Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012-03-29 · Civilinė byla Nr. 2-105-835/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-29
Bylos Nr.
2-105-835/2012
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03405-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Atsakovas
J. N.
Ieškovas
O. J.
Advokatai
Diana Vaitkevičienė, Jonas Zenevičius
Civilinė byla Nr. 2-105-835/2012(Proceso Nr. 2-13-3-03405-2011-5)Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.9.1; 30.12; 113.1; 116.1.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 29 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė sekretoriaujant Rasai Vaitkevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, atsakovui J. N., jo atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui J. N. dėl nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė leisti jai įteisinti verandos, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal paruoštą projektą Nr. 18/2011 be bendraturčio - atsakovo J. N. - sutikimo.

Ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė 2003 m. sausio 28 d. įsigijo ½ dalį namo ir ½ dalį žemės sklypo, taip pat kiemo rūsį ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Kitos dalies namų valdos ir namo savininkas yra atsakovas. Pastatais su atsakovu naudojasi pagal susitarimą. Kadangi namas labai senas, o veranda buvo supuvusi, todėl ieškovė 2007 metais ją nugriovė ir pastatė naują. Kad tam reikalingi kokie nors leidimai ji nežinojo, manė, kad tai nesudėtingas statinys ir jokie formalumai jam netaikomi. Iki 2011 metų pradžios atsakovas jokių pretenzijų nereiškė. Po bendraturčio kreipimosi į tarnybas dėl nelegalių statybų buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir ieškovė įpareigota nugriauti rekonstruotą verandą. Kadangi Statybos įstatymas numato galimybę įsiteisinti nelegalias statybas, todėl ieškovė parengė projektą ir kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo statyboms. Atsakovas sutikimo neduoda nenurodydamas priežasčių, todėl pažeidžia ieškovės teises.

Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nesutinka duoti leidimo ieškovei verandos rekonstrukcijai, kadangi ji verandą perstatė be jokių projektų, iki šiol asmeniškai jo sutikimo neprašė. Perstatyta veranda užstoja jam priklausančios namo dalies sieną, ten kur jis su ankstesniu savininku 1986 metais buvo sutaręs įstatyti langą, kad galėtų virtuvėje įsirengti dienos apšvietimą ir nebūtų priverstas visą laiką naudotis tik elektros energija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus numeris 3305-00020081, ir namas, unikalus numeris 33/952-0006-01-1, esantys (duomenys neskelbtini)., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalis ieškovei O. J. ir atsakovui J. N. (b. l. 5-6). Kiti pastatai nuosavybės teise priklauso: ieškovei – kiemo rūsys, unikalus numeris 33/952-0006-03-3, pažymėtas plane 3I0b, ir ūkinis pastatas, unikalus numeris 33/952-0006-04-4, pažymėtas plane 4I1m, ir atsakovui – malkinė, unikalus numeris 33/952-0006-02-2, pažymėtas plane 2I1m. 2002 m. Tarp bendraturčių 2002 m. spalio 21 d. susitarimu Reg. Nr. 7381 ir 2003 m. sausio 28 pirkimo-pardavimo sutartimi Reg. 544 nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. 2011 m. sausio 17 d. Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-110117-00001-(14.12), kuriame konstatuota, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., rekonstrukcija (nugriauta sena lentų veranda 2,83x1,85 m ir pastatyta nauja iš blokelių veranda 3,60x2,50 m) be statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais (b. l. 9-11). 2011 m. vasario 11 d. surašytas reikalavimas Nr. REI-10-110211-00001-(14.29), kuriuo pareikalauta iš statytojos O. J. ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 11 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis (verandą 3,60x2,50 m), sutvarkyti statybvietę (b. l. 18). 2011 m. kovo 28 d. ieškovė pasirašė projektavimo darbų sutartį su UAB Kaliforma dėl gyvenamojo namo supaprastinto rekonstravimo projekto (b. l. 64). Architektas E. M. parengė vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) supaprastintą rekonstravimo projektą (b. l. 66-76). Kadangi ieškovė ir atsakovas yra žemės sklypo ir namo bendraturčiai, ieškovė norėdama pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį privalo gauti atsakovo sutikimą. Ieškovė 2011 m. birželio 15 d. išsiuntė raštišką prašymą atsakovui dėl bendrasavininkio sutikimo dėl perstatytos verandos rekonstrukcijos, tačiau jokio atsakymo iš jo negavo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir pastato bendraturčio teisės. Atsakovas, nesutikdamas duoti sutikimo dėl to, kad jo teisės pažeistos, turi įrodyti teisių pažeidimą. Atsakovas teigia, kad ieškovei savavališkai atlikus namo rekonstrukcijos darbus – perstačius verandą, kuri pailgėjo apie metrą ant jam priklausančios namo dalies sienos, jis neteko galimybės toje sienos vietoje įstatyti langą. Iš šalių paaiškinimų ir bylos dokumentų nustatyta, kad atsakovas namą įsigijo 1986 m. spalio 9 d., jame gyvena 26 metus, jokių projektų dėl namo rekonstrukcijos įstatant langą niekada nerengė. Iš architekto E. M. parengto projekto nustatyta, kad po rekonstrukcijos ieškovės veranda prie atsakovo naudojamos namo sienos dalies pailgėja 77 centimetrais, bet priešingai nei atsakovas teigia, galimybė įsirengti langą išlieka, kadangi kita dalis sienos laisva.

Užtikrinant civilinių teisinių santykių subjektų turtinių interesų pusiausvyrą, turi būti įvertinama ar įpareigojimas nugriauti statinį yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pabrėžta, kad teisingumo principas yra universalus principas, kuris suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Išnagrinėjus šioje byloje aplinkybes, susijusias su ieškovės atliktais savavališkos statybos darbais, darbų apimtimi, atsakovo argumentus dėl jo teisių pažeidimo ir juos pagrindžiančius įrodymus, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė be teisėto pagrindo pradėjo rekonstrukciją, tačiau surašius jai savavališkos statybos aktą, ėmėsi veiksmų, kad būtų gautas leidimas rekonstruoti ginčo statinį, sutvarkyti kiti statybos dokumentai. Kadangi ieškovė pripažino savavališkų statybų faktą ir siekia gauti dokumentus, būtinus pastato rekonstrukcijai įteisinti, darytina išvada, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, nesudarius galimybės ieškovei įteisinti statybas, įpareigojimas nugriauti statinį atstatant į pradinę padėtį, būtų neproporcingas teisės pažeidimui, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą: statyti naują statinį, tuo padidinant dalį nuosavybėje, rekonstruoti, remontuoti patalpas, kai dėl to gali keistis dalys nuosavybėje, daikto valdymas ar naudojimo sąlygos, realizuojama bendru sutarimu su kitais nuosavybės teisės subjektais (CK 4.75 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisės principas, kad keli savininkai valdo, naudoja ir disponuoja daiktu, į kurį turi nuosavybės teisę, bendrai taikomas įgyvendinant bendraturčio teises, nustatytas specialiuose teisės aktuose, nagrinėjamos bylos atveju - Statybos įstatyme, kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio teisė būti statytoju Savavališkos statybos akto surašymo metu buvo įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita). Bendrasavininkiai, realizuodami nuosavybės teises, turi atsižvelgti į teisėtus vieni kitų interesus ir jų neignoruoti. Nagrinėjamoje byloje atsakovui pateikti projektiniai pasiūlymai, kuriuose yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys faktiniai duomenys. Atsakovas yra rekonstruojamo gyvenamojo namo bendraturtis, tame name gyvena, jam žinomos statybų aplinkybės, todėl ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai ir paštu pateiktas prašymas dėl sutikimo davimo yra pakankami nuspręsti dėl sutikimo rekonstrukcijai davimo, o atsakovo atsisakymas duoti sutikimą todėl, kad ieškovė jo sutikimo niekada neprašė laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Bendraturtis turi protingai motyvuoti atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai pagal pateiktus projektinius pasiūlymus. Kaip jau buvo aptarta aukščiau, atsakovas atsisakymo duoti sutikimą motyvų iš esmės nepagrindė, ieškovė dėl blogos pastato būklės turėjo jį rekonstruoti, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti jo atsisakymą duoti sutikimą motyvuotu ir laiko jį trukdančiu ieškovei įgyvendinti teisę į statybą. Esant šioms aplinkybėms ieškinys tenkintinas visiškai. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo sprendimas šioje byloje tiesiogiai nesuteikia ieškovei teisės įteisinti savavalinę statybą, o turėtų būti pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai tik tam, jog būtų galima gauti rekonstrukciją leidžiančius dokumentus be bendraturčio J. N. sutikimo.

Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 137,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį (b. l. 24). Kadangi atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-2483-3409 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų, todėl išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovei O. J. teisę įteisinti vieno buto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpos Nr. 1-4 savavališką rekonstrukciją Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nustatyta tvarka pagal projektuotojo UAB „Kaliforma“ architekto E. M. parengtą vieno buto gyvenamojo namo supaprastintą rekonstravimo projektą Nr. 18/2011 be J. N. sutikimo.

Priteisti iš atsakovo ieškovei 137,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Dudzinskienė