Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Edvardui A. Š., jo atstovui advokatui Rokui Stabingiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi-apsaugos darbuotoju, taip pat atlikinėjantis barmeno padėjėjo praktiką (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2011 m. kovo 14 d., apie 13:30 val., pertraukos po šešių pamokų metu, adresu P. Žadeikos g. 2 Vilniuje, Fabijoniškių vidurinės mokyklos koridoriuje, trenkė vieną smūgį E. A. Š. į veidą, padarydamas jam muštines žaizdas su kraujosruvomis abiejų lūpų kairėje pusėje, viršutinio 1-o dešinio danties vainiko dalies nuskėlimą, kas specialisto išvadoje Nr. G 905/11(01) kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. M. savo kaltę pripažino pilnai, gailėjosi ir paaiškino, kad trenkė vieną kartą E. A. Š. į veidą mokykloje, antrame aukšte, prie mokytojų kabineto ir po to tiesiog nuėjo. Jis sėdėjo pirmame aukšte technologijų pamokoje. Mergaitės buvo visiškai kitame kabinete. Buvo praėję gal 20-30 min. ir per pamoką atėjo raktininkė su A. Š. ir klausė, ar čia jų mokinys. Jis žinojo, kad A. Š. ėjo parūkyti žolės. A. Š. šiaip dažnai parūko žolės. Visa klasė tylėjo, o jis (Ž. M.) iš karto pasakė, kad čia jų mokinys, nes vis tiek apsirūkė žolės ir jam už tai vėl bus baudžiamoji ar administracinė atsakomybė. Pamoka baigėsi. Jis ėjo link mokytojo kabineto, nes blogai mokėsi, buvo mokslo metų pabaiga, reikėjo išsitaisyti. Nuėjo toliau, nelabai norėjo mokytojų pamatyti tą dieną. Vėliau jam už peties paėmė A. Š.. Jis (Ž. M.) pagalvojo, kad gal A. užpyko, kad jis (Ž. M.) pasakė klasėje, jog A. jų mokinys. Tada jis ir trenkė A. į veidą. Jis (Ž. M.) taip sureagavo. Dėl to gailisi. Tai matė P. A. ir R. K., ar mokytojai matė, nepamena, mergaičių iš savo klasės taip pat nepastebėjo, buvo pertrauka. Nežino, kokia buvo A. reakcija po smūgio, nes trenkęs A. jis iš karto nuėjo, nieko jo neklausė, nežiūrėjo, kokia buvo jo sveikata, A. po smūgio nukrito ir tiek, jis nepadavė jam rankos, nieko, o iš karto nuėjo. Buvo suklastoti dokumentai. Mama sumokėjo nukentėjusiojo mamai žalos atlyginimą. Sumos tiksliai nepamena, bet yra parašyta byloje, kur nuteisė nukentėjusiojo mamą. Kai sudavė smūgį E. A. Š., jam tada buvo 16 ar 17 metų, buvo nepilnametis. Sutinka, kad E. A. Š. padaryta moralinė žala yra 500 Lt.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. A. Š. parodė, kad kažkur kovo 14 d., per šeštą pamoką, kai iki pamokos galo buvo likusios kažkur 10 min. Ž. M. buvo paprašęs jo nupirkti narkotikų – žolės ar kažką tokio. Jis nesutiko. Mokytoja buvo išėjusi. Pamokai pasibaigus jie išėjo į koridorių ir Ž. M. jį pakvietė pasikalbėti. Nežino dėl ko, gal jis vėl norėjo paprašyti nupirkti narkotinių medžiagų. Jis ėjo paskui Ž. M. antrame aukšte per koridorių ir Ž. M. atsisukęs jam iš karto vieną kartą trenkė į veidą. Trenkė į lūpą, ją prakirto, jis parkrito ant žemės, atsitrenkė į sieną, o kai atsistojo, labai greitai bėgo kraujas. Jautė, kad buvo nuskeltas dantis. Apsidairė, Ž. jau nebebuvo. Nubėgo į tualetą, apsiprausė. Iš paskos atbėgo kažkokia mokytoja, kuri nuvedė jį pas seselę. Seselei paklausus, kas buvo, jis pasakė, kad klasiokas trenkė į veidą. Tada paprašė iškviesti mamą. Jis paskambino savo mamai, pasakė, kad atvažiuotų. Mamai atvažiavus iš karto važiavo į ligoninę. Ligoninėje jam susiuvo lūpą iš vidaus ir iš išorės po keturias siūles ir paleido gydytis namo. Mano, kad Ž. M. trenkė jam už tai, kad jis nenupirko jam narkotinių medžiagų. Prieš porą metų jis buvo rūkęs žolės, turėjo pažįstamų, kurie rūkydavo žolę, bet įvykio metu nebuvo apsvaigęs, mokykloje narkotinių medžiagų neplatino, dabar narkotinių medžiagų nevartoja. Žinodavo, kad Ž. M. kai kuriose pamokose būdavo apsirūkęs žolės. Jis su Ž. M. buvo tiesiog pažįstami, o šiaip kartu nebūdavo. Nuo smūgio jam buvo nuskelta pusė viršutinio danties. Dantis buvo truputį remontuojamas, bet pilnai nesuremontuotas. Neatsimena, kiek tiksliai už tą dantį sumokėjo, tai buvo prieš porą metų. Mėlynių ant veido nebuvo, bet liko randas ant lūpos, visas veidas buvo sutinęs, sunku būdavo užmigti. Apie dvi savaites nėjo į mokyklą, kentėjo skausmus, nuskausminamieji nelabai ką padėjo, valgyti normaliai irgi negalėjo. Mano, kad konfliktą matė I. M. ir P. A., nes girdėjo tokius gandus, bet pats jo nematė, tačiau, kaip suprato, jie nelabai nori liudyti, nes Ž. M. visada mokykloje būdavo agresyvus. Jam atrodo, kad per pamoką buvo pora mergaičių ir jų klasėje, nors tiksliai neatsimena. Atsimena, kad technologijos pamokoje pora kartu buvo tokia K. V.. R. K. buvo klasėje, bet su juo jis nelabai bendravo. Prieš bylos nagrinėjimą su kaltinamuoju pokalbis dėl žalos atlyginimo buvo, bet jiems susitarti neišėjo. Suma, kurią gavęs jis sutiktų taikytis, yra 5000 Lt. Žala jam padaryta už tai, kad buvo prakirsta lūpa, kad važinėjo, kad ligoninėje siuvo žaizdą, namie kentėjo. Neturtinė žala susideda iš visų skausmų, kančių. Suma - 10 tūkst. Lt.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. Š. paaiškino, kad yra A. Š. mama. Konflikto nematė, bet kai jai paskambino iš mokyklos ir pasakė, kas atsitiko, ji paprašė mašinos iš darbovietės, tekina lėkė į mokyklą. Sūnų nuvežė iš mokyklos į Žalgirio kliniką, iš ten vežė namo. Tą dieną dar važiavo vaistų į „Maximos“ vaistinę, ten kažkokių vaistų negavo, tada grįžo namo, nuvežė tą, ką rado, ir dar važiavo į Šeškinės vaistinę. Visur važiavo su tuo pačiu darbo automobiliu. Prie sūnaus reikėjo budėti, jo baisus stovis buvo. Jo ligoninėje neguldė, susiuvo, tuo momentu jam vaistai buvo suleisti, jis šoke buvo, kalbėti negalėjo, nieko negalėjo. Sumušimo metu jam buvo padarytos burnoje žaizdos, lūpos susiūtos, dantis nuskeltas. Sūnus negalėjo net kalbėti apie valgymą ir gėrimą, net su šiaudeliu, nes viską griaužė. Žmogus buvo psichologiškai sugniuždytas, kritiškos būklės, pažemintas. Kai pradėjo kalbėti, sakė, kad neatleis. Šio smurto atveju vienas ar du dantys buvo sužaloti. Kai paklausė ekspertizei, ar neteko sąmonės, sūnus pasakė, kad ne, bet paskui, kai kalbi su juo, jis vis prapuola. Jis prisimena tiktai tą momentą, kai jį kažkas kelia kruviną. Reiškia, kad buvo keletą minučių netekęs sąmonės. Kai pasakė, kad sutvarkyti tą burną reikia šitiek pinigų mažiausia. Ta „Studio dentis“ kaina parašyta tik vieno to danties sutvarkymui. „Tikroji turto kaina“ yra tai, kur ji pirmiausia kreipėsi. Jie ruošė dokumentus, kad paduoti į teismą Ž. M.. Paskui, kadangi jie nepridavė dokumentų teismui ir praėjo daug laiko, ji surado naują advokatą ir perdavė naujam advokatui ir jai tas kainavo. Jai svarbiausia moralinė žala, kad sūnus yra sugniuždytas ir ji nežino pasekmių, ir advokatai. Jai psichologiškai sunku. Sūnus yra labai jautrus. Ji pati nesikreipė į kaltinamojo motiną, klasės auklėtojas skambino ir pasakė, kad Žygimanto mama prašė jos kontaktų, ji leido duoti kontaktus. Tada Žygimanto mama mėgino siūlyti kažkokią kompensaciją. Gražiai lyg ir sutarė, kad ji po algos mokės po 50 Lt kažkurį laiką. Ji (V. Š.) padarė tokį lapą, atspausdino. Vieną kartą gavo 50 Lt, o paskui Ž. mama pareiškė, kad nukentėjęs yra jos sūnus Ž., o ne A., nes jis gavo 50 Lt baudą policijoje. Už kitus nusižengimus ir už jos sūnaus sužeidimą Ž. išmetė iš mokyklos likus 2 mėnesiams iki 10 klasės pabaigos. Baigėsi visi mokėjimai. Kai Ž. mama jai nebemokėjo, ji parašė jai žinutę, paskui laišką, kad suprastų, kad jeigu jos geruoju nesitaria dėl kelių tų litų, tai tada jau būtų apie 9 tūkstančius litų. Ji primetė (paskaičiavo), kad maždaug tiek bus su moraline žala. Tai buvo priminimas, kad ji tesėtų savo pažadą, ten nebuvo jokio reikalavimo. Apygardos teismas už tą žinutę ją nuteisė, kai buvo suklastotas procesinis dokumentas. Kaltinamojo motina šiai dienai jai sumokėjo 50 Lt, tai tuos pinigus ji įskaito, kad tiek jau atlyginta.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas P. A. paaiškino, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį, jokių santykių, pykčių su jais neturi, tiesiog abu buvę jo klasiokai. Įvykis buvo senokai. Tuo metu jis buvo išmestas iš mokyklos, bet buvo atėjęs atnešti vadovėlius, klasėje nebuvo. Tarp Ž. ir A. buvo kažkoks konfliktas. Buvo prie mokytojų kambario ir matė, kaip Ž. trenkė A. į veidą ar į nosį, nepamena. Nežino, dėl ko trenkė. Tai matė ir R., nes buvo kartu. Kas dar matė, neatsimena. Jis pats matė tik smūgio momentą, nematė, kaip jie prieš tai ėjo link mokytojų kambario. Atsimena, kad visas A. veidas buvo kraujuotas. Neatsimena, ar A. dėjo ranką Ž. ant nugaros. Po įvykio nieko negirdėjo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. paaiškino, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį, jie abu buvę jo klasiokai, su jais bendravo, kai mokėsi, mokykloje tarp jų buvo normalūs santykiai. Jis buvo kartu su Pauliumi koridoriuje, prie mokytojų kambario, ir matė, kaip Žygimantas trenkė į veidą A. ir A. nukrito. Nežino, už ką trenkė. Negali apibūdinti, kaip A. atrodė, nes nebuvo prie jo priėjęs. Įvykį dar matė P. A.. Daugiau žmonių koridoriuje nebuvo. Nematė, kaip prieš smūgį Augustas uždėjo ranką ant peties Ž.. Tą dieną jis buvo mokykloje, darbų pamokoje. A. atėjo į pamoką vėliau, jį atvedė budinti, kuri sėdi prie mokyklos durų. Kartais būna, kad atveda į pamoką vaikus, kai jie ne pamokoje, bastosi mokykloje ar triukšmauja, tada valytoja arba budinti praneša auklėtojai arba pavaduotojai. Atveda į klasę. Neprisimena, ar tuo metu buvo mokytoja klasėje, kai atvedė A.. Ten pas juos du kabinetai. Tą dieną darbų pamokoje mergaitės buvo toje pačioje klasėje. Mokytojų kambarys yra kitame aukšte nei darbų kambarys, tai pirmas ir antras aukštai.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 905/11(01) matyti, kad E. A. Š. nustatyta muštinės žaizdos su kraujosruvomis abiejų lūpų kairėje pusėje, viršutinio 1-o dešinio danties vainiko dalies nuskėlimas, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-03-14). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 6-7).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2011-03-23 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje reg. Nr. 0111000141476, kadangi iš surinktos medžiagos matyti, jog šiuo atveju negauta duomenų, kad Edvardui A. Š. būtų padarytas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo sukeltas skausmas, veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d. požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas nepradedamas, nes nepilnamečiai E. A. Š. ir Ž. M. yra klasiokai ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 407 str., ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. neatliekamas (b. l. 9-10).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2011-03-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17N-824682-11 matyti, kad Ž. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 str. už tai, kad jis 2011-03-14, apie 13:30 val., Fabijoniškių g. 2A, Fabijoniškių vidurinės mokyklos patalpose, koridoriuje po šešių pamokų, pertraukos metu, be priežasties trenkė E. A. Š. į veidą ir tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir jam buvo paskirta 50 Lt bauda (b. l. 52).

BK 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Pastarosios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad kiltų asmeniui baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas Ž. M. visiškai pasitvirtino. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. (iki 2013-07-13 galiojusi straipsnio redakcija), kadangi jis 2011-03-14 pertraukos tarp pamokų metu, Fabijoniškių vidurinės mokyklos, esančios P. Žadeikos g. 2 Vilniuje, koridoriuje, vieną kartą trenkė E. A. Š. į veidą, padarydamas jam muštines žaizdas su kraujosruvomis abiejų lūpų kairėje pusėje, viršutinio 1-o dešinio vainiko dalies nuskėlimą, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. A. Š. sveikatą. Nors kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl faktinių aplinkybių šiek tiek skiriasi, tačiau tai neturi reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 str. 1 d., kadangi tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad Ž. M. sudavė vieną smūgį E. A. Š. į veidą, ko pasėkoje E. A. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, spręsdamas kaltinamojo Ž. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, veika baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį Ž. M. – šią nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, 17 metų amžiaus, jis nėra teistas (b. l. 47), baustas administracine tvarka (b. l. 52), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su mama, kuri gauna pašalpą ir tėčiu, kuris yra antros grupės invalidas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 45), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 48), nuo 2011-09-01 mokosi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, kaip padaręs pažangą, stropus, aktyvus (b. l. 49), taip pat nuo 2013-04-02 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi-apsaugos darbuotoju, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip drausmingas, mandagus, kruopštus, už operatyvų gaisro gesinimą 2013-06-27 įsakymu jam buvo pareikšta padėka ir paskirta piniginė premija (b. l. 50, 51). Įvertinęs visumą šių nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, šiuo metu dirba, mokosi, charakterizuojamas gerai), jo turtinę, socialinę padėtį, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kaltinamojo mama tarėsi su nukentėjusiojo mama dėl žalos atlyginimo), teismas sprendžia, kad konstatuota kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje Ž. M. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad yra visos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos atleisti Ž. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, skiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, numatytą BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas Edvardas A. Š. kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka pateikė prašymą iš Ž. M. priteisti jo naudai 3684,54 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei teismo išlaidas už advokato pagalbą. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindžia pateiktais, jo manymu, patirtą materialinę žalą patvirtinančiais dokumentais, tai yra UAB „Studio dentis“ sąskaita faktūra už odontologines paslaugas (b. l. 13), UAB „Studio dentis“ paslaugų kvitu (b. l. 14), UAB „Tikroji turto kaina“ kasos pajamų orderio kvitu (b. l. 16), banko išrašu (b. l. 8), pažyma dėl kuro išlaidų, kvitu, UAB „Augva“ lengvojo automobilio kelionės lapu (b. l. 17, 18, 78-79), o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl patirtų sužalojimų akivaizdžiai pablogėjo sveikata, atsirado baimė, jis patyrė fizines kančias, nerimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinį šoką ir skausmą patyrė ir jo šeima (mama, broliai), jis apie dvi savaites nelankė mokyklos, todėl atsiliko moksluose, negalėjo sportuoti, užsiimti savęs tobulinimo dalykais, be to, sugaišo laiko ir patyrė nepatogumų lankantis pas psichologus, kadangi reikėjo emociškai grįžti į šį įvykį. Mano, kad neatstatomai nukentėjo psichinė ir fizinė savijauta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala.

Kaltinamasis Ž. M. teisminio nagrinėjimo metu neginčijo to, kad įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą ir vieną kartą trenkė E. A. Š. į veidą, sutiko, kad padarė žalą, tačiau teisiamajame posėdyje pažymėjo, kad su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies, sutinka su tuo, kad padarė jam 500 Lt moralinę žalą, kad dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju susitarti nepavyko. Kaltinamojo Ž. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą konstatuota remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. A. Š. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 3684,54 Lt turtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad šią sumą sudaro: suteiktos odontologo paslaugos, kurių vertė 30 Lt, UAB „Studio dentis“ paslaugų, kurios reikalingos sutvarkyti nuskeltą dantį, suma, tai yra 2900 Lt, pradinio skundo teismui paruošimas, kurio vertė 600 Lt, taip pat 46 Lt, sumokėti Valstybinei teismo medicinos tarnybai už teismo ekspertizę bei 108,54 Lt, kurie buvo sumokėti už kurą, vežant jį veikos padarymo dieną į gydymo įstaigas, ekspertines įstaigas, policiją. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. A. Š. palaikė savo pareikštą 3684,54 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo E. A. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas iš dalies. E. A. Š. prašomi priteisti 30 Lt už odontologo paslaugas bei 46 Lt už atliktą teismo ekspertizę yra pagrįsti į bylą pateiktais dokumentais, tai yra nukentėjusiojo turėtos išlaidos už į bylą pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011-03-18 specialisto išvadą Nr. G 905/11 (01) bei už odontologo paslaugas ir konsultaciją, kadangi po smūgio nukentėjusiajam buvo nuskeltas dantis, šios išlaidos buvo realiai patirtos, todėl pripažintinos pagrįstomis.

Taip pat teismas laiko iš dalies pagrįstu reikalavimą priteisti iš kaltinamojo 2900 Lt už estetinės odontologijos klinikos paslaugas, kadangi UAB „Studio dentis“ paslaugų kvite yra nurodytos paslaugos ir jų kaina, kurios reikalingos sutvarkyti nuskeltą E. A. Š. dantį. Teismas atkreipia dėmesį, kad sisteminė CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir 6.283 straipsnio 2 dalies analizė lemia, kad gali būti priteisiamos tik turėtos, t. y. faktiškai patirtos, išlaidos. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principas, t. y. priteisiama daugiau nei iš tikrųjų buvo prarasta. Šiuo atveju nukentėjusysis prašo į patirtą turtinę žalą įtraukti ir būsimas danties gydymo išlaidas pagal UAB „Studio dentis“ išduotą kvito kopiją. Nukentėjusysis nurodė, kad neturėjo pinigų tvarkyti dantį. Danties taisymo išlaidos dar nepatirtos ir nėra pagrindo nustatyti tikslų jų dydį, todėl teismas vadovaudamasis tik abstrakčia privačios klinikos sąmata, neatsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintas Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašą ir kainas, vertina, kad suma yra pernelyg didelė, todėl mažinama iki 1800 litų. Reikalavimą priteisti iš kaltinamojo 600 Lt sumą už UAB „Tikroji turto kaina“ suteiktas paslaugas teismas laiko nepagrįstu, kadangi tokią sumą nukentėjusysis mokėjo už pradinį skundą teismui, tačiau, kaip nurodė, tiek pats nukentėjusysis, tiek jo atstovas, tas skundas teismui nebuvo pateiktas, nukentėjusysis susirado kitą advokatą ir teismui pateikė kitą skundą, todėl tai paties nukentėjusiojo kaltė, kad jis nepasinaudojo pirminėmis advokatų paslaugomis ir kreipėsi į kitą advokatą. Dėl 108,54 Lt už kurą, teismas pažymi, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog yra nurodyti maršrutai Lentvaris, Kairėnai, tuo tarpu nukentėjusysis gyvena Laisvės pr., todėl teismas pats negali nustatyti, kiek buvo iš tikrųjų nuvažiuota kilometrų nukentėjusiojo reikmėms ir už kokią sumą ir ar ten buvo būtina važiuoti, todėl teismas šioje dalyje civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiojo naudai 50 Lt. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusiojo žodžiais, maršrutai Lentvaris, Kairėnai susiję su įmonės objektais, nes tai jo mamos įmonė (b. l. 74). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiojo naudai priteistina 1926 Lt ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įvardytais tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijais – neturtinės žalos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgia ir į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad Ž. M. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala.

Akivaizdu, kad E. A. Š. buvo padarytas kūno sužalojimas ir jis kreipėsi į medikus, tai patvirtina specialisto išvada, kiti medicininiai dokumentai. Nagrinėjamo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, sužalojimų pobūdis neabejotinai sietinas su skausmo patyrimu, be to, sužalojimai buvo padaryti veido srityje, tai yra nepridengiamoje kūno vietoje, kas neabejotinai turėjo neigiamai įtakoti nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo kokybę, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl patirto sužalojimo buvo skirtas gydymas, nukentėjusysis kentė skausmus ir nepatogumus (negalėjo normaliai valgyti, miegoti), dvasinius išgyvenimus, taip pat nukentėjusiajam vis dar reikalingos brangios odontologo paslaugos. Nukentėjusysis apie dvi savaites nelankė mokyklos. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai, taip pat tiek paties nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymai. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. E. A. Š. buvo sužalotas viešai, matant jo bendraklasiams ir kitiems asmenims, kas papildomai sukėlė jam ir pažeminimo jausmą. Tačiau, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo įvertinti ne tik šią žalą padariusio asmens kaltę, bet ir jo turtinę padėtį. Ž. M. dirba, tačiau taip pat jis ir mokosi, padeda mamai, kuri gauna pašalpą, ir tėčiui, kuris yra antros grupės invalidas, be to, jis turės atlyginti nukentėjusiajam nemažą turtinę žalą. Pastebėtina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta tuo metu, kai jis buvo nepilnametis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalaujamas priteisti jam padarytos neturtinės žalos dydis, 10 000 litų, yra neadekvatus jam padarytai žalai, todėl tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 1000 (vieno tūkstančio) litų ir ši suma priteistina iš kaltinamojo Ž. M..

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Privataus kaltinimo skundu nukentėjusysis iš kaltinamojo taip pat prašė priteisti teismo išlaidas už advokato paslaugas, kurias žadėjo nurodyti teisminio proceso metu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jokie dokumentai apie nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokatui nebuvo pateikti, todėl šis nukentėjusiojo prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 297-298 str., 301 – 305 str., 307 str., 407-415 str., teismas,

nusprendė:

Ž. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (iki 2013-07-13 galiojusi straipsnio redakcija) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Ž. M. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei tęsti mokslą Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje ir toliau dirbti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš Ž. M. nukentėjusiojo E. A. Š. naudai 1926 (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt šešis litus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 1000 (vieną tūkstantį litų) Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.