Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-07 · Byla Nr. ATP-346-174/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-04-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
ATP-346-174/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00240-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-346-174/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00240-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.3.; 39.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 9 d. nutarimo, kuriuo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis A. M. 2013 m. sausio 13 d. V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. sausio 13 d., apie 03.10 val., Klaipėdoje, Naujojoje Uosto g. 11, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,48 promilės). Šiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 9 d. nutarimu V. J. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 1 000 Lt baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 9 d. nutarimą pakeisti – panaikinti nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams arba paskirti trumpesnį nei įstatymo nustatyta specialiosios teisės atėmimo terminą, parenkant labiau tinkamą. Apeliantas pažymi, jog nuo pat pažeidimo padarymo pradžios (protokolo surašymo) jis buvo nuoseklus ir sąžiningas, pripažino savo kaltę, parašė, kad prisipažįsta dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo ir gailisi. Dėl padaryto pažeidimo savo iniciatyva ėmėsi veiksmų, siekdamas nustatyti svarbias bylai aplinkybes, patyrė išlaidų savanoriškai medicininei apžiūrai ir kraujo tyrimui, nevengė ir nevilkino administracinės bylos išnagrinėjimo. Šią aplinkybę patvirtina ir ta aplinkybė, kad jau kitą dieną po skundžiamo nutarimo priėmimo dienos jis sumokėjo paskirtąją 1 000 Lt baudą, tai patvirtina prie bylos pridėtas įmokos mokėjimo kvitas. Apeliantas nurodo, kad pažeidimo padarymo metu jam buvo nustatytas 0,48 prom. girtumas. Taigi nustatytas girtumas nustatytą ribą viršijo apie 0,06 prom. Pagal administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo nustatyta, jog 0,48 prom. neblaivumas (įvertinus matavimo paklaidą – 1,7 proc. lieka 0,47 promilių) fiksuotas 2013-01-13 03.10 val., specialisto išvadą, kad kraujo mėginyje, savanoriškai duotame 2013-01-13 04.00 val., t. y. praėjus 50 min., yra 0,37 prom. alkoholio, akivaizdu, kad jis blaivėjo po 0,002 prom. per minutę, todėl jau greičiau kaip po 30 min. nuo pažeidimo fiksavimo nebūtų buvę galimybės apskritai fiksuoti pažeidimą. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, yra labai svarbi įrodinėjant, jog padarytas pažeidimas savo objektyviosios pusės požymiais balansuoja ant pažeidimo ribos, subjektyviosios pusės, būdingos ATPK 126 straipsnio l dalyje nustatytam pažeidimui, klausimas (tyčia) taip pat nėra akivaizdus ir neginčijamai aiškus. Apelianto V. J. nuomone, šiuo atveju jis ar bet kuris kitas asmuo yra fiziškai nepajėgus jausti 0,06 prom. neblaivumo poveikio, tokios reikšmės neblaivumas gali būti nustatytas tik pasitelkiant sudėtingus specialius prietaisus ir laboratorines galimybes (alkotesterį, laboratorinę kraujo tyrimo techniką).

Apeliantas V. J. pažymi, jog jis nėra asmuo, linkęs daryti pažeidimus, tai skundžiamame nutarime konstatavo ir apylinkės teismas. Bylos nagrinėjimo metu, paskelbdamas bylos medžiagą, teismas nurodė, kad paskutinis pažeidėjo padarytas pažeidimas fiksuotas 2002 metais už KET pažeidimą, nesusijusį su ATPK 126 straipsnyje numatytu pažeidimu, taip pat pažymėjo, kad galiojančių nuobaudų jis neturi. Asmens ankstesnis socialiai nepriekaištingas elgesys nebuvo paneigtas, priešingai – yra akivaizdus.

Esant analogiškoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms teismai individualizuodami atsakomybę gali remtis ATPK 30¹ straipsniu ir skirti švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatyta. Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, esant analogiškoms aplinkybėms, pastarajam paskyrė nuobaudą, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir neatėmė specialiosios teisės.

Teismo išvada, jog nagrinėjant pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio l dalyje, prašymas taikyti švelnesnę negu įstatymas numato atsakomybę yra nesuderinamas su ypač pavojinga pareiškėjo padaryta veika, apelianto nuomone, yra nepagrįsta, nes nurodytos teisė normos gali ir turi būti derinamos/vertinamos kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant ne tik į veikos pavojingumą, bet ir į tai, kaip ta veika pavojingumo aspektu pasireiškė realybėje, koks buvo asmens elgesys (adekvatus ar ne) ir kt. aplinkybes. Vadovaujantis skundžiamame teismo nutarime išdėstyta pozicija, kad ATPK 126 straipsnio l dalyje numatytas pažeidimas savaime yra tiek sunkus, kad ATPK 30¹ straipsnio taikyti negalima, apelianto teigimu, prieštarauja įstatymo leidėjo nuostatoms (įstatymo leidėjas nėra uždraudęs taikyti ATPK 30¹ straipsnio teismams nagrinėjant bylas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, ATPK 30¹ straipsnio 2 dalyje numatyta tik viena išimtis). Apeliantas nesutinka ir su teismo argumentais, jog 1 000 Lt bauda yra simbolinė ir akivaizdžiai neatitiktų nuobaudai keliamų tikslų.

Šalies argumentai

V. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis neturi šeimos, yra vienišas ir neturi artimų žmonių, kurie galėtų juo pasirūpinti, jeigu jis netektų darbo ir pajamų. V. J. nurodo, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jo darbas yra tiesiogiai susijęs su į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų/įgulų aptarnavimu (dokumentų tvarkymu (vežiojimu) po suinteresuotas Uosto tarnybas), laivo įgulų aprūpinimu reikalingais daiktais, įgulų narių nuvežimu į viešbučius, oro uostus bei parvežimu iš jų, pažeidimo padarymo metu jis rūpinosi būtent darbo reikalais. Praradęs specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę jis nebegalės vykdyti savo tiesioginių pareigų, būtų atleistas iš darbo ir priverstas tapti iš valstybės pašalpų išlaikomu asmeniu. Nors šias aplinkybes jo atstovas nurodė pirmosios instancijos teismui posėdžio metu, tačiau abejonių dėl jų apylinkės teismas skundžiamame nutarime neišsakė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Š. prašo netenkinti V. J. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, skyrė V. J. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią administracinę nuobaudą – 1 000 Lt baudą bei atėmė teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime taip pat motyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymą taikyti V. J. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, t. y. neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas pažymėjo, jog V. J. padarė šiurkštų pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tai vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Apylinkės teismas V. J. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 16–17) matyti, jog V. J. nėra linkęs daryti KET pažeidimus, už vairavimą esant neblaiviam jis baudžiamas pirmą kartą. Nekyla abejonių, jog šioms V. J. asmenybę teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms buvo suteikta pakankamai didelė reikšmė, kadangi teismas paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Kartu pažymėtina, jog į šias aplinkybes atsižvelgiama individualizuojant skiriamą nuobaudą, neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jų tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Nors apelianto skunde teigiama, jog dėl specialiosios teisės atėmimo jis praras darbą bei pajamų šaltinį, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pažymėtina, jog ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. J. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, kad tai vienintelis jo pajamų šaltinis, vartojo alkoholinius gėrimus ir naktį, t. y. apie 03.00 val., sėdo neblaivus už vairo. Jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios teismo nebūtų įvertintos ir į kurias nebūtų pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs skirdamas V. J. administracinę nuobaudą, apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Todėl pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų per švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, nuobauda, todėl tenkinti apelianto skundą pagrindo nėra.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog V. J. paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka V. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitų priežasčių, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė