Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3697-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
1-3697-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51189-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
E. D.
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Ignas Meškauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3697-836/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51189-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1.; 1.1.3.2; 2.3.6.4.2.; 1.1.7.2.3; 1.1.9.9; 1.1.9.10.; 2.1.10.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant R. L.,dalyvaujant prokurorei I. B.,nukentėjusiajai E. D.,kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., (duomenys neskelbtini), neteistas, 2019 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (tyrimas atnaujintas), 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 3.50 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu su savo sugyventine E. D. metu, tyčia, kumščiu sudavė jai du kartus į veidą ir taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. gruodžio 2 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, apžergęs ir atsisėdęs ant krūtinės savo šeimos narei- sugyventinei E. D., tyčia kumščiu sudavė septynis kartus jai į veidą, du kartus į dešinę ranką, bei suduodamas smūgius grasino nužudyti E. D., ir realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais „užmušiu tave“, ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, bei kita ranka sugriebęs už plaukų ir juos tempė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai E. D. fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, dešiniame žande, pažandės dešinėje, pasmakrėje, dešinės ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kakle, krūtinės ląstos dešinėje, kraujosruvą dantenose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Dėl nusikalstamos veikos 2019 m. rugpjūčio 3 d.

2019 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3006-336/2019 A. J. buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

2019 m. gruodžio 5 d. vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, tyrimas byloje atnaujintas.

Kaltinamasis A. J. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Nukentėjusi E. D. parodė, kad kaltinamasis – sugyventinis, kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. girtavo, buvo išgėrusi, veide pajuto skausmą, nes sugyventinis du kartus kumščiu trenkė į veidą, todėl iškvietė policiją. Nurodė, kad jie susitaikė, prašo bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti, civilinio ieškinio nereiškia, susitaikymo pasekmės jai žinomos. Nurodė, kad smurtas jos atžvilgiu pavartotas pirmą kartą, tikrai tai buvo atsitiktinumas, ji nėra skriaudžiama moteris, vyras ją myli. Mano, kad viskas atsitiko alkoholio įtakoje, be to buvo pervargusi, nes dirba po 14 val. per parą. Nurodė, kad sugyventinis retkarčiais važiuoja (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įvykio metu ji pati buvo stipriai išgėrusi, todėl iš karto neprisiminė įvykio aplinkybių. Nurodė, kad jie suprato abu įvykio priežastis, todėl dabar alkoholio vartojimą labai riboja.

Iš byloje esančio liudytojos R. D. apklausos protokolo (1 t. b. l. 73-78) matyti, kad 2019-08-03 naktį atvyko pas (duomenys neskelbtini) E. D. (duomenys neskelbtini), į svečius. Jie kartu ir su A. J. vartojo alkoholį ir nežino dėl ko sugyventinis A. J. trenkė vieną kartą ranka E. į sprandą ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą. Ant E. veido matėsi patinęs kairės pusės akies vokas ir ji skundėsi, kad jai skauda, bet į medikus nesikreipė. Visas konfliktas vyko miegamajame kambaryje. Daugiau nieko paaiškinti negali.

Iš byloje esančio liudytojos D. S., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės, apklausos protokolo (b. l. 80-85) matyti, kad 2019-08-03 nakties metu gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis mušasi. Ten nuvykus, namuose buvo pranešėja E. D., jos sugyventinis ir jų krikšto dukra R. D.. Daugiau namuose jokių asmenų nebuvo. Visi trys asmenys buvo neblaivūs, jiems alkotesterio pagalba buvo nustatytas girtumas. Pranešėja E. D. paaiškino, kad namuose visi trys vartojo alkoholį ir kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis jai sudavė du kartus kumščiu – vieną kartą į veido kairę pusę ir vieną kartą į kaklo kairę pusę. Ji nukentėjusios Editos paklausė, ar ji jautė fizinį skausmą, ar jai skaudėjo. Nukentėjusi E. jai pasakė, kad jai labai skaudėjo sumušimo vietas, tai yra kaklą ir veidą prie akies, kur jai kumščiu sudavė sugyventinis ir ji jautė fizinį skausmą. Ji pokalbį su E. nufilmavo ir pridėjo prie tarnybinio pranešimo. Namuose buvusi krikšto duktė pasakė, kad ji matė, kad konflikto metu E. sudavė du kartus į veidą ir į kaklą jos sugyventinis. Namie buvęs E. D. sugyventinis buvo sulaikytas, jo buvo paklausta, ar smurtavo prieš sugyventinę, jis jai atsakė, kad mušė ir daugiau nieko neaiškino. Atsimena, kad E. ir jos krikšto dukra pasakė, kad sugyventinis E. kumščiu sudavė į kairės pusės kaklo sritį ir kairę veido pusę. Tarnybiniame pranešime įsivėlė klaida, nes parašė, kad sudavė ne į kairę, bet į dešinę veido pusę. Iš tikro jai sakė, kad sudavė į kairę veido pusę. Ant E. D. buvo sužalojimai kraujosruva prie kairės akies.

Iš byloje esančio 2019-08-03 Kauno a. VPK Kėdainių r. PK RS vyr. tyrėjos D. S. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo - E. D. yra su kraujosruva kairiajame smilkinyje ( patikslino parodymuose, b. l. 80-85), jos būsena: didelis susijaudinimas, vengimas bendrauti su pareigūnais ir, kad ji yra akivaizdžiai neblaivi, kad įvykio aplinkybes gali paaiškinti R. D., kuriai nustatytas 1,03 promilių girtumas. Taip pat nurodyta, kad gauti paaiškinimai, kad 2019-08-03, 3.50 val. E. D. patyrė fizinį skausmą, jos sugyventiniui A. J. vieną kartą kumščiu sudavus jai į veido dešinę pusę ir vieną kartą delnu sudavus į kaktą. Smurto naudojimo priežastis neišsiaiškinta. Prie tarnybinio pranešimo pridedama vaizdo medžiaga (1 t. b. l. 14-17,18).

Iš byloje esančio 2019-09-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti skaitmeninėje laikmenoje esantys du 2019-08-03 garso ir vaizdo įrašai. Pirmajame nufilmuotas kambarys, kur ant lovos sėdi apsiverkusi E. D., ji atrodo susijaudinusi, neblaivi, ant jos veido jokių vizualiai matomų sužalojimų nėra. D. S.: E., tai kur trenkė Jums vyras? E. D.: čia į sprandą (rodo dešine ranka į savo sprando kairę pusę), o paskui į veidą. D. S.: į veidą, va čia trenkė? E. D.: trenkė, po to aš sakau, kaip aš dabar dirbsiu? D. S.: O dėl ko kilo konfliktas? E. D.: Iš nieko. D. S.: Iš nieko? E. D.: Iš nieko. D. S.: Bet sukėlė Jums fizinį skausmą, skaudėjo? E. D.: Taip. Nes kadangi žinokite tikrai. Vaizdo įrašo pabaiga – 0.24 sek. Antrame 2019-08-03 vaizdo ir garso įraše filmuojamas kambarys, kuriame ant lovos sėdi R. D. ir pasakoja viską ramiai, ant jos veido jokių vizualiai matomų sužalojimų nėra. R. D.: Su delnu (rodo kaire ranka į savo kaklo kairę pusę).D. S.: Su delnu čia trenkė. R. D.: Taip. Po to trenkė su kumščiu (rodo kaire ranka sau prie kairės akies) nu prie akies, buvo mėlynė. D. S.: O dėl ko kilo konfliktas? R. D.: Dėl to, kad, nežinau, jie susiginčijo, pradėjo keiksmažodžius vartoti, nu tiesiog kažkas jam nepatiko, ir tiesiog jis trenkė. D. S.: Supratau. Vaizdo įrašo pabaiga – 0.26 sek. (1 t. b. l.19-21).

Iš byloje esančio 2019-08-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) yra butas, kurio miegamojo kambaryje ant staliuko priešais indaują yra įvairūs išgertuvių likučiai (1 t. b. l. 22-30).

Iš byloje esančio Kauno a. VPK Kėdainių r. PK alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2019-08-03, 04:08 A. J. nustatytas 2,88 promilių , 04.05 val. E. D.- 2,23 promilių ir 04.09 val. R. D. 1,03 promilės neblaivumas (1 t. b. l .46-49).

VRM duomenų bazės 2019-08-03 03.55 val. pranešimo ROIK 0119000407061 išrašo matyti, kad pranešėjas- privatus fizinis asmuo, E. D., pranešė, kad šiuo metu namuose konfliktuoja su sugyventiniu, kuris agresyvus mušasi, trenkė pranešėjai (1 t. b. l.31-33).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiai du kartus į veidą, šiai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei).

Dėl nusikalstamų veikų 2019 m. gruodžio 2 d.

