Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteista laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. nuteista už tai, kad ne vėliau kaip 2009 m. spalio 28 d., 7.00 val. Telšių miesto autobusų stoties, esančios adresu Respublikos g. 48 teritorijoje, neteisėtai įgijo su tikslu platinti labai didelį kiekį 49,156 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 13,575 g (27,6 proc.) narkotinės medžiagos heroino, šią narkotinę medžiagą tą pačią dieną iki 13.30 val. neteisėtai laikė su savimi ir nugabeno į Marijampolės pataisos namus, esančius adresu Sporto g. 7 su tikslu labai didelį kiekį narkotinės medžiagos išplatinti perduodant ją laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekančiam ir pasimatymo su ja laukusiam savo sutuoktiniui M. B. . Pataisos namuose patikrinimo metu pataisos namų administracijos darbuotojai 13.30 val. heroiną Ž. B. kūno ertmėse rado ir paėmė.

Nuteistoji Ž. B. savo apeliaciniame skunde teigia, jog Kauno apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Nuteistoji Ž. B. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog apygardos teismas, nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliantės teigimu, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nuteistoji tvirtina, jog byloje esančiais duomenimis nenustatyta ta aplinkybė, kad ji suvokė gabenanti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Apeliantės teigimu, ji, gabendama paketą su narkotinėmis medžiagomis nujautė, jog jame yra draudžiamos kaliniams perduoti priemonės, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti, jog neteisėtai gabena labai didelį kiekį heroino. Juo labiau, kad rastas heroino kiekis labai nežymiai viršija didelio kiekio ribą, už ką numatyta švelnesnė baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra nustatytas subjektyvusis BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – tyčia neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu heroino.

Teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašo nuteistosios Ž. B. apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios Ž. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš nuteistosios Ž. B. apeliacinio skundo turinio, ji iš esmės neginčija teismo nuosprendyje nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, t.y. tai, kad ji iš nenustatyto asmens Telšių miesto autobusų stotyje įgijo paketą, kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, jį laikė su savimi ir nugabeno į Marijampolės pataisos namus, kur paketą paslėpė kūno ertmėse ir siekė jį perduoti kalinčiam savo vyrui. Tuo tarpu nuteistoji neigia žinojusi, kad jai perduotame pakete yra paslėpta narkotinė medžiaga – heroinas. Juo labiau, ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pakete yra labai didelis kiekis heroino. Todėl, apeliantės teigimu, jos nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl Ž. B. kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą yra teisėtos ir pagrįstos, paremtos Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtais įrodymais.

BK 260 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį galima tik esant tiesioginei tyčiai, kai asmuo bent bendrais bruožais suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nori taip veikti. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Laikymas yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Gabenimas suprantamas kaip psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais.

Skunde apeliantė teisingai nurodo, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – įgijimo, laikymo bei gabenimo – inkriminavimas galimas tik nustačius šiuos faktus ir pagrindus juos byloje surinktais bei ištirtais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Ž. B. , turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė bei gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog apygardos teismas nenustatė 49, 156 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 13,575 g. (27,6 %) narkotinės medžiagos – heroino, įgijimo fakto ir nepagrindė jo byloje esančiais duomenimis. Apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino Ž. B. įgijo ne vėliau kaip 2009 m. spalio 28 d., 7 val., Telšių miesto autobusų stoties teritorijoje. Tokią išvadą nuosprendį priėmęs teismas padarė remdamasis apeliantės parodymais viso proceso metu, pagal kuriuos 2009 m. spalio 28 d. ji važiavo susitikti su savo vyru, kalinčiu Marijampolės pataisos namuose. Būnant Telšių autobusų stoties teritorijoje, prie jos priėjo nepažįstamas vyras, kuris padavė paketą ir grasindamas nurodė jį perduoti M. B. . Savo kūno ertmėse slėpdama šį nenustatyto asmens perduotą paketą Ž. B. ir buvo sulaikyta Marijampolės pataisos namų darbuotojų. Tokie Ž. B. parodymai iš dalies patvirtinami kitais byloje surinktais įrodymais – liudytojų R. K. ir S. Ž. parodymais, specialisto išvados Nr. 140-(9038)-IS1-8354 duomenimis. Šiais įrodymais patvirtinami Ž. B. parodymai, jog narkotines medžiagas, įgytas Telšių autobusų stoties teritorijoje, ji atgabeno į Marijampolės miestą, paslėpė kūno ertmėse ir tokiu būdu nuslėpdama nuo kontrolinio patikrinimo ketino perduoti pataisos namuose kalinčiam vyrui M. B. . Todėl teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo netikėti tais apeliantės parodymais, kuriuose ji nurodo konkrečias pas ją surasto paketo su narkotinėmis medžiagomis įgijimo aplinkybes. Taigi, nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas asmuo, kuris perdavė apeliantei paketą su narkotinėmis medžiagomis, tačiau Ž. B. parodymais nustatytos kitos teisiniam vertinimui reikšmingos aplinkybės – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo vieta, laikas ir būdas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino įgijimas Ž. B. inkriminuotas nepagrįstai.

