- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-12
- Bylos Nr.
- 2K-480/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Gintaras Goda, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- M. Ž., D. V., N. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. gynėjo kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką M. Ž. įskaitytas laikas nuo 2002 m. lapkričio 20 d. iki 2002 m. lapkričio 22 d.
Skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nuosprendis, kuriuo M. Ž. gynėjos apeliacinis skundas atmestas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad M. Ž. nusikalstama veika padaryta dėl nukentėjusiojo A. K. tarnybos pareigų vykdymo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu M. Ž. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams dviems mėnesiams dvidešimt septynioms dienoms; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. Ž. į bausmę įskaitytas laikas nuo 2002 m. lapkričio 20 d. iki 2002 m. lapkričio 22 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. V., N. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta, ir M. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka jau išnagrinėta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Ž. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis su D. V. 2004 m. birželio 10 d., apie 16 val., Beržyno pagrindinės mokyklos, esančios adresu: Dainų g. 7, Šiauliai, sporto salės persirengimo kambaryje, veikdami kartu, sumušė A. K. dėl jo tarnybos pareigų vykdymo, t. y. dėl to, kad prieš kelias dienas, dirbdamas apsaugos darbuotoju bare „Pegasas“ ir vykdydamas UAB „Falck Security“ apsaugos darbuotojo bare „Pegasas“ pareiginiuose nuostatuose 3.2, 3.2.3 punktuose nustatytas pareigas, A. K. neįleido D. V. į tą barą: D. V. nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, hanteliu sudavė vieną smūgį į kairės kojos blauzdą ir ne mažiau šešių smūgių į abu šonus; M. Ž. sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas; padarė sužalojimus – kairio skruostikaulio ataugos lūžį, muštinę žaizdą kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą kairėje veido pusėje, dėl to nukentėjusiajam A. K. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo M. Ž. gynėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šį prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad, jo nuomone, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatos buvo pritaikytos netinkamai, o BK 24 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio nuostatos buvo pritaikytos, nesant jų taikymo pagrindų ir sąlygų. Nuteistojo M. Ž. gynėjas skunde nurodo, kad teismai nustatė, jog įvyko konfliktas tarp A. K. ir D. V., kad į tą konfliktą įsikišo M. Ž., kuris A. K. į įvairias kūno vietas sudavė 4-5 smūgius, nenaudodamas jokių daiktų ar įrankių, pritaikytų žmogaus kūnui sužaloti. Kasatoriaus nuomone, M. Ž. nusikalstama veika – 4-5 smūgių sudavimas nukentėjusiajam – neatitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nes ji negalėjo sukelti tokių padarinių, kurie buvo konstatuoti teismo medicinos specialisto išvadoje. Kasatorius mano, kad jo ginamojo veiksmai nėra susiję reikšmingu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kasatoriaus skunde tvirtina, kad: M. Ž. tyčia apėmė tik tokio laipsnio sužalojimą, kurį jis tuo konkrečiu metu atliko; byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismai galėjo padaryti išvadą, jog M. Ž. norėjo ir siekė nesunkiai sutrikdyti A. K. sveikatą. Anot M. Ž. gynėjo, byloje yra duomenys, kad M. Ž. sudavė 4-5 smūgius nukentėjusiajam po to, kai D. V. smūgiavo šiam į kairį skruostą. Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai M. Ž. veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jo veikoje nėra visų būtinų šio nusikaltimo sudėties požymių. Taip, anot kasatoriaus, teismai netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kasatoriaus nuomone, tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, M. Ž. veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Anot nuteistojo M. Ž. gynėjo, apeliacinės instancijos teismas BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas taikė, nesant šios normos taikymo pagrindų, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad M. Ž. ir D. V. buvo susitarę sužaloti nukentėjusįjį. Kasatorius skunde teigia, kad M. Ž. suduoti keletas smūgių nebuvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai. Kasatoriaus nuomone, M. Ž. negali būti nuteistas už D. V. nusikalstamus ketinimus, kadangi nuteistųjų nesiejo joks susitarimas ar vieninga tyčia, bendras siekiamas rezultatas. Kasatorius skunde pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus, susijusius su M. Ž. veika, įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes juos vertino atsietai vienus nuo kitų, kas pažeidžia teismo pareigą visus byloje esančius įrodymus vertinti visumoje, neišskiriant nė vieno iš jų įrodomosios reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 24 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 1 dalies taikymo
Iš suderintų nuteistųjų D. V. ir M. Ž. veiksmų teismas nustatė, kad jie nukentėjusįjį A. K. sužalojo veikdami kartu, t. y. kaip nusikaltimo bendravykdytojai. Asmenų susitarimas bendrai veikti nebūtinai turi būti žodinis. Teismų praktikoje gana dažni atvejai, kai tokio susitarimo buvimą patvirtina suderinti veiksmai. Teismo nustatytos aplinkybės visiškai atitinka tiek BK 24 straipsnio 1 dalies (pateikiančios bendrininkavimo sąvoką), tiek BK 25 straipsnio 2 dalies (apibrėžiančios bendrininkų grupę kaip vieną iš bendrininkavimo formų) nuostatas, todėl aptariamas BK normas teismas pritaikė tinkamai. Iš teismo nustatytų aplinkybių (smūgiavimas po keletą kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas rankomis, kojomis, neturint tikslo nukentėjusiojo nužudyti ar padaryti jam konkretaus masto sveikatos sutrikdymą) seka, kad abu bendrininkai veikė neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (fiziniam skausmui, įvairaus masto sveikatos sutrikdymui) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tokias atvejais veikos kvalifikavimą nulemia sunkiausias iš faktiškai atsiradusių padarinių. Teismo medicinos specialisto išvadoje yra nurodyta, kad A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostikaulio ataugos lūžio jo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų. Todėl nuteistojo M. Ž., kaip vieno iš šio nusikaltimo bendravykdytojo, nusikalstama veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasacinio skundo argumentas, teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra deklaratyvus, nes kasatorius nenurodo, kurie įrodymai, jo nuomone, buvo įvertinti atsietai vieni nuo kitų. Deklaratyvaus argumento pagrįstumo negalima patikrinti. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį argumentą palieka nenagrinėtą.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo M. Ž. gynėjo kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. Ž. gynėjo kasacinį skundą atmesti.