- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- AN2-265-255/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01073-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Regina Bertašienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2020 m. rugpjūčio 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą L. V. už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 5 d., 8.05 val., Plungės rajono savivaldybėje, krašto kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, 61,00 kilometre, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,65 promilių (su 0,02 promilių paklaida).
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado (toliau – Institucijos) 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu L. V. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Šį Institucijos priimtą nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. V. apskundė Klaipėdos apylinkės teismui.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. skundo netenkino ir paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado 2020 m. rugpjūčio 5 d. priimtą nutarimą nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3.1. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. V. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį, pakeičiant jam paskirtą administracinę nuobaudą, ir sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones draudimo terminą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas klydo dėl esminių bylos aplinkybių ir jo skunde pateikto prašymo esmės.
Šalies argumentai
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo Nutartyje pateiktu paaiškinimu, kad ANK 34 str. 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant įvertinti tam tikras išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Taip pat apeliantas sutinka ir su tuo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad priimant Institucijos nutarimą buvo įvertintos aplinkybės dėl alkoholio kiekio kraujyje ir jo, L. V., darbinės veiklos ir jos negali būti laikomos atitinkančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų ypatingų aplinkybių kriterijus. Tačiau apeliantas mano, jog priimant jam nutarimą (kuris buvo priimtas iš karto, kelyje, tik sustabdžius jį, L. V.), nutarimą priimančiam pareigūnui nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė dėl jo, apelianto, sunkiai sergančios mažametės dukros, o jis privalo užtikrinti mažametės dukters teisę į tinkamą gydymą, užtikrindamas, kad dukra galėtų nuvykti mažiausiai 1-2 kartus per savaitę į Vilniuje esančias Santaros klinikas (t. y. daugiau nei 260 km. nuo jų gyvenamosios vietos). Apeliantas pažymi, jog ši aplinkybė yra svarbi ne tiek jam pačiam, bet būtent jo dukrai, kadangi dėl jam pritaikytos teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo sankcijos, ne tik jis, L. V., bet ir jo mažametė dukra patiria nepatogumus, kurie nėra laikytini tipiniais ir įstatymo leidėjo numatytais dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo įprastai asmeniui kylančiais nepatogumais, kurių siekė įstatymų leidėjas. Apeliantas pažymi, jog yra sunkiai sergančios mažametės dukters tėvas, įstatyminis globėjas, kuris turi pareigą užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę gauti kvalifikuotą ir tinkamą medicininę pagalbą, kuri, dėl dukters ligos specifikos, yra negalima vietovėje, kurioje jie gyvena. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tai nėra priežastis ar pagrindas visiškai atleisti jį nuo paskirtos specialiosios poveikio priemonės, tačiau, L. V. nuomone, ši aplinkybė yra laikytina viena iš specialiųjų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą sankciją skiriančiam subjektui (o šiuo atveju teismui) spręsti dėl galimybės iš dalies sušvelninti jau paskirtą sankciją, nustatant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, negu įstatyme nustatytas minimalus terminas.
3.3. Be to, apeliantas nurodo, jog skiriant jam sankciją nebuvo įvertinta ir sankcijos skyrimo metu objektyviai nežinoma aplinkybė, kuri, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktu, turi būti vertinama kaip papildoma o atsakomybę lengvinanti, t. y. jis, L. V., savo noru dalyvauja alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose, savo noru baigė mokymus (kursus) apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Mano, jog ši aplinkybė nebuvo įvertinta skiriant jam sankciją, todėl, L. V. nuomone, ši aplinkybė taip pat gali būti vertinama kaip aplinkybė, kuri sudaro galimybę teismui spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir dalinio jam skirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo (sušvelninimo). Nurodoma, jog vertinant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir iš dalies sutrumpinti jam, L. V., skirtą teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, jis prašė teismo įvertinti kitas aplinkybes, kurios įrodo, kad jo, L. V., asmenybė yra teigiamai ir vien pati aplinkybė, kad jis buvo pripažintas kaltu dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto pažeidimo, neatsižvelgus į jam paskirtą teisės vairuoti atėmimo terminą, jau pasiekė įstatymo leidėjo nustatytus nubaudimo tikslus: jis sumokėjo jam paskirtą piniginę baudą, savo noru sutiko, kad jam specialiosios teisės atėmimas būtų taikomas iš karto nuo pažeidimo nustatymo momento, t. y. savanoriškai atsisakė teisės vairuoti nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., t. y. faktiškai teisė vairuoti jam jau yra atimta 3 mėnesius (25 proc. nuo jam skirtos visos sankcijos laiko). Be to, pažymima, jog jis, L. V., savanoriškai dalyvauja alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose, savo noru baigė mokymus (kursus) apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Visos šios aplinkybės, apelianto nuomone, dėl objektyvių priežasčių nebuvo ir negalėjo būti vertinamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu skiriant jam pirminę sankciją, dėl šios priežasties jis, L. V., ir kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, pagal tik teismui šiuo atveju suteiktą kompetenciją prašydamas, kad teismas įvertintu nurodytas aplinkybes ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo tikslu.
