Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2016-11-01, apie 23.55 val., Nemenčinės pl.- Laurų g. Vilniuje, vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasiriko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į plastikinį stulpelį ir užvažiavo ant metalinių atitvarų, apgadino juos ir automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus. Taip G. V. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nesuvaldė automobilio. Ryte paskambino į policiją. Į miestą atvažiavo su pakeleivingu automobiliu. Į atitvarus nežiūrėjo. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Įvykio metu jo automobilis buvo draustas, jis buvo blaivus, nevartoja alkoholio. Labai gailisi dėl tokio poelgio. Jeigu teismas skirtų baudą, prašo baudos sumokėjimą išdėstyti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad anksčiau galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, pažeidimo, kuris dabar užtraukia atsakomybę pagal 426 straipsnio 1 dalį, esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Tyrimo metu G. V. duodamas paaiškinimą neneigė, kad padarė eismo įvykį ir apgadino svetimą turtą. (duomenys neskelbtini) p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. G. V. kaltę, padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. G. V. paaiškinime, duotame tyrimo metu, nurodyta, kad šių metų lapkričio 1 lapkričio 2 naktį, apie 00.30 val. važiavo nuo Nemenčinės plentu Vilniuje. Snigo, buvo slidu ir matomumas blogas. T. A. užvažiavo ant atitvaro, nes mašiną sumėtė, mašina ant jo pakibo. Galimybės ją nutraukti be techninės pagalbos galimybių nebuvo. Kadangi buvo tamsu, sąlygos buvo blogos, nusprendė tai atidėti, kol prašvis. Prašvitus mašinos jau nebuvo. Sutinka apmokėti visas išlaidas (b. l. 156). Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulio V. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-11-02 gautas pranešimas apie eismo įvykį Nemenčinės pl. Laurų g. Nurodytoje vietoje rado apgadintą Citroen Berlingo, (duomenys neskelbtini). Įvykio metu sugadintas metalinis atitvaras, sulaužytas plastikinis stulpas su atšvaitu. Vairuotojas įvykio vietoje nepasirodė (b. l. 9); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nustatyta, kad Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 12); fotolentelė (b. l. 14); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2016-12-09 rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal savivaldybės sutartį automobilių kelių apsauginių atitvarų sutvarkymo darbus Nemenčinės plente, ties Laurų gatve, įvertino 549,48 Eur.

G. V. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas yra susijęs, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 426 straipsnio 1 dalies numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, G. V. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu G. V. taip pat kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukė atsakomybę tam, kas pažeidęs kelių eismo taisykles apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad G. V. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK, tačiau įrodyta jo kaltė padarius kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, G. V. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į tai, kad G. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. V. – anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, išsiskyręs, dirbantis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, G. V. už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskirtina. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą, G. V. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Teismo posėdžio metu G. V. prašė baudos sumokėjimą išdėstyti. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismo vertinimu, G. V. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, pažeidėjo turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas keturių mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

G. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir skirti jam 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. V. galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Išdėstyti G. V. paskirtos 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą keturių mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus), pradedant mokėti nuo 2017 m. vasario 16 d.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16064140672 ir įmokos kodą – 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.