Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-17 nutarties, kuria įtariamajam A. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2013 m. liepos 22 d. veikdamas organizuota grupe kartu su S. Ž., M. Z., A. D., I. V., A. B., A. B., M. A., A. N., A. K. ir kitais asmenimis, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus - verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, verbavo, perleido, gabeno ir išnaudojo K. J. ir kitus nukentėjusiuosius nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka A. V. buvo laikinai sulaikytas 2013-09-25 12.00 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nutartimi A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kuris to paties teismo 2013-10-24 nutartimi pratęstas trims mėnesiams. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-17 nutartimi A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiams.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo M. K., liudytojo L. J., A. K., A. S. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratų, daiktų apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Tuo tarpu įtariamojo A. V. subjektyvi nuomonė, kad byloje esančių duomenų nepakanka pagrįstam manymui, jog jis gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, šiuo klausimu sprendimui reikšmės neturi.

Įtariamasis A. V. skunde neigia savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau teismas, svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, asmens kaltės klausimo nesprendžia ir surinktų įrodymų nevertina. Teismo nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo nėra baigiamasis teismo dokumentas, kuriame byloje surinktų įrodymų pagrindu asmuo išteisinamas arba pripažįstamas kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą ir kuriame turi būti išsamiai atskleidžiamas įrodymų turinys bei jų įrodomoji reikšmė. BPK 125 str. 2 d. 3 p. nereikalauja išsamaus duomenų, pagrindžiančių suėmimą, turinio atskleidimo. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kokia veika A. V. įtariamas ir kurie duomenys teismui suformavo pagrįstą manymą, kad A. V. galėjo padaryti veiką, kuria jis įtariamas.

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 ar 5 d. numatytų pagrindų.

Skundžiama nutartimi pagrįstai konstatuota, kad įtariamajam A. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., t. y. pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, nėra išnykę.

A. V. įtariamas padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatyme numatyta griežta ir tik laisvės atėmimo nuo ketverių iki dvylikos metų bausmė. Įtariamasis A. V. anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką įtariamas padaręs turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Šios aplinkybės įtariamąjį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti ir neturintį tvirtų moralinių nuostatų. Be to, įtariamasis A. V. nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių, t. y. yra išsituokęs, niekur nedirba ir neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, o pats nusikalstamos veikos savanaudiškas pobūdis rodo, kad iš jos įtariamasis A. V. galimai nusikalstamu būdu gaudavo lėšų pragyvenimui. Šiuo atveju nemažiau reikšmingos yra ir tos aplinkybės, kad įtariamasis nusikalstamą veiką galimai padarė veikdamas organizuota grupe, o jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką aiškiai nebuvo antraeilis. Be to, nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas A. V. (veika galimai padaryta Lietuvoje ir užsienyje), pobūdis bei įtariamojo išvykos į užsienį rodo ir jo galimus ryšius užsienyje, o tai padidina pasislėpimo tikimybę. Taigi pirmiau paminėtos aplinkybės – įtariamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, nusikalstamos veikos pobūdis, tvirtų socialinių ryšių nebuvimas bei galimi ryšiai užsienyje leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas nesuimtas įtariamasis A. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., todėl suėmimo terminas šiais pagrindais įtariamajam pratęstas pagrįstai.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones įtariamajam A. V., nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas A. V., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai didelės organizuotos grupės padarytą labai sunkų nusikaltimą, susijusį su žmonių verbavimu, perleidimu, gabenimu ir išnaudojimu nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Įtariamasis skunde taip pat akcentuoja savo blogą sveikatos būklę, praeityje patirtas galvos traumas bei nuolatinio gydymo poreikį. Tam tikrų A. V. negalavimų buvimą patvirtina teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys išrašai iš medicininių dokumentų, tačiau duomenų apie tai, kad dėl nurodomų sveikatos sutrikimų jis negali būti laikomas izoliuotas ar kad jam esant suimtam neužtikrinama tinkama medicininė pagalba ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra, tokių duomenų nepateikta ir skundą nagrinėjančiam teismui. Be to, pažymėtina, kad šią kardomąją priemonę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose. Todėl darytina išvada, kad įtariamojo A. V. sveikatos būklė suėmimo taikymo ir tęsimo pagrindų nešalina.

Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad suėmimo terminas A. V. pratęstas teisėtai ir pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.