pirmininkas parodė visiems bendrijoms nariams. Taigi, ieškovo teigimu atsakovas pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad tretiesiems asmenims nebūtų daroma žala, taip sugadindamas savavališkai bendrijos garažų masyvo vartų mechanizmą. Atsakovas nurodė, jog jis neteisėtų veiksmų neatliko, tiesiog tą dieną jo mobilusis telefonas nedirbo, per uždarytus garažo vartus nežinojo kaip išeiti, jam buvo šalta, dėl to norėdamas išeiti (bijodamas mirtinai sušalti) - sugadino garažo vartų mechanizmą. Byloje esantys įrodymai patvirtina (nutarimas apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, paties atsakovo prisipažinimas dėl sugadinimo), kad atsakovas iš tiesų sugadino šį bendrijos garažo masyvo vartų mechanizmą, to neneigia ir pats atsakovas. Atsakovo teiginys, jog jis šioje situacijoje yra nekaltas ir už atsiradusią žalą neatsakingas, norėjo tik išeiti iš garažo, o kaltas šioje situacijoje yra bendrijos garažų bendrijos pirmininkas, yra atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Laikoma, kad asmuo kaltas, jei atsižvelgiant į visas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir atidus atitinkamoje situacijoje, jei apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, tada žalą padaręs asmuo yra kaltas. Šiuo atveju yra nustatyta, kad buvo apgadinta bendrijos garažų masyvo vartų įranga, kuria buvo galima iš vidaus atidaryti trimis būdais: 1) su mobiliuoju telefonu, surenkant telefono numerį ir taip automatiškai atsidarant vartams 2) atrakinant vartus su raktais (tačiau šiuos raktus turėjo tik garažo pirmininkas ir vartų gamintojas) 3) atidarant vartus iš vidaus per avarinį durų atidarymą. Šiuo atveju, teismas sutinka, kad antru būdu nebuvo galima atsakovui pasinaudoti, t.y. atrakinant vartus su raktais, nes šiuos raktus turėjo tik garažo pirmininkas ir vartų gamintojas, šių raktų atsakovas neturėjo, tačiau teismas įvertinęs įrodymus, vertina, kad aukščiau paminėtu pirmu arba trečiu būdu rūpestingas ir atidus žmogus būtų atidaręs garažo duris ir nepadaręs žalos. Pirmiausiai, pats atsakovas yra atsakingas, kad jo mobilusis telefonas neveikia, jis turi rūpintis, kad telefonas būtų pakrautas, tvarkingos būklės, veiktų žinant, kad mobilusis telefonas yra vienas iš garažo durų atidarymo būdu. Šiuo atveju atsakovas nebuvo rūpestingas ir atidus, jo mobilusis telefonas neveikė, jis savo mobiliojo telefono bateriją išmetė įvykio vietoje. Taip pat teismas vertina, kad atsakovas P. E. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes nežinojo ir nesirūpino žinoti apie avarinį garažo vartų atidarymo būdą, nepasidfomėjo apie atsarginius išėjimo būdus, nesidomėjo tuo iki įvykio. Atsakovo paaiškinimai, kad šioje situacijoje yra kaltas (duomenys neskelbtini) pirmininkas vertintini kritiškai, nes atsakovui taip teigti palanku, siekiant išvengti atsakomybės, teismas neįžvelgia (duomenys neskelbtini) kaltės, kadangi ieškovo atstovui ((duomenys neskelbtini) pirmininkui) tikslo nepagrįstai apkaltinti atsakovą ir nepagrįstai pasipelnyti nėra. Ieškovo atstovas teismui nuosekliai ir logiškai paaiškino visas įvykio aplinkybes, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes teismas konstatuoja, jog minėta žala atsirado būtent dėl nerūpestingų ir neatidžių atsakovo P. E. veiksmų, t.y. neteisėtų atsakovo veiksmų.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas (duomenys neskelbtini) nurodo, kad patyrė 1747,72 lt žalą. Atsakovas ginčija žalos dydį. Byloje nustatyta, kaip teigė ir pats (duomenys neskelbtini) garažo vartų mechanizmas buvo dabar pataisytas savo pastangomis, šiuo metu veikia. Prie ieškinio pridėta (duomenys neskelbtini) sąskaita išankstiniam apmokėjimui 1747,72 lt sumai neapmokėta. Realiai savo pastangomis atliktas garažo vartų mechanizmo sutaisymas kainavo 439 litų sumą, tai patvirtina prie bylos pridėtas (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktas šiai sumai ir ieškovo atstovo teismo posėdžio metu duotas paaiškinimas. Šiuo atveju, teismas vertindamas padarytos žalos dydį, laiko nepakankamai pagrįstus ir įrodytus ieškovo teiginius, kuriais jis prašo priteisti būtent numanomą 1747,72 lt sumą, kadangi yra atlyginimą tik tokia žala, kuri padaroma realiai ir kuri įrodyta. Šiuo konkrečiu atveju garažo vartai jau yra suremontuoti, ieškovo atstovas pateikdamas (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą (439 lt sumai), tiksliai įrodė, kad būtent tokia žala buvo ieškovui realiai padaryta, tačiau neįrodė didesnio žalos dydžio sumos. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) sąskaita išankstiniam apmokėjimui neįrodo realios padarytos žalos dydžio, t.y. sumokėtos pinigų sumos vartų remonto darbams. LR CK 6.249 str. numato, kad jeigu nuostolių dydžio šalis negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Todėl teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgia į tai, kad kaip ieškovo atstovas ((duomenys neskelbtini) pirmininkas) nurodė bei teismui pateiktu (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktų įrodė (sumokėjo 439 lt sumą) jis savo pastangomis pataisė šiuos garažo vartus, taip įdėdamas savo pastangų (tikėtina ir medžiagų), todėl teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, bei įvertinus kitas bylos aplinkybes (žala padaryta dėl atsakovo neatsargumo ir nerūpestingumo) mano, kad atsakovo padarytos (ir įrodytos) žalos dydis ieškovui yra 700 lt. Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas elgėsi nepakankamai apdairiai, atidžiai ir rūpestingai ir dėl to buvo padaryta ieškovui žala. Konstatuotina, kad tarp atsakovo pareigos elgtis rūpestingai nevykdymo ir atsiradusios žalos yra nustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, todėl iš atsakovo priteistina iš dalies ieškinyje nurodyta padarytos žalos dydžio suma, t.y. 700 lt.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, todėl patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 40,1 procento ieškinio), t.y. ieškovas sumokėjo 52,43 lt žyminį mokestį, tai priteisiama ieškovo naudai iš atsakovo 21,02 lt bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio (CPK 79 str., 93 str. 1d. 2d.).

Ieškovas taip pat turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui per antstolį. Byloje pateiktas antstolio V. M. kvitas 150 lt sumai, šiuos pinigus ieškovas sumokėjo antstoliui už minėtą paslaugą (procesinių dokumentų įteikimą atsakovui P. E.). Atsižvelgiant į tai, kad LR CPK 123 str. 1 d., 123 str. 3 d. tvarka įteikti procesinių dokumentų atsakovui teismui įteikti nepavyko, ieškovas buvo įpareigotas nutartimi pasirinkti įteikimo būdą ir pasirinkus šį procesinių dokumentų įteikimo būdą, šie procesiniai dokumentai buvo tinkamai atsakovui įteikti, todėl šios bylinėjimosi išlaidas pagrįstos ir atlyginamos visiškai, t.y. ieškovui priteistina iš atsakovo 150 lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui per antstolį (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.), iš viso priteistina iš atsakovo ieškovo naudai – 171,02 lt bylinėjimosi išlaidų. (150+21,02=171,02)

Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 23,10 Lt procesinių dokumentų siuntimo pašto išlaidos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo P. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 700 Lt (septynis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo ir 171,02 Lt (šimtas septyniasdešimt vienas litas 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 23,10 Lt (dvidešimt tris litus 10 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė