- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-465-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- UAB ,,Piliuona“
- Ieškovas
- R. T.
Teisėja N. Daškovienė Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. balandžio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Piliuona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui UAB ,,Piliuona“ dėl avansinio mokėjimo pagal preliminariąją nepastatyto, nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė R. T. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Piliuona“ avansinę įmoką, 56 372 Lt, 1964,08 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas; ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo turtines teises bei pinigines lėšas.
Nurodė, kad 2007-12-29 su atsakovu buvo sudaryta preliminari nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti ieškovei 57,55 kv.m. butą daugiaaukščiame name. Bendra, pastatyto buto vertė 375 819 lt. Pagal sutarties 5.1 punktą ieškovė sumokėjo atsakovui avansą 56 372 Lt, kurį sudarė, 5 000 Lt rezervacijos mokestis bei 51 372 Lt avanso suma. Preliminarioje sutartyje, šalys nenustatė termino pagrindinės sutarties sudarymui, todėl ji vadovaujantis Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 3 dalimi, turėjo būti sudaryta per metus laiko, t.y. iki 2008-12-29. Kadangi, pagrindinė sutartis per įstatymo nustatytą terminą sudaryta nebuvo, ieškovės prievolė atsakovui baigėsi. Atsakovas 2008-12-30 atsiuntė ieškovei pranešimą apie darbų darbų pabaigą bute, tačiau nuvykusi į butą ji įsitikino, kad darbai baigti nebuvo, tuo atsakovas pažeidė sutarties priedą Nr. 2, kuriame įsipareigojo atlikti buto vidinės apdailos darbus. Apie pastebėtus trūkumus buvo pranešta atsakovui, kuris atsiuntė pranešimą, kad 2009-02-25 bus pasirašomas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Tačiau ir nurodytą dieną darbai baigti nebuvo. Sudarant darbų priėmimo-perdavimo aktą, atsakovas nebaigtus darbus užfiksavo, šalys nustatė papildomą terminą darbų atlikimui, iki 2009-03-30, tačiau jie liko nebaigti. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas darbų nebaigė ir sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ieškovė įgijo teisę nutraukti sutartį savo iniciatyva. Be to, dėl atsakovo veiksmų ir neatliktų darbų, ieškovė prarado 50 000 Lt valstybės kompensaciją butą perkantiems asmenims, nes lengvata kreipimosi į teismą dieną buvo panaikinta (CK 6.217 str. 1, 2 d.). Dėl to, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų, ieškovė prarado galimybę gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis. Atsakovas negražino įmokėtos avansinės įmokos 56 372 Lt, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos priteisimo. Kadangi atsakovas neįvykdė sutartimi nustatytos prievolės, ieškovė vadovaudamasi sutarties 9.1.3 punktu, įgijo teisę reikalauti priteisti 0,2 procentus delspinigių už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną, todėl prašė teismo priteisti 1 964,08 Lt delspinigių už 27 uždelstas atsiskaityti su ieškove dienas.
Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo turimas turtas įkeistas bankams arba areštuotas, nustačius, kad atsakovas turi vienintelį neįkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys nesklebtini) kadastro vietovėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei paaiškėjus, jog pagal kitas teismo nutartis yra areštuotos paminėto sklypo 1/9 ir 1/7 dalys, o likusi žemės dalis neareštuota, prašė teismo areštuoti likusią sklypo Nr. 4126/0200:0002 esančio Nemėžio kadastro vietovėje dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės prašymas patenkintas. Areštuota atsakovui UAB ,,Piliuona“ priklausanti žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj., sav.), atitinkanti 58 336,08 Lt ieškinio sumą.
Teismas konstatavo, kad taikant laikinąją apsaugos priemonę, turto areštą, bus efektyviau užtikrintas ieškovės materialinių teisinių reikalavimų patenkinimas. Atsižvelgęs į tai, kad 2009-06-01 taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos ir ieškovės reikalavimas užtikrintas nebuvo, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas areštuoti prašomą turtą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas UAB ,,Piliuona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodo, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, priimta pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 4 d. reikalavimus, 148 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, 291 straipsnį. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones yra apribojamos atsakovo teisės, teismas turėjo pareigą priimtą sprendimą motyvuoti bei išdėstyti pagrįstus argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Aplinkybė, kad ginčas kilo iš materialinių teisinių santykių ir yra turtinio pobūdžio automatiškai nesąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismui žinoma atsakovo finansinė padėtis, teismui buvo pateikti įmonės finansiniai dokumentai, kuriuose nurodoma jog įmonės turto bendra balansinė vertė 21 413 680,00 Lt, ilgalaikis turtas 3 570 171 Lt, o trumpalaikis turtas 17 843 509 Lt (2009 m. I ketv.). Pagal Regisrų centro duomenis, įmonės valdomo nekilnojamojo turto vertė 36 399 418,00 Lt. Įmonės gaunamos pajamos per metus vien iš turto nuomos sudaro 900 000 Lt. Be to, projekte ,,Burbiškių kalva“ atsakovas valdo 8 923 kv.m. gyvenamosios paskirties plotą bei bendrą 5,5065 ha komercinės ir kitos paskirties žemės sklypų plotą. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas stabiliai veikianti įmonė, gaunanti nuolatines pajamas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės reikalavimų užtikrinimui. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nenurodė aplinkybių sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo padarytos išvados prieštarauja, teismo priimtai 2009-07-08 nutarčiai, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog ieškovė pati nesiėmė aktyvių veiksmų ir neišreiškė valios dėl savo interesų gynimo, nepteikdama teismo nutarties antstoliui, kad būtų identifikuotas areštuotinas turtas. Ieškovės neveikimas lėmė ir tai, kad turto arešto registre buvo išregistruotas turto arešto aktas, sudarytas teismo 2009-06-01 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu. Toks prieštaravimas pažeidžia atsakovo procesines teises ir teisėtų lūkesčių principą. Be to, neaišku kokiu pagrindu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios jau buvo pritaikytos 2009-06-01 nutartimi ir tik dėl ieškovės neveikimo teismo nutartis liko neįvykdyta. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos esant realiai grėsmei, teismo sprendimo įvykdymui, tačiau atsakovas pateikdamas įmonės finansinius dokumentus paneigė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė R. T. 2009-12-24 pateikė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo pateiktą procesinį dokumentą priimti, nes jo padavimo terminas praleistas, kadangi atskirasis skundas nebuvo laiku jai išsiųstas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas, atsiliepimas į atskirąjį skundą gražintinas jį padavusiam asmeniui.
Civilinio proceso kodekso 318 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys per 20 dienų nuo apeliacinio skundo (atskirojo) išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos, apeliacinės instancijos teismui privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti išsamius atsiliepimus į apeliacinį (atskirąjį skundą), kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio (atskirojo) skundo.
Kaip matyti, atskirojo skundo nuorašas ieškovei bei jos atstovei išsiųstas 2009-11-25, o atsiliepimas Vilniaus apygardos teismui, pateiktas 2009-12-24, tai yra praleidus įstatyme nustatytą terminą, atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, leidžiantys įsitikinti, jog terminas atsiliepimui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pagrindo atnaujinti terminą atskirojo skundo padavimui ir jį priimti nėra pagrindo, todėl atsiliepimas gražintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 318 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.
Atskirajame skunde atsakovas nesutinka su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nurodydamas, jog pirmos instancijos teismo 2009-06-01 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės jau buvo taikytos atsakovo atžvilgiu ir tik dėl ieškovės neveikimo turto arešto aktas buvo išregistruotas iš turto arešto aktų registro, todėl pakartotinai jas taikyti nėra pagrindo.
Kaip matyti iš į bylą pateikto 2009-08-10 Ukmergės rajono apykinkės teismo hipotekos skyriaus turto arešto akto Nr.(duomenys neskelbtini), turto arešto aktas buvo išregistruotas iš turto arešto registro (b.l. 8), todėl pripažintina, kad ieškovės reikalavimas nuo 2009-08-10 užtikrintas nebuvo, todėl ji turėjo įstatyme nustatytą teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 56 372 Lt sumos priteisimo iš atsakovo, dėl pastarojo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokia ieškinio suma laikytina didele ir tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą užtikrinti ieškovės reikalavimą taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuodamas atsakovui priklausančio sklypo dalį. Atsakovo į bylą pateikta 2009 metų rugsėjo 1 d. pelno/nuostolių ataskaita nepatvirtina, atskirajame skunde nurodytų argumentų apie įmonės stabilią veiklą, bei gaunamą pajamų dydį, nes joje nurodyta, kad grynasis pelnas, tarpiniu laikotarpiu ( - 97 948 Lt), o praėjusiais (2008) metais (-366 785 Lt), t.y. rodo atsakovo veiklos nuostolingumą 2009 metų rugsėjo 1 d.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis minėtų principų, areštavo atsakovui priklausantį turtą ne didesnei nei ieškovo pareikšto ieškinio sumai.
Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra sąlygoja tai, jog tuomet, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda atsakovui nuostolių ar kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, atsakovas įstatymo nustatyta tvarka gali prašyti teismo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis ar, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str., 147 str. 1 d.). Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Civilinio procso kodekso 146 straipsnio antrąją dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą. Atlikus aukščiau nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta, dalyvaujančių byloje asmenų motyvuotu prašymu teismas nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę gali pakeisti ar panaikinti (CPK 146 str. 3 d.).
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo UAB ,,Piliuona“ valstybės naudai priteistinos 6,95 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12980-727/2009 palikti nepakeistą, o atsakovo UAB ,,Piliuona“ atskirąjį skundą atmesti.
Gražinti ieškovei R. T. jos pateiktą atsiliepimą į atsakovo UAB ,,Piliuona“ atskirąjį skundą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Piliuona“ į.k. 122652732 valstybės naudai 6,95 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.