Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims S. J., A. J., Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui, institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo ir teismo leidimo išdavimo suinteresuotiems asmenims S. J., A. J. ir Valstybės įmonei „Turto bankas“, institucija, teikiantį išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjos šeimai teikiamos atvejo vadybos paslaugos nuo (duomenys neskelbtini), šeimai skirtos bendrosios socialinės paslaugos dėl (duomenys neskelbtini) mokymosi rezultatų pažangumo. Skyrius neturi informacijos apie tai, jog G. J. netinkamai vykdytų motinos pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

7. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio A. J. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti A. J. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja yra mirusio A. J. sutuoktinė. Pareiškėja su sutuoktiniu A. J. turi pilnamečius vaikus S. J., A. J. (suinteresuoti asmenys) ir nepilnamečius vaikus A. J., D. J. A. J. mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjo A. J. mirties liko nekilnojamas turtas – (duomenys neskelbtini). Turtas registruotas palikėjo vardu. Po palikėjo mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Šią aplinkybę patvirtina Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro 2022 m. gegužės 10 d. raštas ir Testamentų registro išrašas.

10. Pareiškėja po savo sutuoktinio A. J. mirties prižiūrėjo ir naudojosi paliktu turtu, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes nurodė pareiškėja pareiškime bei duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinio A. J. mirties atsiradusį palikimą.

11. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusio A. J. palikimo sudėties.

12. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti palikėjo A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo terminą, ir išduoti teismo leidimą priimti nepilnamečių vaikų A. J. ir D. J. vardu palikimą, atsiradusį po jų tėvo A. J. mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

13. Iš rašytinės bylos medžiagos, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja palikimo savo nepilnamečių vaikų A. J. ir D. J. vardu per įstatymo nustatytą terminą, taip kaip numatyta CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, nepriėmė dėl svarbių priežasčių – teisinių žinių stokos. Pareiškėja ėmėsi ginti savo nepilnamečių vaikų pažeistas teises ir į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi per protingą terminą. Šiuo atveju atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti nepagrįstai pažeistų pareiškėjos nepilnamečių vaikų A. J. ir D. J. interesus, be to, nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

14. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kad būtų atsisakyta palikimo, piktnaudžiaujama teise paveldėti, ir vadovaudamasis įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad terminą priimti A. J. palikimą nepilnamečių vaikų A. J. ir D. J. vardu pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas atnaujintinas (CK 5.50, 5.57 straipsniai).

15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja ir A. J., miręs (duomenys neskelbtini), yra A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnamečiai A. J. ir D. J. yra įstatyminiai įpėdiniai, o pareiškėja yra jų atstovė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. J. ir D. J. yra nepilnamečiai ir pareiškėja, būdama jų atstove pagal įstatymą, be išankstinio teismo leidimo, neturi teisės priimti jų vardu palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje duomenų apie kreditorinius palikėjo įsipareigojimus nepateikta. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikėjui nuosavybės teise priklausė - (duomenys neskelbtini).

16. Vadovaujantis CK įtvirtintu prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad vaikai turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 7 dalies nuostata, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaikų teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, numatančias, kad vaikų teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaikų atstovai. Teismas neturi duomenų, kad teismo leidimo išdavimas priimti palikimą nepilnamečių A. J. ir D. J. vardu pažeis jų teises ir interesus.

17. Įpėdiniai, priėmę palikimą pradėję faktiškai valdyti arba padavę pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau įpėdiniai, priėmę palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52, 5.53 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą pagal turto apyrašą. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 442, 448, 577-578, 582 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Atnaujinti pareiškėjai G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą savo nepilnamečių vaikų A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą po A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Išduoti teismo leidimą G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą nepilnamečių vaikų A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jų tėvo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.