3.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nutartimi neįvertino ir neatsižvelgė į jo dukters sveikatos būklę ir būtinybę užtikrinti jo dukters teisę į tinkamą gydymą, taip pat į aplinkybę dėl jo savanoriško dalyvavimo alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose, kuri nebuvo žinoma ir nebuvo vertinama priimant nutarimą ir skiriant jam sankciją. Dėl šios priežasties, apeliantas mano, jog jam paskirta minimali sankcija, neįvertinus visų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaip to reikalaujama ANK 34 straipsnio 1 dalyje, todėl jam paskirta sankcija gali būti neproporcinga, t. y. neatitinkanti Europos Sąjungos bendrojo bausmės proporcingumo principo standarto, nustatyto ir ginamo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 49 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis nuosekliai formuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) praktika, savo kompetenciją baudimo srityje šalys turi įgyvendinti laikydamosi Sąjungos teisės ir jos bendrųjų principų, taigi ir proporcingumo principo (šiuo klausimu žr. ESTT 2017 m. balandžio 26 d. Sprendimo Farkas, C 564/15, EU:C:2017:302, 59 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Sankcijos neturi viršyti to, kas būtina nustatytiems tikslams pasiekti. Pirmiausia, siekiant įvertinti, ar nagrinėjama sankcija atitinka proporcingumo principą, veikia atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo, už kurį siekiama nubausti, pobūdį, sunkumą ir sankcijos dydžio nustatymo taisykles (ESTT 2017 m. balandžio 26 d. Sprendimo Farkas, C 564/15, EU:C:2017:302, 60 punktas ir nurodyta jurisprudencija). Bet kokiu atveju, asmeniui paskirta sankcija negali būti laikoma proporcinga tais atvejais, kai asmens atžvilgiu nebuvo tinkamai įgyventos sankcijos dydžio nustatymo taisyklės ir procedūros. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta mažiausiai viena įstatyme tiesiogiai (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte) nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė dėl jo dukters ligos ir būtinybės užtikrinti tinkamą jos gydymą, kuri gali būti kvalifikuojama kaip kita ANK 35 straipsnio 1 dalyje nenurodyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, arba kaip aplinkybė, kuri sukelia asmeniui (jo šeimai) bereikalingų ir Įstatymų leidėjo iš anksto nustatant konkrečią sankciją nenumatytų nepatogumų (apsunkinimų).
3.5. Apeliantas taip pat pažymi, jog teisė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą ir spręsti dėl galimybės skirti asmenims švelnesnę, negu įstatyme nustatyta minimali nuobauda, yra suteikta tik teismui, todėl jam priėmusi nutarimą instituciją net teoriškai negalėjo užtikrinti jo teisės prašyti, kad skiriant sankciją šiame skunde nurodytos aplinkybės galėtų būti įvertintos galimybės skirti švelnesnę, nei įstatyme nustatyta, sankciją. Nurodoma, jog dėl šios priežasties L. V. ir kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kuris šiuo atveju turėjo nustatyti ir įvertinti a) ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo tiriamos ir vertinamos skiriant sankciją, b) ar jo nurodytos aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą ir c) kokia apimtimi galėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata. Tačiau apelianto manymu, iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė į tai, kad jo nurodytos aplinkybės dėl dukters ligos ir dalyvavimo alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose buvo vertinamos skiriant jam sankciją, ir jeigu ne (kaip yra šiuo atveju), ar taikant šias aplinkybes yra galimybė sušvelninti jam skirtą sankciją, kartu užtikrinant, kad būtų pasiekti įstatymų leidėjo siekti bausmės tikslai. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su skundžiamos nutarties argumentacija, kad aplinkybė, jog L. V. yra anksčiau tris kartus baustas dėl KET pažeidimų, kokiu nors būdu galėtų būti vertinama kaip paneigianti jo teisę prašyti užtikrinti šiuo metu jam paskirtos sankcijos proporcingumą. Nurodoma, jog nutartyje minimi apelianto anksčiau padaryti pažeidimai nėra niekaip susiję su nagrinėjamu pažeidimu ir jam taikyta sankcija, baustumas už anksčiau padarytus pažeidimus yra išnykęs, nėra jokių požymių, kad jis būtų kartojęs pažeidimus, už kuriuos buvo anksčiau nubaustas ir sąžiningai įvykęs jam paskirtas sankcijas, kas parodo, kad apeliantas visada sąžiningai įvykdo sankcijas už paskirtus pažeidimus, pasitaiso ir nekartoja pažeidimų ateityje, t. y. visais atvejais yra pasiekiamas įstatymų leidėjo nustatytas prevencijos ir asmens nubaudimo tikslas. Mano, jog ši aplinkybė turi būti vertinama kaip įrodymas, kad jo asmenybė yra teigiamai – nepriklausomai nuo sankcijos dydžio jis, L. V., visais atvejais vien dėl paties pažeidimo konstatavimo fakto sąžiningai imasi aktyvių veiksmų, kad daugiau panašaus pobūdžio pažeidimai nesikartotų ir jų nėra linkęs kartoti.
3.6. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai, susiję su pažeidimo, už kurį Nutarimu Pareiškėjui paskirta prašoma sušvelninti sankcija, aplinkybių vertinimu (kokiu metu buvo padarytas pažeidimas, kokia buvo alkoholio norma kraujyje ir pan.) buvo įvertintos nutarimu skiriant jam sankciją, todėl pakartotinai neturėtų būti vertinamos kaip užkertančios kelią ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Be to, apelianto manymu, bendrai vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl jo kraujyje buvusio alkoholio kiekio (0,65 promilių), pastebėtina, kad kai kurios ES šalyse (pvz. Didžiojoje Britanijoje taikomas 0,8 promilių limitas), šiuo metu yra taikomi net didesni leistini alkoholio kraujyje normos limitai, todėl šiuo atveju vien pats faktas, kad jo kraujyje buvo nustatyta didesnė, nei leistina alkoholio norma, neturėtų būti laikomas kaip visais atvejais užkertantis kelią pasinaudoti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta teise ir kreiptis į teismą, kad būtų papildomai įvertintos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurios nebuvo įvertintos skiriant jam sankciją.
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas skundu prašo sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo, terminą.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia vairuotojams baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šio nusižengimo padarymą pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
9. L. V. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Skirdama L. V. nuobaudą Institucija atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, ir įvertino visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes ir už padarytą nusižengimą paskyrė L. V. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalią 800 eurų dydžio baudą ir minimalaus 1 (vienerių) metų termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Su tokiu Institucijos sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomų argumentų ir Institucijos nustatytos L. V. vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatoms taikyti, kadangi išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti laikomas kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. V. padarytas nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, ir šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.
11. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog L. V., anksčiau jau tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 15-17), o tai rodo, jog L. V. yra linkęs nepaisyti saugaus eismo taisyklių ir pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl kaip vairuotojas iš esmės charakterizuojamas neigiamai.
12. Apeliaciniame skunde L. V. nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina dėl dukters sunkios ligos, dėl privalėjimo ją vežioti pas medikus ir taip užtikrinti jai tinkamą medicininę priežiūrą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti L. V. skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai, netgi jo vaiko liga, negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. V. skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka L. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado 2020 m. rugpjūčio 5 d. priimtą nutarimą ir skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.