- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- eI3-295-414/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02303-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2022 m. liepos 7 d. raštą Nr. 10SD-1930-(14.10.104) – atsakymą į pareiškėjo 2022 m. gegužės 23 d., 2022 m. birželio 8 d., 2022 m. liepos 4 d. prašymus/skundus; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1255-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis paveldėjo visą savo tėvo J. Ž. valdytą turtą. 2022 m. birželio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime pažymėta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro teisė į asmeninio ūkio žemę, t. y. teisė į ½ dalį 1,12 ha asmeninio ūkio žemės, iš jų: 0,97 ha žemės ūkio naudmenų ir 0,15 ha namų valdoje esančių ne žemės ūkio paskirties naudmenų, kuri buvo patvirtinta J. Ž., mirusiam (duomenys neskelbtini), Prienų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 16 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų patikslinimo“. Valstybės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis su J. Ž. nebuvo sudaryta. Pagrindas: 2021 m. gegužės 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus pažyma apie asmeninio ūkio žemę Nr. 10PAŽ-190-(14.10.33).
2022 m. birželio 8 d. Nuosavybės teisės liudijimu notarė patvirtino, kad pareiškėjo motina K. Ž. yra pergyvenusi sutuoktinį J. Ž. ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje, kurį sudaro teisė į 1,12 ha asmeninio ūkio žemės, iš jų 0,97 ha žemės ūkio naudmenų ir 0,15 ha namų valdoje esančių ne žemės ūkio paskirties naudmenų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2022 m. gegužės 23 d., 2022 m. birželio 8 d. ir 2022 m. liepos 4 d. prašymais (skundais) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių dėl jo tėvui J. Ž. skirtos asmeninio ūkio žemės ir dėl jo motinai grąžintinos žemės.
2022 m. liepos mėnesį Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius pateikė atsakymą į pareiškėjo prašymus Nr. 10SD-1930-(14.10.104.), kuriame pažymėjo, kad vadovaujantis teisės normomis, K. Ž. atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusios savininkės O. Ž. valdytą žemę, bus įskaitoma J. Ž. skirtos asmeninio ūkio žemės dalis, kuri K. Ž. priklauso nuosavybės teise pagal 2022 m. birželio 8 d. nuosavybės teisės liudijimą bei paprašė nurodyti: 1) kokiu būdu K. Ž. pageidauja atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusios savininkės O. Ž. tą valdytos žemės dalį, į kurią nebus įskaitoma J. Ž. skirtos asmeninio ūkio žemės dalis; 2) kam nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai), nurodyti šių statinių unikalius numerius; 3) ar pareiškėjas ½ dalį J. Ž. skirtos asmeninio ūkio žemės, teisę į kurią jis paveldėjo 2022 m. birželio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, pageidauja pirkti ar nuomotis iš valstybės.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo atsakymu pareiškėjas 2022 m. liepos 14 d. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą bei prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių parengti K. Ž. priklausančio žemės sklypo ir žemės sklypo (kurio teisę į ½ dalį šios žemės jis pavedėjo) projektą ir žemės sklypą suformuoti toje pačioje vietoje, kurioje žemės sklypu faktiškai naudojosi pareiškėjo tėvas J. Ž..
Nacionalinė Žemės tarnyba 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendime Nr. 1SS-1255-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, jog K. Ž. (taip pat ir J. Ž.) nei namų valdos žemės sklypo, nei J. Ž. vardu skirto ir galbūt naudoto 0,97 ha asmeninio ūkio žemės sklypo privačion nuosavybėn neįsigijo, taip pat už perkamus iš valstybės paminėtus žemės sklypus iš anksto neįmokėjo įmokų, todėl K. Ž. namų valdos žemės sklypo ½ dalis ir galimai naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo dalys, žemės sklypus suprojektavus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ar kitame žemės valdos projekte ar teritorijų planavimo dokumente, bus įskaitytos į jai grąžinamą buvusios žemės savininkės O. R. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui Nekilnojamojo turto registre įregistravus nuosavybės teisę į Statinius, namų valdos žemės sklypo ½ dalį jis galės pirkti arba nuomotis iš valstybės.
Pažymėjo, kad Prienų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. birželio 30 d. sprendimu patvirtinti apylinkės gyventojų patikslinti asmeninio ūkio žemės sklypai pagal sąrašus. Pagal sąrašą, J. Ž. paskirta 1,12 ha asmeninio ūkio žemės, iš jų 0,97 ha žemės ūkio naudmenų ir 0,15 ha namų valdoje esančių ne žemės ūkio paskirties naudmenų. Nuo 1994 m. birželio 30 d. iki pat 2019 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjo tėvas valdė šią prie savo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtą žemę, ja naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo nuomos mokestį. Nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. (mirus pareiškėjo tėvui) šią žemę valdė, ja naudojosi asmeninėms reikmėms pareiškėjo motina K. Ž. ir pareiškėjas V. Ž..
Teigė, jog Nacionalinė žemės tarnyba turi sudaryti sąlygas pareiškėjui sudaryti Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį arba Valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas galėtų įsigyti nuosavybėn 0,97 ha asmeninio ūkio žemės (0,97 ha žemės ūkio naudmenų) ir 0,15 ha namų valdoje esančių ne žemės ūkio paskirties naudmenų arba šią asmeninio ūkio žemę išsinuomoti toje pačioje kadastrinėje vietovėje ir toje pačioje vietoje kaip buvo 1994 m. birželio 30 d. sprendimu paskirta J. Ž.. Būtent pagal tai turi būti parengtas naujas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projektas ar kitas žemės valdos projektas ar teritorijų planavimo dokumentas ir 0,97 ha asmeninio žemės sklypas turi būti suformuotas toje pačioje vietoje, t. y. prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), nes būtent šioje vietovėje J. Ž. nuo 1994 m. birželio 30 d. iki pat savo mirties naudojosi šiuo jam suteiktu žemės sklypu, o po jo ir K. Ž. mirties, toliau sklypu naudojasi pareiškėjas.
Nacionalinė žemės tarnyba elgiasi nesąžiningai priimdama tokio pobūdžio sprendimus kaip 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 1SS-1255-(7.5.), pagal kurį ½ dalį 0,97 ha žemės sklypo, parengus naują projektą, neaišku kokiu pagrindu įskaitys į žemės sklypo plotą, į kurį nuosavybės teisės K. Ž. atkuriamos visai kitu pagrindu. Toks sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 1 ir 2 dalis.
Nuo 1994 m. birželio 30 d., kai J. Ž. Prienų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba paskyrė 1,12 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, tiek J. Ž., tiek ir K. Ž. šį žemės sklypą naudojo kaip savo asmeninį žemės sklypą ir mokėjo už jį nustatytus mokesčius. Niekada niekas į J. Ž. nesikreipė su raginimu pasirašyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Žemės sklypas 1994 m. birželio 30 d. tarybos sprendimo pagrindu buvo valdomas ir naudojamas kaip asmeninė nuosavybė.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendime Nr. 1SS-1255-(7.5.) išdėstytų argumentų galima suprasti, kad pareiškėjui liko tik teisė pirkti arba nuomotis iš valstybės ½ dalį 0,15 ha namų valdoje esančių ne žemės ūkio paskirties naudmenų. Vadinasi pareiškėjui lieka tik galimybė žemę išsinuomoti iš laisvos žemės fondo plotų, apie galimybę išsipirkti žemę Nacionalinė žemės tarnyba net nekalba. Toks painus Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principus.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1469-800/2022 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. C. mirties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise 4,1 ha žemės (duomenys neskelbtini) savivaldybėje valdė A. C. dukra O. R. ir atnaujino K. Ž. Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Alytaus apylinkės teismas taip pat pripažino, kad K. Ž. 1991 m. rugsėjo 30 d. prašymu, 1992 m. balandžio 25 d. susitarimu, pateiktais Prienų rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai, siekia atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. liepos 22 d. visuotinio žemės nacionalizavimo O. R. priklausiusią žemę.
Akcentavo, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, jog į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Ši imperatyvi teisės norma yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, kurio 15 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, jog į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje, Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta imperatyvia teisės norma, tiek Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius ginčijamame 2022 m. liepos 7 d. rašte Nr. 10SD-1930-(14.10.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės ir nuosavybės teisių atkūrimo“, tiek Nacionalinė žemės tarnyba ginčijamame 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 1SS- 1255-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog galimai K. Ž. naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo dalys, žemės sklypus suprojektavus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ar kitame žemės valdos projekte ar teritorijų planavimo dokumente, bus įskaitytos į K. Ž. grąžinamą buvusios žemės savininkės O. R. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotą.
Pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje reglamentuota, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalis numato, jog piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą, taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal Atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami iš laisvos žemės fondo.
Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 24-566-18391 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. Ž. J., P.“ atkurtos nuosavybės teisės į 1,96 ha iki nacionalizacijos P. Ž. Prienų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės, grąžinant natūra J. Ž. 1,89 ha žemės plotą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame 11,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. 6923/0002:5, o už 0,07 ha valdytos žemės kompensuojant pinigais, pagrįstai sprendė, jog J. Ž. teisės pirkti iš valstybės asmeninio ūkio žemės neturėjo.
J. Ž. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,96 ha buvusio savininko P. Ž. iki nacionalizacijos turėtos, tačiau šią žemę nepageidavo įskaityti į jo naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą, todėl teisės pirkti iš valstybės asmeninio ūkio žemę J. Ž. neturėjo. Kadangi J. Ž. neturėjo teisės pirkti iš valstybės asmeninio ūkio žemės, todėl šios teisės pirkti iš valstybės J. Ž. tenkančią asmeninio ūkio žemės dalį negalėjo paveldėti ir jo įpėdinis pareiškėjas V. Ž..
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2022 m. liepos 7 d. rašto Nr. 10SD-1930-(14.10.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 1SS-1255-(7.5) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 24-566-18391 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. Ž. J., P.“ atkurtos nuosavybės teisės į 1,96 ha iki nacionalizacijos P. Ž. Prienų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės. Šiuo sprendimu J. Ž. 1,89 ha žemės plotas sugrąžintas natūra bendrosios dalinės nuosavybės valdomame 11,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o už 0,07 ha valdytos žemės kompensuota pinigais. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad Prienų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. birželio 30 d. sprendimu patvirtinti apylinkės gyventojų patikslinti asmeninio ūkio žemės sklypai pagal sąrašus. Pagal sąrašą, J. Ž. paskirta 1,12 ha asmeninio ūkio žemės, iš jų 0,97 ha žemės ūkio naudmenų ir 0,15 ha namų valdoje esančių ne žemės ūkio paskirties naudmenų.
Teismo posėdžio metu nenuneigta skunde nurodyta aplinkybė, kad J. Ž. jam skirtą 1,12 ha asmeninio ūkio žemę naudojo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). J. Ž. (pareiškėjo V. Ž. tėvas) mirė (duomenys neskelbtini) Po J. Ž. mirties asmeninio ūkio žeme naudojosi pareiškėjo motina K. Ž. ir pats pareiškėjas V. Ž..
Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti ir naudojamos asmeninio ūkio žemės J. Ž. ir K. Ž. privačion nuosavybėn neįsigijo. Į bylą nepateikta duomenų, kad J. Ž. ir K. Ž. iš anksto įmokėjo įmokas už perkamą žemės sklypą statiniams eksploatuoti ir naudojamą asmeninio ūkio žemę.
2022 m. birželio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas Prienų rajono 3 – jo notaro biuro notarės A. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pareiškėjas V. Ž. paveldėjo teisę į ½ dalį 1,12 ha asmeninio ūkio žemės, iš jų 0,97 ha žemės ūkio naudmenų ir 0,15 ha namų valdoje esančių ne žemės ūkio paskirties naudmenų.
2022 m. birželio 8 d. nuosavybės teisės liudijimas, išduotas Prienų rajono 3 – jo notaro biuro notarės A. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad K. Ž. yra pergyvenusi sutuoktinį J. Ž. ir jai priklauso nuosavybės teisės į ½ dalį bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje. Nuosavybės teisės liudijime nurodyta ir tai, kad K. Ž. priklauso ½ dalis teisės 1,12 ha asmeninio ūkio žemės, iš jų 0,97 ha žemės ūkio naudmenų ir 0,15 ha namų valdoje esančių ne žemės ūkio paskirties naudmenų.
Liteko duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1469-800/2022 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. įsiteisėjusiu 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1469-800/2022 K. Ž. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,37 ha O. R. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje turėtos žemės.
Pareiškėjas V. Ž. ne vieną kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl J. Ž. vardu suteiktos asmeninio ūkio žemės įteisinimo bei dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. Ž. į buvusios žemės savininkės O. R. iki nacionalizacijos turėtos 1,37 ha žemės plotą.
Žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 straipsniai).
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, jog į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastro vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į jiems sugrąžinamos žemės plotą. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, jog piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą, taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami iš laisvos žemės fondo.
Pažymėtina, kad asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose (Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalis).
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. Ž. į buvusios žemės savininkės O. R. iki nacionalizacijos turėtos 1,37 ha žemės plotą, teisėjų kolegija pažymi, kad Atkūrimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 1 d.) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, jog žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte bus suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti, taip pat žemės sklypas statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti ir naudojama asmeninio ūkio žemė.
Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.).
Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2022 m. liepos 7 d. rašto Nr. 10SD-1930-(14.10.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 1SS-1255-(7.5) turinį, jų parengimo teisinį ir faktinį pagrindus, daro išvadą, kad tai yra informacinio pobūdžio raštai, kuriuose išdėstyta Nacionalinės žemės tarnybos pozicija dėl galimų sprendimo būdų įteisinant suteiktą asmeninio ūkio žemę bei atkuriant nuosavybės teises K. Ž. į buvusios žemės savininkės O. R. iki nacionalizacijos turėtos 1,37 ha žemės plotą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose ir, atitinkamai, administracinių ginčų komisijoje (žr., pvz., 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad kai ginčijamame rašte pateikiama informacija, nesukelianti pareiškėjui pasekmių, jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų pareiškėjui teisių ir pareigų (nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui), skundžiamas raštas nėra laikytinas individualiu teisės aktu, nagrinėtinu Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme ir ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1188-629/2021).
Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2022 m. liepos 7 d. rašto Nr. 10SD-1930-(14.10.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 1SS-1255-(7.5) teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl administracinė byla yra nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Teismas atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.
Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą pažymėtina, jog pareiškėjo V. Ž. siekis yra J. Ž. vardu suteiktos asmeninio ūkio žemės įteisinimas bei nuosavybės teisių atkūrimas K. Ž. į buvusios žemės savininkės O. R. iki nacionalizacijos turėtos 1,37 ha žemės plotą. Kaip jau buvo paminėta, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte turi būti suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti, taip pat žemės sklypas statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti ir naudojama asmeninio ūkio žemė. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Nacionalinės žemės tarnyba ir jos atstovė teismo posėdžio metu neignoravo ir neneigė pareiškėjo V. Ž. teisės įteisinti J. Ž. vardu suteiktos asmeninio ūkio žemės ir K. Ž. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės O. R. iki nacionalizacijos turėtos 1,37 ha žemės plotą (2023 m. vasario 23 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu V. Ž. yra K. Ž., mirties data (duomenys neskelbtini), turto įpėdinis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra tęstinio pobūdžio procesas, susidedantis iš atitinkamų etapų (darbų stadijų): parengiamųjų darbų, žemės sklypų projektavimo darbų, žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo ir patvirtinimo, žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimo vietovėje, paženklintų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar patikėjimo teise valdyti kadastro duomenų bylų parengimo. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra procesas, kurio rezultatas – asmeniui yra sukuriamos teisinės prielaidos bei sąlygos įgyvendinti savo subjektinę teisę – įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) laisvą valstybinės žemės sklypą, apibrėžtą individualiais požymiais (2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1072/2014).
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 1 d.), 3 punkte nustatyta, kad teritorijų, kuriose bus rengiami žemės reformos žemėtvarkos projektai, ribas ir šių projektų parengimo terminus nustato ir tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą vedėjas. Aprašo 7.2 papunktyje nustatyta, kad projekto autorius pagal Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą asmenų sąrašą žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoja: 7.2.1. grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius bei parduodamus, išnuomojamus ar perduodamus neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise žemės sklypus; 7.2.2. fiziniams asmenims suteiktus ir jų naudojamus asmeninio ūkio ir tarnybinių dalų žemės sklypus; 7.2.3. valstybinės žemės sklypus, kuriuos nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas; 7.2.4. valstiečio ūkiui suteiktus ir naudojamus žemės sklypus, kuriuos jų naudotojams pagal galiojusius teisės aktus buvo leista pirkti ir už juos sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis iki 1998 m. gruodžio 31 d. arba pinigais iki 2001 m. rugpjūčio 17 dienos; 7.2.5. keliams eksploatuoti reikalingus žemės sklypus; 7.2.6. valstybinės reikšmės miškų plotams priskirtinus miško žemės sklypus, valstybinės miško žemės sklypus, perduotinus VĮ Valstybinių miškų urėdijai patikėjimo teise valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, ir laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, numatomus apsodinti mišku.
Teisėjų kolegija, įvertinusi žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūras ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendime Nr. 1SS-1255-(7.5) nurodyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame K. Ž. ir V. Ž. bus projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti, taip pat namų valdos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės sklypai, numatyti pradėti rengti 2022 metais, tačiau neparengti, Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti V. Ž. žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti bei namų valdos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės sklypus (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).
2023 m. vasario 28 d. teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. vasario 27 d. pažymoje Nr. APD -2023-03529 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato padėjėjai E. Š. atstovaujant pareiškėją pagal 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. ATS-2022-09946 iš viso sudaro 224 Eur. Minėtas užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 8, 11, 27 punktais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).
Nagrinėjamu atveju teismas bylą dėl dviejų pareiškėjo skundo reikalavimų nutraukė. Bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtu atsakovo naudai, t. y. skundo nepatenkinimui. Teismas sprendimu taip pat įpareigojo atsakovę Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti V. Ž. žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti bei namų valdos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės sklypus. Todėl vertintina, jog pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju patenkintas 1/3 dalimi.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Lietuvos valstybės naudai priteistina 74,67 Eur suma valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Ž. skundą patenkinti iš dalies.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti V. Ž. žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti bei namų valdos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės sklypus.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2022 m. liepos 7 d. rašto Nr. 10SD-1930-(14.10.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 1SS-1255-(7.5) panaikinimo nutraukti.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Lietuvos valstybės naudai 74,67 Eur (septyniasdešimt keturis eurus, 67) valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.