Taip pat byloje nėra abejonių, kad nuteistoji laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Pačios nuteistosios Ž. B. nuosekliais ir vienodais parodymais viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nustatyta, kad Telšių autobusų stoties teritorijoje iš nenustatyto asmens įgytą paketą su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos apeliantė gabeno ir laikė turėdama su savimi autobusu nuo Telšių iki Marijampolės, kur tualete paslėpė paketą kūno ertmėse – išeinamojoje angoje. Ir tik vėliau, Marijampolės pataisos namų darbuotojoms atliekant patikrinimą ir paklausus, ar ji neturinti jokių draudžiamų daiktų, nuteistoji išsiėmė paketą iš išeinamosios angos ir atidavė jį R. K. ir S. Ž. . Pati nuteistoji nei vienos apklausos metu nenurodė, jog Telšių autobusų stoties teritorijoje įgytą paketą būtų kur nors palikusi ar perdavusi kitiems asmenims, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog paketas su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos visą laiką – nuo jo įgijimo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis iki jo suradimo atliekant apžiūrą Marijampolės pataisos namuose, buvo nuteistosios Ž. B. žinioje. Tokie pačios nuteistosios parodymais ir kitais bylos duomenimis nustatyti nusikalstami veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje aprašytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius – neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą ir gabenimą.

Nors nuteistoji Ž. B. teigė nežinojusi, kad ji įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad padarytoje veikoje yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 140-(9038)-IS1-835, rudos spalvo miltelių iš guminio cilindro formos paketo, rasto pas Ž. B. apžiūros metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio grynoji masė sudaro 13, 575 g (t.1 b.l.18-19). Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas Ž. B. veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pagal požymį „labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įsigijimas, laikymas, gabenimas“ ir šį požymį inkriminuodamas, vadavosi 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“. Pagal formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant padarytą veiką pagal šį požymį nereikalaujama, kad asmuo žinotų aukščiau paminėtą įsakymą ir jo turinį. Pakanka, kad jis bendrais bruožais suvoktų įgyjamos, laikomos ir gabenamos psichotropinės ar narkotinės medžiagos savybes ir kiekius. Kitaip tariant, kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 260 straipsnio dalį, užtenka nustatyti, jog asmuo suvokė, jog neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numano šių medžiagų kiekį ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278/2008, 2K–353/2007, 2K-72/2007). Šiuo atveju apygardos teismas, remdamasis pačios nuteistosios parodymais bei kitais bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo, jog Ž. B. suprato, kad įgyja, laiko bei gabena psichotropinę ar narkotinę medžiagą ir nori taip veikti, todėl jos veiksmuose yra BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta tiesioginės tyčios kaltės forma.

Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad pačios jos parodymai apie tai, ar ji suprato įgijusi, laikiusi ir gabenusi didelį kiekį draudžiamos disponuoti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, viso proceso metu nebuvo visiškai vienodi. Antai, apklausų ikiteisminiame tyrime metu nuteistoji teigė nesupratusi, kad jai perduotame pakete yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tačiau neneigė supratusi, kad jame gali būti supakuotos draudžiamos naudoti ir platinti priemonės (t.1 b.l.31-32). Apklausta pirmosios instancijos teisme Ž. B. teigė pamaniusi, kad pakete gali būti maisto papildai arba, blogiausiu atveju, psichotropinė medžiaga – amfetaminas (t.2 b.l.7-8). Tačiau nei vienos apklausos metu apeliantė neneigė supratusi, kad jai perduotame pakete yra uždraustos medžiagos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia nuteistosios Ž. B. dėmesį į tai, kad kaltininko kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik jo parodymais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau ir kitais, įstatymo nustatyta tvarka gautais bei teismo įrodymais pripažintais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko atliktų veiksmų konkretų turinį. Ž. B. elgesys nusikalstamos veikos darymo metu bei kiti bylos duomenys paneigia apeliantės aiškinimą, jog ji nesuprato įgijusi, laikiusi ir gabenusi labai didelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Jau aptartais Ž. B. parodymais nustatyta, kad ji, iš nepažįstamo asmens įgijusi paketą, ir jį apžiūrėjusi, pati nusprendė paketą savo kalinčiam vyrui perduoti paslėpdama jį kūno ertmėse. Kaip matyti iš liudytojų R. K. ir S. Ž. parodymų, apeliantė patikrinimo metu buvo susijaudinusi, nerami. Todėl joms kilo įtarimas, kad ji gali stengtis perduoti kalinčiam M. B. draudžiamų daiktų. Paklausus Ž. B. , ar ji nieko neslepia, pastaroji po kurio laiko iš išeinamosios angos išėmė paketą, kaip vėliau paaiškėjo, su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, ir atidavė jį liudytojoms. Tai, jog Ž. B. suprato, kad jai perduotame pakete yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, patvirtina ir ta aplinkybė, kad, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, labai didelis kiekis narkotinės medžiagos buvo sandariai supakuotas pakete, specialiai pritaikytame jį gabenti kūno ertmėse. Įvertinus šiuos duomenis akivaizdu, jog Ž. B. suprato, kad jai perduotame pakete yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos ir siekdama šį paketą perduoti M. B. bei suprasdama, kad už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, sąmoningai pasirinko tokį gabenimo būdą, kuris apsunkintų paketo suradimą patikrinimo metu. Taip pat akivaizdu, jog apeliantė bendrais bruožais suprato, kad pakete yra pakankamai didelis kiekis narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu apeliantė nurodė, jog paketas buvo didelis. Be to, iš jos parodymų matyti, kad važiuodama autobusu ji paketą apžiūrėjo, todėl matė, kokio jis dydžio. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nori taip veikti. Šiuo atveju pakanka duomenų išvadai, kad apeliantė, suprasdama, kad neteisėtai disponuoja narkotine ar psichotropine medžiaga, suvokė šios medžiagos kiekį ir numatė, kad jame esančių uždraustų medžiagų kiekis gali siekti ir labai didelį kiekį. Supratusi, kad laiko ir gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas nuteistoji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nusikalstamai veikai nutraukti. Įvertinusi šiuo duomenis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog Ž. B. veiksmuose yra BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos tiesioginės tyčios kaltės forma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog apygardos teismas, pripažindamas Ž. B. kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teisinės klaidos nepadarė, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę Ž. B. , BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Buvo atsižvelgta tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Ž. B. nuteista už labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti net medicinos tikslams, įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas platinti. Šio nusikaltimo objektas yra žmonių sveikata. Neteisėti veiksmai su psichotropinėmis priemonėmis gali sukelti sunkių, o kartais nepašalinamai žalingų padarinių žmogaus sveikatai. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą bausmę, - laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Ž. B. bausmė skirta įstatymo numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijos ribose, lygi minimaliai bausmei. Paskirtoji bausmė Ž. B. nėra aiškiai per griežta, jos švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.