Kaltinamasis A. J. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, gailisi. Nurodė, jog 2019 m. gruodžio 2 d., dienos metu, apie 10.00-11.00 val., (duomenys neskelbtini), sudavė E. D. septynis kartus į veidą, du kartus į dešinę ranką, bei suduodamas smūgius grasino nužudyti, ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, bei kita ranka sugriebęs už plaukų juos tempė. Taip, galėjo sakyti, kad nužudys. Per daug išgėrė alkoholio ir dėl girtumo nepamena kaip viskas vyko. Su E. D. kartu gyvena (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Tą dieną įvyko sąmonės užtemimas, nes iš vakaro namuose gėrė, po to ryte gėrė ir atsimena tik kaip jau policija buvo. Savo veikas vertina blogai. Atsiprašė nukentėjusiosios. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir sutiktų gydytis. Blaivas nebūtų taip pasielgęs.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

VRM duomenų bazės 2019-12-02 d. 12.32 val. pranešimo išrašo matyti, kad pranešėjas- privatus fizinis asmuo, pranešė, kad 43 metų moteris sumušta sugyventinio. Ji dabar laiptinėje, nes bijo sugrįžti (2 t. b. l.16).

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo - E. D. yra patinimas, kraujosruva, jos būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivi. Prie tarnybinio pranešimo pridedama vaizdo medžiaga (2 t. b. l. 25-36).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) yra butas, jame rastas plaukų kuokštas (2 t. b. l. 37-45), kurie apžiūrėti ir perduoti saugoti į saugyklą (2 t. b. l. 47-55).

Iš byloje esančio Kauno a. VPK Kėdainių r. PK alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2019-12-02, 13,28 A. J. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, 12.54 val. E. D.- 2,44 promilių neblaivumas (2 t. b. l. 56-57).

Nukentėjusi E. D. parodė, kad kaltinamasis – sugyventinis, kartu gyvena apie 9 metus jos bute. 2019 m. gruodžio 2 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, apžergęs ir atsisėdęs ant krūtinės kumščiu sudavė septynis kartus jai į veidą, du kartus į dešinę ranką, bei suduodamas smūgius grasino nužudyti, sakė „užmušiu tave“, ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, bei kita ranka sugriebęs už plaukų ir juos tempė (2 t. b. l. 60-61).

Specialisto išvadoje Nr. G3226/2019(02) nurodyta, kad E. D. konstatuota poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, dešiniame žande, pažandės dešinėje, pasmakrėje, dešinės ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kakle, krūtinės ląstos dešinėje, kraujosruvą dantenose, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 78).

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Kaltinamasis neneigė, jog vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, padarė jai sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliai nukentėjusiosios parodymais, faktą jog buvo padaryti sužalojimai patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Kaltinamasis prisipažino, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo smurtą sugyventinės atžvilgiu ir tuo pačiu metu jai grasino. Pripažino, jog nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytos iš idealios sutapties.

Bausmės skyrimas

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai pavojingi asmens sveikatai ir gyvybei bei asmens garbei ir orumui, veikos yra baigtos, kaltininkas veikė tiesiogine tyčia; teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę – jis neteistas, tačiau buvo kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, (2 t., b. l. 140), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 129), nedirba, Psichikos sveikatos kabineto ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas, (2 t., b. l. 158, 159-161). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytas laisvės apribojimo bausmes mažesnes nei vidutinio dydžio, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalyje 3 ir 4 punktuose. BK 48 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, todėl teismo vertinimu, būtų teisinga ir protinga kaltinamajam paskirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris nėra numatytas BK 48 straipsnyje, teismas mano, kad, kad tai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Be to, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sugyventinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Dėl kitų procesinių klausimų

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. 4.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. 17.43 val. (2 paros), ir nuo 2019 m. gruodžio 2 d. 12.50 val. iki 2019 m. gruodžio 3 d. 14.04 val. (2 paros), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms (1 tomas, b. l. 92-94, 2 tomas, b. l. 86-88).

Kaltinamasis buvo sulaikytas. Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios (2 tomas, b. l. 116).

2019 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę -įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 50 metrų atstumu ir nesilankyti pas ją, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti (2 tomas, b. l. 124-125).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Plaukų kuokštą, saugomą Kauno AVPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (2 t., b. l. 55).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugpjūčio 3 d.) nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. gruodžio 2 d. nežymus sveikatos sutrikdymas) nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. gruodžio 2 d.) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. J.:

- per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

- per du mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. 4.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. 17.43 val. (2 paros), ir nuo 2019 m. gruodžio 2 d. 12.50 val. iki 2019 m. gruodžio 3 d. 14.04 val. (2 paros), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu A. J. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

2019 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

2019 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę -įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 50 metrų atstumu ir nesilankyti pas ją, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Plaukų kuokštą, saugomą Kauno AVPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė