Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Jolanta Bagdonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-464-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01041-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; (S)

2013 m. birželio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, t.y. Vilniaus rajono ribų, ilgiau kaip septynioms paroms ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2012-06-01, apie 10.45 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę ,,SCANIA 113 H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tesės vairuoti šios rūšies transporto priemonę ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo kito fizinio asmens, t.y. savo brolio M. V. vardu išduotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas jį (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui L. M. ir (duomenys neskelbtini) patruliui J. K., vykdantiems savo pareigas, t.y. V. V. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Skunde nurodoma, jog šiuo metu apeliantas dirba įmonėje, kuri atlieka statybos darbus. Artimiausiu metu jis turės vykti į užsienį, kur bendrovė stato medinius namus. Numatytas darbo užmokestis – apie 3-4 tūkstančius litų be valstybei mokėtinų mokesčių. Pagal darbo sutartį Lietuvoje darbo užmokestis – 1000 Lt. Tačiau pagrindinė susitarimo su darbdaviu sąlyga yra darbas užsienyje. Apelianto nuomone, jeigu jis galėtų Lietuvos įmonei dirbti užsienyje, greičiau sumokėtų ir teismo paskirtą baudą. Toks bausmės paskirties įgyvendinimas, apelianto teigimu, geriau atitiktų teisingumo principą ir sutaupytų valstybės lėšas. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai, kaip mano apeliantas, nebus pasiekti taip efektyviai, kaip paskyrus piniginę baudą.

Teismo posėdyje nuteistasis V. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. V. skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasėkoje neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 2 punktai).

BK 55 straipsnyje pasakyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 55 straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui, pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką BK 55 straipsnio nuostatomis vadovaujamasi ir tokiais atvejais, kai asmens padarytas naujas nusikaltimas būna kitokio pobūdžio, t. y. skiriasi kaltės forma, objektas ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-88/2008). Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui skiriama tik motyvuotai pagrindžiant sprendimą aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (BK 55 straipsnis). Todėl teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, visų pirma, turėjo apsvarstyti galimybę skirti jam straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau to tinkamai padaryta nebuvo.

Baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę. Tačiau visais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas nėra speciali bausmės rūšis. Bausmių rūšys padariusiam nusikaltimą pilnamečiui asmeniui pagal eiliškumą nuo švelniausios iki griežčiausios yra išdėstytos BK 42 straipsnio 1 dalyje. BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose, numatančiose baudžiamąją atsakomybę už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, dažniausiai nustatomos kelios alternatyvios bausmės. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu jeigu teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rūšis, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš to seka, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kada BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė leidžia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-138/2011).

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, V. V. nuteistas už nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, teistas už apysunkio nusikaltimo nuosavybei padarymą, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, nedirbo (1 t. b.l. 107, 110-112, 124-129). Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad anksčiau V. V. padaryta nusikalstama veika nuosavybei, kokybiškai yra kitokio pobūdžio ir nėra susijusi su naujai padarytu nusikaltimu, kas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaip jau minėta, skiriant bausmę nėra kliūtis vadovautis BK 55 straipsnio nuostatomis (kasacinė byla Nr. 2K-88/2008). Tuo tarpu teismo nustatyta aplinkybė, t. y. tai, kad apeliantas niekur nedirba ir dėl to negalėtų sumokėti jam paskirtos baudos, nagrinėjamu atveju buvo per daug sureikšminta, atkreipiant dėmesį į tai, kad, kaip jau aukščiau paminėta, ši aplinkybė nuteistajam nebuvo priežastis, trukdanti susimokėti jam paskirtas baudas tiek už administracinius teisės pažeidimus, tiek ir už nusikaltimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktus dokumentus, V. V. nuo 2013-04-26 dirba UAB „V.“ (2 t. b.l. 30).

Apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bylą nagrinėjęs teismas nenustatė ir, be kita ko, padarė išvadą, jog bausmės tikslai V. V. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl turėdamas pasirinkimą iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, nepagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nors ir BK 75 straipsnio pagrindu atidedant jos vykdymą.

Aukščiau nustatytos ir aptartos aplinkybės, kolegijos nuomone, rodo, kad egzistuoja visos BK 55 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios leidžia nuteistajam V. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirti straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Ši bausmės rūšis yra adekvati tiek padarytai veikai, tiek ir nuteistojo asmenybei ir gali pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti: V. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti 15 MGL (1950 lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.