Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei M. B. dėl tėvystės nuginčijimo, valstybinė institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nuginčyti jo tėvystę nepilnametės mergaitės A. B., gimusios 2001-06-30, atžvilgiu. Ieškinyje nurodė, kad susipažino su atsakove 2000 metų pradžioje, netrukus atsakovė pranešė kad laukiasi jo vaiko, mergaitė gimė 2001-06-30. Kaišiadorių CMS 2008-07-21 tarp šalių buvo sudaryta santuoka, po ko šalys nusprendė išspręsti vaiko tėvystės klausimą, ieškovas oficialiai pripažino tėvystę mergaitės A. atžvilgiu, Vilniaus miesto CMS 2008-10-16 buvo išduotas vaiko A. B. gimimo liudijimas, kuriame vaiko tėvu įrašytas ieškovas. Prasidėjus įvairiems nesutarimams, 2011-06-01 atsakovė kartu su dukra išvyko gyventi pas savo tėvus ir pranešė atsakovui, kad jis nėra biologinis mergaitės tėvas. Ieškovas turi pagrindo manyti, kad taip iš tiesų ir yra bei prašė, kad būtų nuginčyta jo tėvystė, paskiriant atlikti DNR ekspertizę.

Atsakovė M. B. nurodė, kad ieškovas visą laiką žinojo, kad mergaitė nėra jo dukra. Su ieškovu susipažino kai A. buvo penkeri metai. Po santuokos sudarymo abi šalys nusprendė, kad vaikas turi turėti tėvą ir ieškovas pripažino A. tėvystę. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

Ieškovas teismo posėdyje palaikė savo ieškinį. Patikslino, kad pažinties su atsakove momentu, atsakovė jau turėjo penkių metų mergaitę. Nors žinodamas, kad atsakovės vaikas nėra jo, ieškovas pats sutiko pripažinti vaiko tėvystę. 2011 metų liepos mėnesį nusprendė, kad nebenori būti įrašytas vaiko gimimo liudijime kaip tėvas. Ieškovas atsisakė nuo reikalavimo atlikti DNR ekspertizę, kadangi atsakovė pripažino, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – gimimo liudijimo nuorašo matyti, jog A. B. gimė 2001-06-10, jos tėvu civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įraše 2008-10-16 įrašytas ieškovas P. B. Santuokos liudijimo nuorašas patvirtina, kad ieškovo P. B. ir atsakovės M. B. santuoka buvo sudaryta 2008-07-21. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi, vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003). Teismas konstatavo, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu akivaizdžiai paneigė ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodydamas, jog pripažindamas 2008-10-16 tėvystę A. atžvilgiu, žinojo, kad nėra mergaitės biologinis tėvas. Tą patvirtino ir atsakovė M. B. . Ieškovas prisipažino, kad tik 2011 metų liepos mėnesį nusprendė nuginčyti tėvystę, praėjus beveik trejiems metams po įrašo gimimo metrikų knygoje padarymo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas P. B. į teismą su reikalavimu nuginčyti tėvystę kreipėsi praleidęs Civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas savo valia, sąmoningai pripažino tėvystę ir tokiu būdu prisiėmė visas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Teismas motyvavo, kad šiuo atveju tikslinga remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007, kurioje kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad tokio siekio nagrinėjamoje byloje nėra.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas P. B. apeliaciniu skundu prašo: pripažinti, kad jis nėra A., gimusios 2001-06-30, tėvas; įpareigoti miesto civilinės metrikacijos skyriuje pakeisti gimimo akto įrašą - išbraukti iš jo ieškovo, t.y. P. B., duomenis; atnaujinti ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą, kadangi duomenys neatitinka tikrovės (Civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad ieškovo santuoka su M. B. buvo užregistruota 2008-07-19. Šiuo metu ieškovas su atsakove M. B. kartu nebegyvena. Jos nesantuokinės dukros A. B., gimusios 2001-06-30, globa buvo paskirta žmonos giminaičiams dėl ieškovo brolio V. B. nusikalstamų veiksmų mergaitės atžvilgiu. Kur ir su kuo šiuo metu gyvena A. B. ieškovas nežino. Su ja susitikti, bendrauti ir mergaite rūpintis ieškovas negali. Ieškovas pageidauja, kad mergaitei būtų grąžinta jos ankstesnė pavardė, nes A. nėra ieškovo biologinė dukra. 2000 metais ieškovas su M. net nebuvo pažįstami, iki tol neturėjo su ja intymių santykių, todėl A. negali būti ieškovo dukra. Dėl minėtos priežasties nebuvo tikslinga skirti ekspertizę ieškovo ir A. giminystės ryšiui įrodyti ar paneigti (Civilinio kodekso 3.148 straipsnis). Tai pripažįsta ir pati atsakovė M. B. Mergaitė kaip ieškovo dukra gimimo liudijime buvo įrašyta 2008-10-16, t.y. jau po santuokos su jos motina sudarymo. Ieškovas tai padarė tik norėdamas vaikui užtikrinti saugumą pilnavertėje šeimoje, kurioje yra abu tėvai. Nelaukti įvykiai sugriovė ieškovo šeimą. Ieškovas gauna invalidumą, jo labai mažos pajamos, o šiuo metu dar ir nedirba dėl ligos, todėl neturi galimybės tinkamai materialiai padėti atsakovei bei užtikrinti vaiko gerovės. Tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena savo atskirus gyvenimus. Teismas konstatavo, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko gerove, turi atitikti jo interesus (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis). To ieškovas neginčijo nei teismo metu, nei dabar. Ieškovui mergaitės gerovė taip pat aktuali, nes priprato prie jos ir laikė savo tikra dukra. Ieškovas mano, kad klaidinga teismo nuostata, jog vaikui gerai bet koks tėvas įrašytas jo gimimo liudijime, t.y. nesvarbu koks jis, kad ne biologinis, o svarbiausia, kad vaikas jį turėtų. Atsižvelgiant į vaiko interesų, ieškovo manymu yra svarbu, kad vaiku būtų kas rūpinasi, jį prižiūri, o ne bet koks jam svetimas žmogus, su kuriuo jis buvo pažįstamas porą metų, kaip šiuo konkrečiu atveju. Paaugusi A. galės ir pati išreikšti savo nuomonę, tačiau, ieškovo manymu, ji nenorės turėti tėvo, kurio brolis ją nuskriaudė. A. B. šeimoje patyrė didelių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų. Tai gali ateityje paveikti jos vystymąsi ir net psichiką. Jos dabartinė pavardė jai visąlaik primins minėtus įvykius dėl prievartos jos atžvilgiu, todėl ieškovas, norėdamas apsaugoti ją nuo tolimesnių išgyvenimų, nori, kad jai būtų grąžinta jos ankstesnė pavardė. Be to, mergaitė turi teisę turėti informaciją ir susipažinti su savo tikruoju tėvu, su juo bendrauti, gyventi kartu, būti auklėjamai ir aprūpinamai savo tėvo, bendrauti su tėvo giminaičiais (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2, 3 dalys). O tam turėtų sudaryti sąlygas pati M. B. Ieškovas mano, kad dėl šios svarbios priežasties vienerių metų senaties terminas šiuo atveju neturėtų būti taikomas. Kadangi vaiko gimimo liudijime ieškovas yra įrašytas kaip tėvas, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 3.151 straipsniu, turi teisę tėvystę nuginčyti, nes ji neatitinka tikrovės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad A. B. 2008 m. spalio mėn. 16 d. Vilniaus miesto CM skyriuje buvo išduotas gimimo liudijimas ( Įrašo Nr. 2873), kuriame nurodyta, kad jos tėvas yra P. B. Ieškovas tik 2011 m. rugpjūčio mėn. 22 d. pateikė teismui pareiškimą dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas apeliaciniu skundu atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodęs priežasčių, kurios būtų pagrindu pripažinti, kad CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių. Teismo sprendime nenurodyta, ar ieškovas teismo posėdžio metu nurodė priežastis, dėl kurių praleido vienerių metų terminą nuginčyti tėvystę, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme dėl termino praleidimo priežasčių ieškovas paaiškino, kad nieko negali pasakyti dėl termino praleidimo, nurodė, jog jo brolis yra nuteistas už mergaitės tvirkinimą, jis nėra biologiniu mergaitės tėvu, šiuo metu negali padėti vaikui finansiškai, vaikas turi žinoti tikrą tėvą, dėl to kreipėsi dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovo nurodytos priežastys negali būti pripažintos kaip svarbios, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, nes darytina išvada, kad tėvystės nuginčijimo priežastimi buvo tai, kad ieškovas ir atsakovė pradeda skyrybų procesą, kartu negyvena, taip pat tai, kad ieškovo brolis V. B. buvo nuteistas už mergaitės tvirkinimą 2011 m. gegužės mėn. 17 d. teismo nuosprendžiu, todėl ieškovas nebeturi intereso rūpintis vaiku ir būti jos tėvu. Prašydamas įregistruoti jį vaiko tėvu 2008 metais ieškovas žinojo, kad jis nėra biologiniu vaiko tėvu, todėl vien ši aplinkybė negali būti pagrindu pripažinti, kad reikalavimas pagrįstas. Ieškovas , kaip veiksnus suaugęs asmuo turėjo suprasti, kad jo įrašymas vaiko tėvu ne tik suteikia vaikui pavardę, bet tuo remiantis atsiranda jam teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad bijo mergaitės, bijo, kad gali būti apkaltintas ir jis tvirkinimu, tačiau šios aplinkybės negali būti priežastimi pripažinti, kad įrašas apie tai, kad ieškovas yra A. tėvas, turi būti panaikintas. Kiekvienas pilnametis asmuo turi apgalvoti savo veiksmus, ir tuo atveju, kai atliktas veiksmas sukelia pasekmes kitiems asmenims, šiuo atveju vaikui, juos pripažinti nepagrįstais turi būti priežastys. Ieškovui žinant, kad jis nėra biologiniu vaiko tėvu, tačiau pareiškus tėvystę įregistruojantiems organams, kad jis pageidauja būti vaiko tėvu, šis pareiškimas sukelia ieškovui pareigą rūpintis vaiku, ir ta aplinkybė, kad jis nėra vaiko biologiniu tėvu, nėra pagrindu nuginčyti tėvystę. Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijęs su įrašu jo gimimo liudijime. Vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina. Kadangi atsakovė paaiškino, jog mergaitės valia yra tokia, kad jos tėvu būtų įrašytas ieškovas, nenustatyta, kad vaiko interesais yra tikslinga tenkinti ieškovo prašymą dėl tėvystės nuginčijimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.