Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-05-10 · Administracinė byla Nr. I-198-353/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-10
Bylos Nr.
I-198-353/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Kęstutis Gudynas, Janina Vitunskienė
Trečiasis asmuo
UAB „Bajorkiemis“, Kauno marių regioninio parko direkcijos, AB DnB NORD banko, UAB „Bajorų rūmai“, J. B., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regiono parko direkcija, VĮ Registrų centro
Pareiškėjas
Kaišiadorių rajono vyriausiojo
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr.I-198-353/2010Procesinio sprendimo kategorija 1.11; 1.17.(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Astai Kavaliauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui E. Z.,atsakovo atstovei A. D.,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bajorkiemis“ atstovams V. Č., D. K. ir advokatui R. Š.,

trečiojo suinteresuoto asmens Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovui S. K.,trečiojo suinteresuoto asmens AB DnB NORD banko atstovui advokatui N. Š.,trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bajorų rūmai“ atstovui advokatui L. M.,trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kaišiadorių rajono vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Bajorkiemis“, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regiono parko direkcija, VĮ Registrų centro Kauno filialas, J. B., A. K., E. M., N. M., T. A., A. M., E. R., AB Dnb NORD bankas, UAB „Bajorų rūmai“ ir VĮ „Automagistralė“ dėl aktų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti 2003-07-31 komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr.01-332, pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl lauko kavinės 2E1m su priestatais 1e1m, T₁, T₂ (unikalus Nr. 4400-0075-9084 ), lauko kavinės 3Elm su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186 ), lauko kavinės 4Elm su priestatu lelž ( unikalus nr. 4400 -0075-9213) pripažinimo tinkamais naudoti; 2) panaikinti 2004-07-01 komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr.01-332, pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl lauko kavines 5 EI/m su priestatu 1eI/m (unikalus Nr. 4400-0352-2290 ), jau esamo restorano užeigos 1 EI/m priestatų 2eI/m ir 3eI/ m (unikalus nr. 4900-2011-4010 ) pripažinimo tinkamais naudoti; 3) panaikinti 2005-06-20 komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr.01-332, pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl klėties 6EI/m (unikalus nr.4400-0633-0409), klėties 7EI/m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), kalvės 9II/m (unikalus Nr. 4400-0633-0496), tvarto 10lI/m (unikalus Nr. 4400-0633-0530), pavėsinės 11II ir 12II (unikalus Nr. 4400-0633-0574 ) pripažinimo tinkamais naudoti; 4) panaikinti 2005-06-20 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymą Nr. 19. Prašyme nurodė, jog surašant šiuos aktus buvo pažeisti įstatymų bei norminių aktų reikalavimai, kadangi sąlygos (patvirtintos Kaišiadorių rajono savivaldybės vyr. architekto S. P. 2002-03-12) bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti išduotos pakelės užeigos statybai. Išvada dėl numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo surašyta 2002-03-12 vyr. architekto S. P. ir planavimo organizatoriaus E. R. dėl pakelės užeigos statybos. 2002-04-18 detaliojo plano, patvirtinto žemės sklypo detalųjį planą – pagrindinės tikslinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimą į komercinę paskirtį pakelės užeigos statybai. 2002-07-04 E. R. pateikė prašymą duoti statybos darbams vykdyti. Buvo prašoma statyti : „pakelės užeigą – restoraną, 1 a. su mansarda ir rūsiu (daliniu 32x32 m medinis karkasas su mūrine dalimi). 2002-07-04 Kaišiadorių rajono savivaldybėje išduotas „leidimas vykdyti statybos darbus“. Šiuo leidimu E. R. leidžiama statyti „Pakelės užeigą – restoraną“. Kadangi visi veiksmai buvo atliekami su tikslu gauti leidimą pakelės užeigos – restorano statybai, šioje byloje ginčijami aktai, kuriais yra pripažinti tinkamais naudoti pastatai ir išduotas pažymėjimas Nr. 19 dėl klėties pamatų įteisinimo, dėl kurių statybos leidimai nebuvo išduoti yra neteisėti ir naikintini.

Atsakovo atstovė A. D. teismo posėdyje su prašymo reikalavimais sutiko. Paaiškino, jog ginčijamai aktai buvo priimti pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir pripažinimo tinkamu naudoti tvarką bei nuostatus.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovas S. K. paaiškino, jog palaiko pareiškėjo poziciją ir prašo tenkinti prašymą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bajorkiemis“ atstovas advokatas R. Š. su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje paaiškino, jog yra praleistas terminas dėl kreipimosi į teismą, kadangi prokuroras į teismą kreipėsi tik 2008-03-07, nors prokuratūra apie ginčijamus aktus sužinojo 2007-12-22. Gavęs ginčijamus aktus, jis užsiklausinėjo įvairias institucijas, tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, naujos medžiagos nesurinko. Prokuroras 2008-01-17 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų suklastojimo. Tai reiškia, jog pakako duomenų dėl dokumentų suklastojimo o ir galėjo kreiptis į teismą. Nurodo, jog prokuroras negina viešojo intereso, tyrimas pradėtas dėl Mickevičiaus skundo. Statiniai stovi visiems žinomoje vietoje. Pastatai pastatyti daugiau nei prieš penkis metus ir nei viena institucija nesiėmė veiksmų.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bajorkiemis“ atstovas D. K. paaiškino, jog prokuroras praleido terminą kreipimuisi į teismą. Statybos leidimas galioja dešimt metų, todėl šioje byloje ginčijamų aktų panaikinimas nesukels tų pasekmių, kurių siekia prokuroras. Kalbant apie viešąjį interesą yra sureikšminama statyba Kauno regioninio parko teritorijoje, tačiau tai nepakankamas nurodymas, kad statiniai parko teritorijoje pažeidžia viešąjį interesą. Prašo prašymo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens AB Dnb NORD banko atstovas advokatas N. Š. prokuroro prašymą prašė atmesti. Jis paaiškino, jog praleido prokuroras terminą kreiptis į teismą. Pastatai įkeisti bankui, kuris yra sąžiningas hipotekos gynėjas ir akivaizdu, kad juos nugriovus nukentės bankas ir tai reikš, kad prokuratūros rankomis bus panaikinta viena iš įsipareigojimo vykdymo užtikrinimo priemonių.

Prašymas tenkintinas.

Dėl terminio kreiptis į teismą. Vienu iš svarbiausių motyvų, dėl kurio prokuroro prašymas negali būti tenkintinas, tretieji suinteresuotieji asmenys nurodo, jog praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nustatytas terminas kreiptis į teismą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS5-550-07 ).

Prokuroro teisę kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą įtvirtina ne tik ABTĮ, bet ir Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-742/2007). Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

Nagrinėjamoje byloje skundžiami Kauno apskrities viršininko sudarytos komisijos aktai buvo priimti 2003-07-31, 2004-07-01, 2005-06-20. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos (toliau – Direkcija) 2007-12-21 raštas Nr. V3-8.4-236 dėl šioje byloje ginčijamais aktais statinių įteisinimo teisėtumo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje buvo gauta 2007-12-22 (T.1, b.l. 14-17). Vertinant šio rašto turinį, matyti, kad jame pateikiama tik informacija apie galimus statinių įteisinimo teisėtumo pažeidimus. Kartu buvo pateikti ginčijami aktai, tačiau nebuvo pateikti visi įrodymai, iš kurių prokuroras galėtų spręsti apie šių aktų neteisėtumą. Tokios informacijos gavimas vertintinas tik kaip vada prokurorui pradėti tyrimą, ar atitinkami administraciniai sprendimai yra susiję su viešuoju interesu ir ar šis interesas yra pažeistas.

Į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi 2008 m. kovo 7 d. (T.1, b.l. 86). Per laikotarpių nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2008 m. vasario 29 d. pareiškėjas atliko visą eilę veiksmų, t.y. įvairioms institucijoms išsiuntė paklausimus dėl informacijos ir duomenų pateikimo, atliko dokumentų poėmius, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d. (T.1, b. l. 93-117). Paskutinis raštas dėl informacijos pateikimo, buvo gautas iš Direkcijos 2008 m. kovo 6 d. (T. 1, b. l. 114).

Kaip jau minėta, apie galimą viešojo intereso pažeidimą pareiškėjas pradinę informaciją sužinojo, kai Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra 2007-12-22 gavo Direkcijos raštą dėl šioje byloje ginčijamasi aktais statinių įteisinimo teisėtumo ištyrimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prie minėto rašto buvo pridėtos administracinių aktų, kuriuos buvo prašoma panaikinti kopijos, tačiau pateikti duomenys nebuvo išsamūs ir turėjo būti ištirti, todėl Kaišiadorių rajono prokuratūra gavusi informaciją apie galimai padarytus teisės aktų pažeidimus ir spręsdama dėl galimybės kreiptis į teismą, kad būtų panaikinti neteisėti administraciniai aktai, privalėjo surinkti ir įvertinti papildomus duomenis, patvirtinančius ir pagrindžiančius Direkcijos pateiktą informaciją, kuri, kaip minėta, nebuvo pakankama nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į įvairias institucijas dėl papildomos informacijos, reikalingos viešojo intereso pažeidimui nustatyti.

Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo laikotarpį, kai surinko visą reikiamą informaciją iš Kauno apskrities viršininko administracijos (2008-02-29) ir Direkcijos (2008-03-03), leidžiančią daryti išvadą, jog aktai pažeidžia viešąjį interesą. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, Direkcijos rašto, kuriame nurodyta, jog Kauno marių regiono parko direkcija nederino ir netikrino ginčijamų statinių techninių projektų ir kitos statybinės techninės dokumentacijos, kas buvo privalu daryti, laikytina ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pradžia. Bylos dokumentai leidžia daryti išvadą, kad data kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas, laikytina 2008 m. kovo 6 d., kurią pareiškėjas gavo direkcijos 2008-03-03 raštą Nr. V3-8.4 (T.1, b.l. 114). Kadangi į teismą pareiškėjas kreipėsi 2008 m. kovo 7 d. (T.1, b.l. 86), darytina išvada, kad pareiškimas teismui paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti vieno mėnesio termino.

Dėl viešojo intereso gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir LR prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatant, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005).

Pareiškėjas Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras viešąjį interesą sieja su galimais Kauno marių regioninio parko kraštovaizdžio ypatumų bei tradicinės regiono architektūros savitumų, paveldo objektų apsaugos reikalavimų, siekiant išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius, išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį, pažeidimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal minėtas nuostatas natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, o jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Kauno marių regioninio parko visuomeninę svarbą įrodo tai, jog jis įkurtas LR Aukščiausios tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, kurio steigimo tikslas yra nustatytas akte: išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio žemutinės dalies kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas Kaišiadorių rajono vyriausias prokuroras turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl apeliantų argumentai, susijęs su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl aktų teisėtumo. Šioje byloje ginčijamu Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2003-07-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti šie pastatai: lauko kavinė 2E1m su priestatais 1e1m, T₁, T₂ (unikalus Nr. 4400-0075-9084 ), lauko kavins 3Elm su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186 ), lauko kavinė 4Elm su priestatu lelž ( unikalus nr. 4400 -0075-9213)(T.1, b.l.26-27). Komisijos 2004-07-01 pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti statiniai: lauko kavinė 5 EI/m su priestatu 1eI/m (unikalus Nr. 4400-0352-2290 ), restorano užeiga 1 EI/m priestatų 2eI/m ir 3eI/ m (unikalus nr. 4900-2011-4010 ) (T.1, b.l. 32-33). Komisijos 2005-06-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažinti tinkamais naudoti: klėtis 6EI/m (unikalus nr.4400-0633-0409), klėtis 7EI/m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), kalvė 9II/m (unikalus Nr. 4400-0633-0496), tvartas 10lI/m (unikalus Nr. 4400-0633-0530), pavėsinė 11II ir 12II (unikalus Nr. 4400-0633-0574 ) (T.1, b.l. 34-35).

LR statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog statybos leidimas statinio statybai yra privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą bei statinio paprastąjį remontą. Nesudėtingas statinio samprata yra pateikta LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintame STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, 6.2 punkte, nustatant, jog tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Jie skiriami į dvi grupes: I grupės ir II grupės nesudėtingi statiniai (STR 7 p.). I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, numatomiems statyti saugomoje teritorijoje, statybos leidimas nereikalingas, rengiamas supaprastintas projektas bei būtina poįstatyminiame akte nurodyto subjekto pritarimas (minėto STR12.2, 12.2.1, 12.2.2 p.) Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarką nustato LR aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtintas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka, kurios 3 priedo 2 punktas numato, jog komisijai turi būti pateiktas statybos leidimas (kai jis privalomas).

Bylos medžiaga patvirtina, jog 2002-03-12 buvo parengta Kaišiadorių rajono savivaldybės Kraštotvarkos skyriaus išvada, kurioje nurodytas planavimo tikslas - pagrindinės tikslinės žemės sklypo naudojimo paskirties keitimas į komercinę paskirtį pakelės užeigos statybai (byla Nr. 166/2002, b.l. 21). Kaišiadorių rajono savivaldybės valdyba 2002-04-18 d. sprendimu Nr. 257 patvirtino žemės sklypo, esančio Karčiupio kaime, Rumšiškų sen, Kaišiadorių raj. detalųjį planą, kuriuo pakeista paskirtis į komercinę paskirtį pakelės užeigos statybai (byla Nr. 166/2002, b.l. 55) 2002-07-04 prašymu E. R. kreipėsi dėl leidimo statyti pakelės užeigą – restoraną, 1 a. Su mansarda ir rūsiu (byla Nr. 33/2002, b.l. 80). 2002-07-04 E. R. buvo išduotas leidimas Nr. 33 tik pakelės užeigos - restorano statybai (byla Nr. 33/2002, b.l. 81). Dokumento originalas yra Kaišiadorių rajono savivaldybės byloje Nr. 33/2002. Tačiau teismui yra pateiktas ir kitas statybos leidimo Nr. 33 variantas (T.1, b.l. 19), kuriame yra nurodyta, jog leidimas yra išduodamas ne tik pakelės užeigos – restorano statybai, tačiau ir klėtims. Prokuroro teigimu, dėl šio leidimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl teismas vadovaujasi to statybos leidimo Nr.33 duomenimis, kurio originalą pateikė Kaišiadorių rajono savivaldybė, t.y. statybos leidimu pakelės užeigos statybai. Ginčo dėl to, jog suinteresuoti subjektai kitais būdais (pvz.: rengti projektus, kreiptis į kompetentingus subjektus pritarimo) būtų siekę teisiškai įforminti būsimas statybas dėl statinių, kurie Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros komisijos 203-07-31, 2004-07-01, 2005-06-20 aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti, nėra. Todėl atsižvelgiant į tai , jog pagal LR aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtintą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką“, kurios 3 priedo 2 punktas nustato, jog komisijai turi būti pateiktas statybos leidimas arba, jei statinys yra nesudėtingas, LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintame STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“,12.2, 12.2.1, 12.2.2 nurodyti dokumentai, ir ginčijamu atveju tokie dokumentai pateikti nebuvo, darytina išvada, jog ginčijami 2003-07-31 komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr.01-332, pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl lauko kavinės 2E1m su priestatais 1e1m, T₁, T₂ (unikalus Nr. 4400-0075-9084 ), lauko kavinės 3Elm su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186 ), lauko kavinės 4Elm su priestatu lelž ( unikalus nr. 4400 -0075-9213); 2004-07-01 komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr.01-332, pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl lauko kavines 5 EI/m su priestatu 1eI/m (unikalus Nr. 4400-0352-2290 ), jau esamo restorano užeigos 1 EI/m priestatų 2eI/m ir 3eI/ m (unikalus nr. 4900-2011-4010 ); bei 2005-06-20 komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr.01-332, pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl klėties 6EI/m (unikalus nr.4400-0633-0409), klėties 7EI/m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), kalvės 9II/m (unikalus Nr. 4400-0633-0496), tvarto 10lI/m (unikalus Nr. 4400-0633-0530), pavėsinės 11II ir 12II (unikalus Nr. 4400-0633-0574 ) pripažinimo tinkamais naudoti yra priimti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, todėl jie yra neteisėti ir naikintini.

Išduodant Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-06-20 pažymą Nr. 19 (T.1, b.l. 101), nebuvo rengiamas supaprastintas statinio projektas, nebuvo gauta raštiški valstybės tarnautojų pritarimai, todėl buvo pažeista LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintame STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“,12.2.1 ir12.2.2 punktų reikalavimai, kurie nustato, jog rengiamas supaprastintas statinio projektas turi būti patikrintas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, tačiau reikalingi kompetentingų asmenų raštiški pritarimai, todėl ji naikintina, kaip prieštaraujanti minėtoms teisės aktų nuostatoms (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Be to, prokuroras, siekdamas pilnai apginti viešąjį interesą, 2009-12-4 kreipėsi su ieškiniu į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl įpareigojimo nugriauti UAB „Bajorkiemis“ priklausančius statinius (T.2, 142-146). Ši aplinkybė rodo pareiškėjo nuoseklią poziciją, siekiant apginti tai, kas vertinga bei objektyviai reikšminga visuomenei, kartu prevenciškai užkirsdamas kelią viešojo intereso pažeidimams ateityje. Dėl aukščiau nurodytų motyvų pareiškėjo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymas tenkintinas pilnutinai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p. teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Prašymą tenkinti.

Panaikinti: Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros komisijos 2003-07-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl lauko kavinės 2E1m su priestatais 1e1m, T₁, T₂ (unikalus Nr. 4400-0075-9084 ), lauko kavinės 3Elm su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186 ), lauko kavinės 4Elm su priestatu lelž ( unikalus nr. 4400 -0075-9213) pripažinimo tinkamais naudoti; Komisijos 2004-07-01 pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl lauko kavines 5 EI/m su priestatu 1eI/m (unikalus Nr. 4400-0352-2290 ), jau esamo restorano užeigos 1 EI/m priestatų 2eI/m ir 3eI/ m (unikalus nr. 4900-2011-4010 ) pripažinimo tinkamais naudoti; Komisijos 2005-06-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl klėties 6EI/m (unikalus nr.4400-0633-0409), klėties 7EI/m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), kalvės 9II/m (unikalus Nr. 4400-0633-0496), tvarto 10lI/m (unikalus Nr. 4400-0633-0530), pavėsinės 11II ir 12II (unikalus Nr. 4400-0633-0574 ) pripažinimo tinkamais naudoti; Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-06-20 pažymą Nr. 19.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Kęstutis GudynasRimantas GiedraitisJanina Vitunskienė